Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. (toliau – A. Č.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 17 d.), 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą 1251,25 eurų turtinę žalą nukentėjusiajai L. T. V.;

- pagal 178 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika padaryta 2019 m. birželio 8 d.), 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą 155 eurų turtinę žalą nukentėjusiajam S. Ž..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, A. Č. paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą 1251,25 eurų turtinę žalą nukentėjusiajai L. T. V. ir 155 eurų turtinę žalą nukentėjusiajam S. Ž..

Kardomąją priemonę – suėmimą, A. Č. nuspręsta panaikinti ir nutraukti jo paiešką.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios L. T. V. civilinis ieškinys patenkintas, jos naudai iš A. Č. priteisiant 1251,25 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt vieną eurą dvidešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. Ž. civilinis ieškinys patenkintas, jo naudai iš A. Č. priteisiant 155 (vieną šimtą penkiasdešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Č. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išlaužęs lubose skylę įsibrovė į svetimą, L. T. V. priklausantį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą L. T. V. ir K. V. priklausantį turtą – statybinį siurblį „Pansam“ 120 eurų vertės, aukšto slėgio plovimo įrenginį „Haushalt“ 96,99 eurų vertės, 3 vnt. meškerių komplektų po 100 eurų, bendrai 300 eurų vertės, žvejybinę dėžutę su žvejybos reikmenims 20 eurų vertės, benzininį pjūklą „Stiga“ 39,99 eurų vertės, dvi plastikines 10 litrų talpas su 20 litrų benzino, 30 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Hervin Tools“ 34,97 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Parkside“ 59 eurų vertės, perforatorių „DeWalt“ 100 eurų vertės, siaurapjūklį „Bosh“ 130 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Parkside“ 16,99 eurų vertės, turistinę kėdę 6 eurų vertės, 11 vnt. 1 litro talpos lenkiško alaus butelių, bendrai 10 eurų vertės, 4 vnt. automobilio ratų komplektą su padangomis, bendros 250 eurų vertės, 2 vnt. raktų komplektų po 75 eurus, bendrai 150 eurų vertės, siaurapjūklį „Parkside“ 59 eurų vertės, 2 vnt. langų skysčio plastikinėse talpose po 2 eurus, bendrai 4 eurų vertės, vamzdžių suvirinimo aparatą 60 eurų vertės, 3 vnt. žvejybinių signalizatorių po 15 eurų, bendrai 45 eurų vertės, 16 vnt. ,,Led“ lempučių komplektų po 4 eurus, bendros 64 eurų vertės, deimantinę gręžimo karūną 80 eurų vertės, lituoklį 15 eurų vertės, 4 vnt. automobilinių žvakių po 6 eurus, bendros 24 eurų vertės, žibintuvėlį 8 eurų vertės, cirkuliacinį vandens siurblį ,,Alpha“ 153,30 eurų vertės, popierinę lipnią juostą 1 euro vertės, elektros transformatorių (srovės keitimo) adapterį 14 eurų vertės, elektros lizdo šakotuvą 1 euro vertės, paraloninį volelį 1 euro vertės, tepamos gumos tūbelę ,,Vital Gum“ 1,5 eurų vertės, MA Silikono tūbelę 5 eurų vertės, reples – žirkles ,,Vorel“ 3 eurų vertės, siūlų špūlę 1 euro vertės, tuo padarydamas nukentėjusiesiems L. T. V. ir K. V. bendrą 1903,74 eurų turtinę žalą.

2. Be to, jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 8 d., laikotarpyje nuo 04.00 val. iki 12.00 val., atsukdamas pakabinamos spynos tvirtinimo ąselę durų staktoje, jis įsibrovė į svetimą S. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą S. Ž. priklausantį turtą – planšetinį kompiuterį „Huawei“ 198 eurų vertės, elektrinį suktuką „Skill“ 25 eurų vertės, akumuliatorinį suktuvą „Bosch“ 50 eurų vertės, akumuliatorinį suktuvą 20 eurų vertės, raktų su galvutėmis ir atsuktuvais rinkinį 30 eurų vertės, radijo imtuvą su garso kolonėle 30 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. Ž. bendrą 353 eurų turtinę žalą.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė J. Č. (toliau – prokurorė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą A. Č. atžvilgiu perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Prokurorės teigimu, duomenų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo teisėja baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo tendencinga, byloje nėra. Tačiau, nešališko teismo nuostata, pasak prokurorės, apima ne tik subjektyvųjį teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę, o tai reiškia, kad teismas privalo užtikrinti, jog procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog bylą nagrinėjantis teismas yra vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad baudžiamoji byla A. Č. atžvilgiu buvo išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant. Teismo posėdžiai byloje buvo ne vieną kartą atidėti, kadangi į teismo posėdį neatvykdavo ir nebūdavo pristatytas (atvesdintas) A. Č.. Neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos, šaukimai nuteistajam neįteikti. 2020 m. kovo 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje paskelbus A. Č. paiešką, nustatyta, kad nurodytais A. Č. gyvenamosios vietos adresais jis negyvena ir nesilanko, nepalaiko ryšių su artimaisiais, praeityje buvo išvykęs uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), artimųjų manymu, gali gyventi kažkur (duomenys neskelbtini) arba būti išvykęs į užsienį. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis yra pakeitęs naudojamą mobilaus ryšio telefono numerį, kuris policijai nėra žinomas.

3.3. Šių duomenų visuma, pasak prokurorės, patvirtina, kad A. Č. buvimo vieta ar jo neatvykimo į teismo posėdžius priežastys teismui nebuvo žinomos. Dokumentų, patvirtinančių A. Č. buvimą užsienyje ar duomenų, kad jam buvo žinoma apie bent vieną teisiamąjį posėdį, byloje nėra, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnio sąlygų, kai byla gali būti išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, nebuvo. Tokiu būdu, A. Č. dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo būtinas ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinės galimybės vadovautis A. Č. parodymais ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Č. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Neabejotina, jog siekiant tinkamai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir tokiu būdu priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, be aukščiau aptartų sąlygų, būtina laikytis ir esminių baudžiamojo proceso reikalavimų, vienas kurių įtvirtintas BPK 246 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam; kaltinamajam atvykti į teismą privaloma; nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinį, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išdėstytų nuostatų nesilaikė, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kaltinamajam nedalyvaujant ir jo atžvilgiu priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves <...>, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia (be kita ko) nuo nusikalstamų kėsinimųsi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylanti valstybės priedermė užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi suponuoja ne tik įstatymų leidėjo teisę ir pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas bei nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas, bet ir jo teisę bei pareigą reglamentuoti su nusikalstamų veikų atskleidimu bei tyrimu ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu susijusius santykius – baudžiamojo proceso santykius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

9. Viena esminių tinkamo baudžiamojo proceso sąlygų, kaip minėta, įtvirtinta BPK 246 straipsnyje, pagal kurį, byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Atvykti į teismo posėdį jam privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Iš aptaro seka, kad nors BPK nuostatos ir sudaro sąlygas vykti baudžiamajam procesui in absentia (už akių), tačiau toks procesas galimas tik esant tam tikroms išimtinėms sąlygoms. Tai iš esmės atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, ne kartą pasisakiusio dėl baudžiamojo proceso in absentia, praktiką. Remiantis šio teismo jurisprudencija, nors kaltinamajam nedalyvaujant vykstantis procesas savaime neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), vis dėlto tada, kai in absentia nuteistas asmuo vėliau negali prašyti, kad jį išklausęs teismas iš naujo priimtų sprendimą dėl faktinio ir teisinio kaltinimo pagrįstumo, yra atsisakymas vykdyti teisingumą, jei nenustatyta, kad jis atsisakė savo teisės dalyvauti teismo posėdyje ir gintis arba kad jis siekė išvengti teisingumo. Iš esmės vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrina, nuosprendis in absentia galimas tik tuomet, kai byloje yra aiškus dokumentas, patvirtinantis asmens atsisakymą dalyvauti bylos nagrinėjime, arba patvirtinantis asmens ketinimą išvengti teisingumo – kad slėpdamasis asmuo pagrįstai galėjo numatyti tokio savo elgesio pasekmes (Sanader prieš Kroatiją, Colloza prieš Italiją, Jones prieš Jungtinę Karalystę).

10. Esant šių duomenų visumai, nesant pagrindo abejoti, jog nesilaikyti BPK straipsnyje numatyto imperatyvaus reikalavimo bylą nagrinėti kaltinamajam dalyvaujant, galima tik išimtiniais atvejais, svarbu ir tai, kad kaltinamojo vengimas atvykti į teismą paprastai nustatomas remiantis paties kaltinamojo raštu pateikta informacija, kad jis atsisako atvykti į teismą, grįžę teismo šaukimai ar panašaus pobūdžio dokumentai su kaltinamojo parašu, kad jam žinoma apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Visais kitais atvejais, kai kaltinamasis negali dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, kai jis yra pasislėpęs nuo teismo ar dėl kitų priežasčių nedalyvauja teismo posėdyje, baudžiamoji byla nenagrinėjama, imantis visų įmanomų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti kaltinamojo buvimo vietą ir informuoti jį apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą. Toks teisinis reguliavimas, tuo pačiu ir kaltinamojo dalyvavimas teismo procese ne tik užtikrina, kad jis pasinaudos savo teisėmis, numatytomis BPK 22 straipsnyje, bet ir sudaro galimybes išsamiai ištirti visas tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

11. Aptartų duomenų visumoje analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, nepaisant A. Č. atžvilgiu paskelbtos paieškos, jis buvo apklaustas ne kartą, o 2019 m. spalio 31 d. jam buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir išaiškinta apie galimybę baudžiamąją bylą nagrinėti teisme atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuo A. Č. buvo supažindintas pasirašytinai (2 t., b. l. 79, 81). 2019 m. lapkričio 14 d. baudžiamoji byla A. Č. atžvilgiu su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui (2 t., b. l. 90-102). Kaltinamojo akto kopija 2019 m. lapkričio 12 d. pasirašytinai įteikta A. Č. (2 t., b. l. 104). Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi baudžiamoji byla A. Č. atžvilgiu perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, jam taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nekeičiant (2 t., b. l. 105-106). Tačiau, į 2020 m. sausio 15 d. teismo posėdį A. Č. neatvyko. Jam siųsti teismo šaukimai grįžo neįteikti, nurodant, kad jų A. Č. neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą, dėl ko, teismo posėdis buvo atidėtas, tą pačią dieną priimant nutartį į kitą teismo posėdį A. Č. atvesdinti. 2020 m. vasario 13 d. raštu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba informavo teismą, kad atvesdinti A. Č. į 2020 m. vasario 14 d. teismo posėdį nėra galimybės, kadangi A. Č. teismo nurodytais adresais negyvena, niekur nedeklaruotas, duomenų apie jo pasikeitusią gyvenamąją vietą ar išvykimą iš Lietuvos valstybės negauta (2 t., b. l. 130). Šių duomenų pagrindu 2020 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu prokurorė J. Č. pateikė teismui prašymą pakeisti A. Č. taikomą kardomąją priemonę griežtesne – suėmimu, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi prokurorės prašymo netenkino ir nutarė į kitą teismo posėdį A. Č. atvesdinti (2 t., b. l. 138-139). Po šios nutarties priėmimo, A. Č. toliau siunčiami šaukimai į kitą teismo posėdį, tačiau jie grįžta neįteikti – jų A. Č. neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, siekiant išnaudoti visas įmanomas galimybes informuoti A. Č. apie jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos vietą ir laiką, 2020 m. vasario 21 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiunčiamas dar vienas teismo šaukimas į teismo posėdį, į kurį gaunamas atsakymas „Ačiū, šaukimą gavau.“ (2 t., b. l. 147). Ir vis tik, duomenų, patvirtinančių, kad šis elektroninio pašto adresas iš tiesų priklauso A. Č. ir kad teismo šaukimo patvirtinimą iš to paties elektroninio pašto adreso teismui atsiuntė būtent A. Č., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, todėl tvirtinti, jog šį šaukimą A. Č. gavo ir dėl to, reziumuoti, jog apie teismo posėdžio datą ir vietą jam buvo žinoma, nėra pagrindo. Nepaisant išdėstytų pirmosios instancijos teismo pastangų, į 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdį A. Č. vėl neatvyko. Teismo posėdžio metu prokurorė vėl pateikė prašymą pakeisti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę griežtesne. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi A. Č. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, kartu paskelbiant ir kaltinamojo paiešką (2 t., b. l. 166-168). 2020 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teisme gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos, vykdančios A. Č. paiešką, raštas, informuojantis teismą apie A. Č. paiešką, pažymint, jog nors A. Č. vis dar nėra rastas, tačiau jo paieška yra tęsiama, planuojant ir vykdant kitus paieškos veiksmus (2 t., b. l. 180). Po šio rašto gavimo, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi nutariama nagrinėti baudžiamąją bylą kaltinamajam nedalyvaujant (3 t., b. l. 2-3).

12. Aptartų faktinių aplinkybių visuma betarpiškai patvirtina, kad teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme buvo ne vieną kartą atidėti, kadangi į teismo posėdžius neatvykdavo ir nebūdavo pristatytas kaltinamasis A. Č.. Šaukimų kaltinamasis neatsiimdavo, todėl tvirtinti, jog jam buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nėra pagrindo. A. Č. neatvykimo į teismo posėdžius priežastys pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos. Nors bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir buvo paskelbta A. Č. paieška, tačiau ji truko vos kiek daugiau nei pusę metų ir nepaisant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos, vykdančios A. Č. paiešką, pateiktos informacijos, jog A. Č. paieška yra tęsiama, planuojant ir vykdant kitus paieškos veiksmus, 2020 m. spalio 19 d. nutariama baudžiamąją bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant, jokių papildomų veiksmų, siekiant surasti kaltinamąjį ir nustatyti jo buvimo vietą, nesiimant.

13. Spręsti, jog toks apylinkės teismo procesinis sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, o baudžiamoji byla A. Č. atžvilgiu išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant išnaudojus visas galimybes tinkamam BPK 246 straipsnio įgyvendinimui, nėra pagrindo. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam buvo žinoma bent apie vieną teismo posėdį, nenustatytas ir jo galimo buvimo užsienyje faktas, kas visumoje patvirtina, jog BPK 246 straipsnio sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant, nagrinėjamu atveju nebuvo. Tokiu būdu, kaltinamojo A. Č. dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo būtinas, o teismas neturėjo teisinės galimybės A. Č. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį jam nedalyvaujant bylos nagrinėjime.

14. Darant šią išvadą svarbu ir tai, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas betarpiškai rėmėsi A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visuma. Tačiau, BPK nustatyta tvarka bylos nagrinėjimo teisme metu jie patikrinti nebuvo, jų analizė, iš esmės tik išvardinant byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamame nuosprendyje neatlikta, A. Č. parodymai kitų baudžiamojoje byloje suriktų įrodymų kontekste nevertinti, todėl pripažinti tokį nuosprendį teisėtu ir pagrįstu šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Vien tik tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Č. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir nurodė tam tikras faktines analizuojamų vagysčių aplinkybes, jo kaltės nepatvirtina. Būtina ir kitų įrodymų analizė, pateikiant ją A. Č. parodymų kontekste, kas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje vis tik neatlikta.

15. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai suponuoja pagrįstą išvadą, kad baudžiamoji byla A. Č. atžvilgiu buvo išnagrinėta pažeidžiant esmines baudžiamojo proceso nuostatas, dėl ko, buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. Č. atžvilgiu baudžiamąją bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo tendencinga, tačiau, nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvųjį teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę, o tai reiškia, kad teismas privalo užtikrinti, jog procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog bylą nagrinėjantis teismas yra vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju baudžiamoji byla A. Č. atžvilgiu buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, tokiu būdu, pažeidžiant BPK 246 straipsnio nuostatas, dėl ko, buvo suvaržytos kaltinamojo teisės, neabejotina, kad teismo nešališkumo principas analizuojamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pasiektas.

16. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, spręstina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, dėl ko, skundžiamas teismo nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti teismui iš naujo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunktis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunkčiu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.