Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nuspręsta po nuosprendžio įsiteisėjimo V. V. grąžinti du naktinio matymo prietaisus „Dedal-460“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. V. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) tuo, kad jis, 2015-09-12, apie 23.30 val., vykdamas lengvuoju automobiliu „Buik Regal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį kelyje A15 Vilnius - Lyda, Pamūrinės k., Šalčininkų r., nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, tai yra neturėdamas specialaus subjekto statuso, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, taip pat neturėdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotos licencijos į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktų prekių importui į Lietuvos Respubliką, kaip fizinis asmuo gabeno strategines prekes – du naktinio matymo taikiklius „Dedal-460“, kurie yra pritaikyti kariniams tikslams ir įtraukti į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą (2009-12-29 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1216 patvirtinto Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML15 punktas), kurie (taikikliai) gali būti montuojami ant Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML1 punkte nurodytų ginklų, tokiu būdu V. V., neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno strategines prekes.

Motyvuojamoji dalis

5. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

6.17. Pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabanda laikomas neteisėtas privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Neteisėtu yra pripažįstamas privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitoks šios kontrolės išvengimas, arba gabenimas tokių daiktų, neturint leidimo. Nagrinėjamo nusikaltimo pagrindinis objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Kontrabandos nusikaltimo subjektyviesiems požymiams būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. Kaltininkas sąmoningai nepateikia daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės. Kontrabanda padaroma išankstine tyčia. Asmuo, kuris ruošiasi kontrabanda gabenti prekes, paprastai iš anksto sudaro šio nusikaltimo planą, numato veikimo būdą. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

6.18. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad strateginės prekės tai dvejopo naudojimo prekės ir (ar) karinė įranga, įskaitant paslaugas, susijusias su šiomis prekėmis. To paties straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dvejopo naudojimo prekės – prekės, kaip jos apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 428/2009 2 straipsnio 1 punkte, t. y. prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams, taip pat visos prekės, kurios gali būti ir neskirtos sprogdinti, ir gali kokiu nors būdu būti susijusios su branduolinių ginklų ar kitokių branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamyba. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad karinė įranga – gynybai skirti arba su ja susiję produktai, įtraukti į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Bendrąją karinės įrangos sąrašą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad karinės įrangos importas – karinės įrangos įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, programinės įrangos ir technologijų perdavimas faksu, telefonu ar kitu būdu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis iš trečiosios šalies teritorijos. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos. Šias licencijas išduoda Ūkio ministerija. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas.

6.19. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymo Nr. V-1216 „Dėl bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ ML 15 dalyje nurodyta, kad karinei įrangai priskiriama vaizdo atkūrimo ar atsakomųjų priemonių įranga, specialiai sukurta kariniam naudojimui ir specialiai jai sukurtais komponentais bei priedais, į kurių sąrašą, be kitos, patenka ir vaizdo stiprinimo įranga (ML 15 dalies c punktas). Įsakymo pastabose nurodyta, kad ML15 dalis netaikoma „pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniams vamzdeliams“ ar įrangai, specialiai sukurtai naudojant „pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninius vamzdelius“.

6.20. Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. V. automobilio „Buik Regal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykusio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, apžiūros metu rasti du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“.

6.21. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016-03-24 specialisto išvadoje nurodyta, kad pateikti tirti du optiniai prietaisai „Dedal-460“ yra naktiniai taikikliai „Dedal-406“ (Rusija), kurie skirti pritvirtinus juos prie ginklo, nutaikyti į taikinį ir, kuriais pasinaudojus, elektronika išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateikti du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ yra A kategorijos ginklo priedėliai ir yra draudžiami civilinėje apyvartoje (T. 1, b. l. 31-35). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-16 ekspertizės akte nurodyta, kad du optiniai prietaisai „Dedal-460“ yra naktinio matymo taikikliai, jie skirti, pritvirtinus juos prie ginklo, įžiūrėti taikinį ir nusitaikyti tamsiu paros metu, esant nepakankamam matomumui, vaizdų fiksavimui, prijungus prie taikiklių foto ir video aparatus (T. 1, b. l. 172-174). Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centro 2015-10-08 ir 2016-12-22 raštuose nurodyta, kad optiniai prietaisai „Dedal-460“, kuriuose montuojami trečiosios kartos vaizdo stiprinimo vamzdeliai, yra naktinio matymo taikikliai ir patenka į Bendro karinės įrangos sąrašo ML 15 dalį. Šie optiniai prietaisai skirti montuoti ant Bendrajame karinės įrangos sąrašo ML1 dalyje nurodytų ginklų, kurie priskiriami A kategorijai ir, kurių civilinę apyvartą draudžia įstatymas (T. 1, b. l. 23, 169-170). Specialistas G. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ yra strateginės prekės ir A kategorijos ginklų priedelis.

6.22. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“, į kuriuos montuojami trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai, laikomi karine įranga, patenkančia į Bendrąjį karinės įrangos sąrašo ML 15 dalies c punktą, ir atitinka strateginių prekių sąvoką.

6.23. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme iškilo ginčas, ar galima V. V. automobilyje apžiūros metu rastus ne pilnos komplektacijos, neturinčios vienos detalės, neveikiančius du naktinio matymo taikiklius „Dedal-460“ laikyti kontrabandos dalyku – strateginėmis prekėmis, kurių gabenimui iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną privalomas importo leidimas (licencija). Išteisintasis V. V. neigė gabenęs draudžiamas Lietuvos Respublikoje prekes, t. y. strategines prekes, kurių gabenimui reikalingas specialus leidimas.

6.24. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-16 ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizei pateikti du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ neveikia, nes juose trūksta elektroninių optinių keitiklių (T. 1, b. l. 172-174). Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centro 2016-12-22 rašte nurodyta, kad naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ tamsoje vaizdo neatkūrė, tačiau dviejų optinių taikiklių trūkumai neturi įtakos jų priskirimui Bendrajam karinės įrangos sąrašui (T. 1, b. l. 169-170). Ekspertas E. V. apeliacinės instancijos teisme palaikė savo 2017-01-16 ekspertizės akte pateiktas išvadas ir paaiškino, kad tirdamas du naktinio matymo taikiklius „Dedal-460“, juos išardęs, pamatė, kad naktinio matymo taikikliuose trūksta elektroninio optinio keitiklio, kuris infraraudonuosius spindulius paverčia matomais, kad naktį galima būtų įžiūrėti taikinį. Galima išimti ir įdėti elektroninį optinį keitiklį, nesugadinant paties prietaiso. Išimant elektroninį optinį keitiklį nereikia turėti specialiųjų žinių, jis lengvai įstatomas ir išimamas, tam nebūtina vežti įrenginio į gamyklą. Tyrimo metu kitų defektų naktinio matymo taikikliuose nebuvo nustatyta. Šie prietaisai nebuvo sulaužyti ar sugadinti, jie atrodė kaip nauji, juose nebuvo jokių pažeidimų, tik neturėjo vienos būtinos detalės – elektroninio optinio keitiklio. Eksperto nuomone, į naktinio matymo taikiklius įdėjus elektroninius optinius keitiklius, prietaisai veiktų. Pirmosios instancijos teisme ekspertas E. V. papildomai nurodė, kad naktinio matymo taikikliai neveikė, nes juose trūko elektroninio optinio keitiklio, kuris buvo neįdėtas arba išimtas. Specialistas G. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kontroliuojamas ne tik trečiosios kartos vaizdo stiprinimo vamzdelis, bet ir pats prietaisas, nes vaizdo stiprinimo vamzdelį labai lengva įdėti, ir nesvarbu ar taikiklis veikia, ar neveikia, jo įvežimui į Lietuvos Respubliką vis tiek reikalingas leidimas (licencija).

6.25. V. V. automobilyje rasti du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ nebuvo sugadinti, sulaužyti ar nepataisomai išmontuoti, priešingai, iš eksperto ir specialistų paaiškinimų matyti, kad prietaisai buvo nauji, jog veiktų, trūko tik vienos detalės - trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninio vamzdelio, kurio išėmimui ar įdėjimui nebūtina prietaisų gabenti į gamyklą ar specialias dirbtuves, tai gali padaryti bet kuris asmuo, neturintis specialiųjų žinių ir specialiųjų įrankių. Įdėjus į naktinio matymo taikiklius „Dedal-460“ trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninius vamzdelius, prietaisai veiktų ir atliktų savo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymo Nr. V-1216 „Dėl bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ ML 15 dalyje nekeliamas reikalavimas, jog vaizdo stiprinimo įrenginys veiktų, būtų pilnos komplektacijos, tvarkingas, be trūkumų, darytina išvada, kad šiuo atveju V. V. automobilio apžiūros metu rasti nauji, ne pilnos komplektacijos, t. y. neturintys tik vienos detalės - trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninio vamzdelio, todėl neveikiantys, du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ vis tiek laikytini kontrabandos dalyku - strateginėmis prekėmis, patenkančiomis į Bendrąjį karinės įrangos sąrašo ML 15 dalies c punktą, kurių gabenimui iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną privalomas importo leidimas (licencija), kurį išduoda Ūkio ministerija.

6.26. Iš liudytojų M. M. ir D. M., Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto inspektorių, parodymų matyti, kad 2015-09-12, apie 23.30 val., V. V. vairuotas automobilis „Buik Regal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Šalčininkų kelio posto teritoriją bei pervažiavo „žalią“ kanalą, taip patvirtindamas, jog neturi deklaruotinų ir draudžiamų daiktų, tačiau automobilio apžiūros metu buvo rasti du naktinio matymo taikikliai, kurių įvežimui į Lietuvos Respubliką V. V. neturėjo dokumentų. Byloje yra duomenų, kad V. V. nesikreipė į Ūkio ministeriją dėl importo licencijos išdavimo importuoti į Lietuvos Respubliką du naktinio matymo optinius taikiklius „Dedal-460“ ir importo licencija V. V. nebuvo išduota.

6.27. Byloje nustatyta, kad 2015-09-12, apie 23.30 val., V. V. neteisėtai, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno strategines prekes - du naktinio matymo taikiklius „Dedal-460“.

6.28. Byloje yra duomenų, kad V. V. nuo 2006 metų dirba UAB „Y. A. O. W.“, užsiimančioje dieninio ir naktinio matymo prietaisų gamyba, prekyba ir remontu, meistru-surinkėju ir yra atsakingas už kokybišką remontuojamo prietaiso surinkimą (T. 1, b. l. 131-134). Išteisintasis V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad bendrovėje „Y.“ dirba apie 11 metų, užsiima naktinio matymo prietaisų taisymu, todėl gerai išmano ne tik apie šiuos prietaisus, bet ir apie reikalavimus dėl jų vežimo per valstybės sieną. Iš liudytojų M. M. ir D. M., Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto inspektorių, parodymų matyti, kad naktinio matymo taikikliai buvo rasti be gamyklinių pakuočių, įsukti į paprastus plastikinius maišelius, skirtingose vietose - vienas buvo paslėptas rankinėje tarp asmeninių daiktų, o kitas – įsuktas į juodos spalvos polietileninį maišelį, dėžutėje po automobilio eksploatacijai skirtais daiktais, tokiais kaip užkūrimo laidai, vaistinėlė, gesintuvas ir pan. Liudytojas D. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. V. bandė suklaidinti pareigūnus, neigdamas, jog tai naktinio matymo taikikliai, teigė, jog šiems prietaisams leidimas nereikalingas, kad tokie daiktai laisvai parduodami Lietuvoje.

6.29. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su V. V. darbo pobūdžiu, kad V. V. Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto tamsiu paros laikotarpiu, apie vidurnaktį, jog dalis gabentų naktinio matymo daiktų, kuriems leidimas nereikalingas, buvo padėti vizualiai matomose vietose (pvz., automobilio salone ant galinės panelės), o du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“, kuriems privaloma importo licencija, be gamintojo pakuočių ir be įsigijimo dokumentų, skirtingose bagažinės vietose - vienas taikiklis buvo paslėptas rankinėje tarp asmeninių daiktų, o kitas - įsuktas į juodos spalvos polietileninį maišelį, dėžutėje po automobilio eksploatacijai skirtais daiktais, jog V. V. pats pripažino, jog žino naktinio matymo prietaisų įvežimo per valstybės sieną reikalavimus, darytina išvada, kad V. V. suvokė, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno strategines prekes - naktinio matymo taikiklius „Dedal-460“ ir norėjo taip veikti.

6.30. Nagrinėjamu atveju V. V. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), požymius. Skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

7.1. Pripažinus V. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), būtina išspręsti ir bausmės skyrimo klausimą.

7.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7.3. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Panaikinus išteisinamąjį nuosprendį ir priėmus naują apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teisme, bausmė nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriama apeliacinio skundo ribose. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriame prašoma skirti V. V. laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, todėl laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas neišeinant už apeliacinio skundo ribų. Byloje V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus V. V. asmenybę (teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos nebegalioja, yra vedęs, dirba, jam nustatytas 65 proc. neįgalumas), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė vieną sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, susijusį su strateginių prekių gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną teisės aktuose numatytų taisyklių pažeidimu (V. V. gabentų strateginių prekių nepateikė muitinės kontrolei ir neturėjo jų importui į Lietuvos Respubliką licencijos, jog gabentos prekės – naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ nėra absoliučiai draudžiami Lietuvos Respublikoje, tačiau gabenant jas iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką reikalingas nustatyta tvarka išduotas leidimas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. V. skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

7.4. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, kad V. V. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau anksčiau neteistas, dirba, yra vedęs ir turi šeimą, jam nustatytas 65 proc. neįgalumas, taip pat tai, kad nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą V. V. pripažintas kaltu, būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuosprendžiu V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, paskiriant nuteistajam įpareigojimą.

7.5. Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Nagrinėjamu atveju, nei pagal objektyviuosius kriterijus (pvz., nepadaryta reikšminga žala įstatymo saugomoms vertybėms), nei pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į kaltininko tyčios kryptingumą, motyvus ir pan.) sąlygų pripažinti V. V. veiką mažareikšme nėra. Taikyti V. V. Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio nuostatas, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nėra jokio pagrindo.

8.1. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimant nuosprendį, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Atsižvelgiant į tai, du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“, kurie draudžiami civilinėje apyvartoje ir yra saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, perduotini Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Įpareigoti V. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du naktinio matymo taikiklius „Dedal-460“, perduoti Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriui (Žalgirio g. 127, Vilnius).