Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas: 1) 1974 09 11 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu pagal BK 118 str. 3 d. 7 metams laisvės atėmimo; 2) 1982 06 10 Vilniaus m. Tarybų rajono teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d. 2 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo; 3) 1986 06 25 Vilniaus m. Lenino rajono teismo pagal BK 212-1 str. 1 d. 1 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo; 4) 1991 11 26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 109 str. 2 d., 234 str. 1 d. 2 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo; 5) 1998 06 30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 232¹ str. 2 ir 1 d. d. 2 metams laisvės atėmimo; 6) 1998 10 23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 232¹ str. 2 d. 2 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo; 7) 1998 10 28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 232¹ str. 2 d. 2 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo; 8) 2002 03 27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 4 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo; 9) 2009 04 20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d. 6 MGL dydžio – 780 Lt bauda; 2011 03 31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista 3 parų areštu; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. tyčia nužudė žmogų, t.y. jis, 2013-05-07, laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 19.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su S. J. metu, tyčia peiliu sudavė pastarajam ne mažiau 4 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas durtinę pjautinę kairiojo žando žaizdą, pjautinę žaizdą kairės plaštakos II piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje - sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinę pjautinę dešiniojo žasto žaizdą - sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, durtinę pjautinę, kiauryminę žaizdą kairės viršraktikaulinės duobės srityje su kairiųjų Jungo venos ir bendrosios miego arterijos sužalojimais -sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus ūmiam nukraujavimui nukentėjusysis mirė ir taip tyčia nužudė S. J..

Apklaustas kaltinamuoju V. J. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad praėjusių metų gegužės mėnesio pradžioje, jis buvo pas G. bute, jiems išgerinėjant atėjo S. J.. Tuomet visi kartu gėrė vyną. Taip pat buvo atėjusi moteris, vardu D.. Išgertuvės vyko keletą dienų. Įvykio dieną – gegužės 7 dieną- jis (V. J.) susiginčijo su S. J.. S. demonstravo jam savo pirštų jėgą, laužė jam pirštus. Kas vyko vėliau, nieko neprisimena, kaip ir neprisimena, kad pastarajam būtų dūręs peiliu. Po to, prisimena, kad kitą dieną su D. parduotuvėje nusipirko vyno ir gėrė jį pas kaimyną. Prieš išeidamas su D. į parduotuvę, matė virtuvėje, prie lango sėdintį S., jam nieko nesakė, neatkreipė dėmesio į tai ar jis miega. Jis tiesiog sėdėjo nuleista galva. Grįždami iš parduotuvės, į G. butą neužėjo. Vėliau į tą butą ir nutarė pakviesti išgerti G., nuėjo pas G., kur jį pasitiko policijos pareigūnai, uždėjo antrankius, išvežė į areštinę. Jis nežino ar D. buvo G. bute užėjusi į virtuvę, ar matė ten sėdintį S.. Kaltu prisipažįsta todėl, kad nei vienas iš buvusių G. bute, be jo, negalėjo durti peiliu S.. Neatsimena ar G. bute ryte matė kraujo dėmes, apie jam nieko nesakė ir D.. Kitų aplinkybių neprisimena.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai.

Valstybinės Teismo Medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Specialisto išvada Nr.M 641/13(01), atlikus S. J. lavono tyrimą, nustatyta, kad S. J. mirtis įvyko nuo ūmaus nukraujavimo įvykusio dėl durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos kairėje viršraktikaulinėje duobėje su kairiųjų Jungo venos ir bendrosios miego arterijos sužalojimais. S. J. mirtis galėjo įvykti 4-8 valandų laikotarpyje iki nukentėjusiojo palaikų apžiūros įvykio vietoje (2013-05-07 22.50 val.)

S. J. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai: durtinė pjautinė, kiauryminė žaizda kairės viršraktikaulinės duobės srityje su kairiųjų Jungo venos ir bendrosios miego arterijos sužalojimais. Ši žaizda padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, vienu trauminiu poveikiu į minėtą krūtinės sritį, keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Ši žaizda atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl Jungo venos ir bendrosios miego arterijos sužalojimų.

Durtinė pjautinė dešiniojo žasto žaizda padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, vienu trauminiu poveikiu, keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Ši žaizda atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos nukentėjusiojo sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų.

Durtinė pjautinė kairiojo žando žaizda padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, atlikus vieną trauminį poveikį, keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Ši žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos nukentėjusiojo sveikata nebūtų sutrikusi ilgiau 10 dienų.

Pjautinė žaizda kairės plaštakos II piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje padaryta pjaunančiu daiktu, keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šios žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos nukentėjusiojo sveikata nebūtų sutrikusi ilgiau 10 dienų.

Pjautinė žaizda kairės plaštakos I piršto delniniame paviršiuje padaryta pjaunančiu daiktu. Tikėtina, kad ji padaryta keletos - keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties. Ši žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos nukentėjusiojo sveikata nebūtų sutrikusi ilgiau 10 dienų.

Laikino sulaikymo protokolas patvirtina, kad V. J. buvo sulaikytas 2013 05 07 d., 20.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) (t., b.l.14-16). Jam nustatytas 2,33 prom. girtumas (t.2, b.l.16).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Specialisto išvada Nr. G 1449/13 (01) nustatyta, kad V. J. padarytos kraujosruvos kairio peties srityje ir dešiniame dilbyje, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, 1-2 dienų bėgyje iki apžiūros (2013 05 08). Kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu, visumoje ar atskirai jie vertinami nežymiu sveikatas sutrikdymu (t. 2, b.l. 32-33).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalį. Byloje nustatyta, kad jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su S. J., tyčia sudavė jam peiliu į krūtinės sritį, virš raktikaulio, padarydamas kiauryminę žaizdą kairės viršraktikaulinės duobės srityje su kairiųjų Jungo venos ir bendrosios miego arterijos sužalojimais, dėl ko, įvykus ūmiam nukraujavimui S. J. mirė ir taip tyčia jį nužudė.

Kaltinamojo V. J. kaltę patvirtina iš dalies jo paties parodymai, kuriuose jis, nors ir teigdamas, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl stipraus apsvaigimo alkoholiu, tačiau pripažino išgertuvių metu buvusį konfliktą tarp jo ir S. J. ir galimai jo suduotus smūgius peiliu. Įvykio vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju buvę, liudytojais apklausti D. L. bei G. L. taip pat patvirtino, kad keletą dienų vykusių išgertuvių metu, būdami girti, kaltinamasis V. J. ir S. J. konfliktavo dėl mažareikšmių dalykų, jie gi, matė kaip virtuvėje V. J. paėmė peilį ir užsimojęs dūrė juo S. J. į gerklės sritį. Po šio smūgio, S. atsisėdo ant virtuvėje, prie lango, buvusios kėdės ir daugiau nejudėjo. D. L. taip pat parodė, kad matė ant S. drabužių kraują, rankšluosčiu jį valė. Pažymėtina, kad liudytojų bei kaltinamojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs, kai kuriose aplinkybėse skiriasi (D. L. teigė, kad matė įvykį, G. L. – kad pastaroji tuo metu nebuvo virtuvėje; teisme parodė, kad neprisimena kur buvo D. L.; jis gi, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad V. dūrė S. „kažkokiu įrankiu“, tai galėjo būti peilis ir kt.). Teismas, vertindamas šių asmenų parodymus, visų ištirtų įrodymų kontekste, atsižvelgia į tai, kad liudytojai G. L., D. L. įvykio metu, kaip ir kaltinamasis V. J., buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio (G. L. – 2,73 prom., t.1, b.l.194; D. L. taip pat pripažino ne vieną dieną vartojusi alkoholį), todėl jie objektyviai gali neprisiminti visų konkrečių aplinkybių ir jų parodymus vertina kaip patikimus, atitinkančius faktinėms aplinkybėms ta apimtimi, kiek jie patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais.

Byloje nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), keletą dienų iki nužudymo, vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo kaltinamasis V. J., nužudytasis S. J., G. L. bei D. L.. Tai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, minėtų asmenų parodymai. Nustatyta, kad tarp S. J. ir V. J. vyko žodinis konfliktas dėl mažareikšmių dalykų, kuris peraugo į fizinį smurtą, būtent, konflikto metu V. J. ir sudavė peiliu smūgį į krūtinės sritį (link gerklės), padarydamas kiauryminę žaizdą kairės viršraktikaulinės duobės srityje su kairiųjų Jungo venos ir bendrosios miego arterijos sužalojimais, dėl ko, įvykus ūmiam nukraujavimui, S. J. mirė. Ant įvykio vietoje paimto peilio ir ant kaltinamojo V. J. marškinėlių rasta nužudytojo S. J. kraujo. Taigi, ištirti įrodymai patvirtina, kad nuo kaltinamojo V. J. veiksmų – suduoto smūgio peiliu į krūtinę (link gerklės srities), kuriuo buvo padarytas aukščiau nurodytas sužalojimas, S. J. ūmiai nukraujavo ir mirė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog S. J. mirties priežastimi galėjo būti ne kaltinamojo V. J. veiksmai. Kaltinamasis V. J. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. jis, suduodamas smūgį peiliu S. J. į krūtinės sritį, t.y. į gyvybiškai svarbią kūno dalį, suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į pastarojo gyvybę, tačiau savo pavojingos veikos padarinius numatė bendrai, jų sąmonėje neapibrėždamas, t.y. nedetalizuodamas ar tai sukels gyvybės atėmimą ar sveikatos sutrikdymą. Įvertinant išdėstytą, teismas pripažįsta pilnai įrodyta, kad kaltinamasis V. J., suduodamas smūgį peiliu S. J. į krūtinės sritį, tyčia jį nužudė.

Kaltinamajam V. J. taip pat yra inkriminuota, kad jis to paties asmeninio konflikto su S. J. metu, sudavė pastarajam peiliu ne mažiau 4 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas durtinę pjautinę kairiojo žando žaizdą, pjautinę žaizdą kairės plaštakos II piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje - sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinę pjautinę dešiniojo žasto žaizdą - sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šią kaltinimo dalį teismas pripažįsta taip pat įrodyta. Specialisto išvadoje nustatyta, kad aukščiau išvardinti sužalojimai, kaip ir sužalojimas į krūtinės sritį, ko pasėkoje S. J. mirė, buvo padaryti tuo pačiu metu – keliolikos-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Nors, liudytojai G. L., D. L., patvirtino matę vieną smūgį peiliu į gerklės sritį, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į jų girtumą, jie objektyviai negalėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių ir nurodyti konkretaus suduotų smūgių skaičiaus. Tuo labiau, kad liudytojai teigė, jog kaltinamasis V. J. „mosikavo“ rankomis prieš S. J., kas taip pat nepaneigia buvus kitiems smūgiams, kuriuos, kaip minėta, tvirtina specialisto išvada.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis V. J. praeityje teistas 9 kartus (t.2, b.l.59-68; 71-91), baustas administracinėmis nuobaudomis (t.2, b.l.93-97), išsituokęs, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas (t.2, b.l.106, 107), neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, neužsiima jokia visuomenei naudinga veikla, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.2,b.l.101), psichiatrijos ligoninėje negydytas (t.2, b.l.100), specialisto išvada nustatyta, kad jam nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t.2, b.l.102, 105-106).

Pažymėtina ir tai, kad V. J. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinant išdėstytą, kaltinamajam V. J. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artima inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius.

Nužudytojo S. J. dukra A. K. pareiškė civilinį ieškinį 21 908,14 Lt sumai, kurį sudaro 1908,14 Lt, turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas pilnai. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, A. K. patyrė jos nužudyto tėvo S. J. laidojimo išlaidų (t.1, b.l.126-132), kurios ir turi būti priteistos iš kaltinamojo. Be to, A. K. priteistina ir 20 000 litų neturinės žalos dėl jos patirtų išgyvenimų, netekus tėvo. Nukentėjusiosios A. K. parodymai patvirtina, kad ją su tėvu S. J. siejo pakankamai artimas dvasinis ryšys, ji nuolat juo rūpinosi, teikė jam visokeriopą pagalbą, jis dažnai lankydavosi jos šeimos namuose, todėl tėvo netektis jai sukėlė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus (LR CK 6.250 str.).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. J. ir D. J. pareiškė ieškinį, prašydami jiems priteisti po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t.1, b.l. 141, 146), motyvuodami tuo, kad dėl sutuoktinio ir tėvo mirties jie patyrė moralinę žalą. I. J. parodė, kad dėl jos vyro S. J. mirties ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata. Ji taip pat paaiškino, kad su S. J. santuokos nebuvo nutraukusi, tačiau jie kartu negyveno, vyras piktnaudžiavo alkoholiu, gyvendavo su kitomis moterims, kartais grįždavo pas ją, daugiausiai jis bendravo su jų dukra Aneta. D. J. taip pat paaiškino, kad jo tėvai kartu negyveno, tėvas buvo išėjęs iš namų, gyvendavo atsitiktinėse vietose, jis su juo susitikdavo retai. Teismas, vertindamas I. J. ir D. J. parodymus, daro išvadą, kad jų pareikšti ieškiniai tenkinti iš dalies.

LR Civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad dėl S. J. mirties, I. J. ir D. J. nepatyrė tokių dvasinių išgyvenimų, kurie turėtų būti įvertinti kiekvienam po 50 000 litų sumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, faktiškai S. J. ir I. J. santuoka buvo nutrūkusi, jie kartu negyveno, bendro šeimos ūkio nevedė. S. J. piktnaudžiavo alkoholiu, vedė asocialų gyvenimo būdą, gyveno atsitiktinėse vietose, į buvusią šeimą užeidavo kartais, dažniausiai paprašyti pinigų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad I. J. dėl S. J. mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl išgyvenimų, patirtų po S. J. mirties, pablogėjo jos sveikatos būklė. Be to, nužudytojo sūnus D. J. su tėvu taip pat nebuvo siejamas artimo dvasinio ryšio, jų bendravimas buvo epizodinis, todėl jiems priteistina dalis reikalaujamos piniginės sumos neturtinei žalai atlyginti – po 10 000 litų.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai ir saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (t.1, b.l. 48, 90-91) sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 9 (devyneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., V. J. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2013 metų gegužės 7 dienos iki 2014 metų balandžio 10 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 04 10.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išieškoti iš V. J. 21 908,14 (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus aštuonis litus 14 cnt.) A. K. naudai, 10 000 (dešimt tūkstančių) litų I. J. ir 10 000 (dešimt tūkstančių) litų D. J. naudai, padarytai žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje – nuoplovas, rankšluostį, grindų medžiaginę šluostę, 2 peilius, taurelę, 6 nuorūkas, plastikinį 0,7 l talpos butelį „P. B.“, taurelę, juodos spalvos striukę, seilių lyginamuosius pavyzdžius, G. L., V. J., S. J. drabužius – džinsus, marškinėlius, striukę, švarką, kojines, trumpikes, marškinėlius, kelnes, rankų nuoplovas, S. J. kraujo pavyzdį, nukirptų nagų dalis bei S. J. daiktus (t.1, b.l. 47-48) - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.