Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui E. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (42 b. l.).

Institucija, teikianti byloje išvadą, pateikė išvadą (30-31 b. l.), kad ieškinys pagrįstas.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Parenkant išlaikymo formą yra atsižvelgiama, kad išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti (vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui). Viena iš išlaikymo formų yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), kurios garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ieškovė ir atsakovas nesusituokę, turi nepilnametę dukrą G. V., gimusią 2015m. vasario 12d. (7 b. l.). Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų seniūnijos 2016-04-04 pažymos apie šeimos sudėtį (10 b. l.) matyti, kad šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove adresu (duomenys neskelbtini), yra jos išlaikoma ir prižiūrima. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina mažametę dukrą, jos vienintelės pajamos yra socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, viso apie 100 Eur. Ieškovė pateikė išsamų būtinų išlaidų vaikui išlaikyti sąrašą (8 b. l.) ir prašo priteisti iš atsakovo po 85 Eur kas mėnesį, nes gaunamos pašalpos neužtenka vaiko poreikiams tenkinti, o atsakovas gera valia vaiko išlaikyti nepadeda. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas niekada nėra teikęs vaikui išlaikymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. nustato, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, pajamas ir kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nepateikė, neatvykdamas dalyvauti teismo posėdyje atsakovo parodė jo visišką abejingumą, nenorą ir nesidomėjimą dukters gyvenimu. Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad atsakovas išlaikymo savo vaikui gera valia neteikia, ieškovės gaunamos pajamos yra nepakankamos, prašomų priteisti periodinių išmokų dydis – po 85 Eur kas mėnesį nėra per didelis, o būtinas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis po 85 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2016 m. balandžio 14d. iki vaiko pilnametystės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Atsakovas neteikė vaikui materialinio išlaikymo nuo pat vaiko gimimo dienos, todėl pagrįstas yra ir reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo 2015-02-12 iki kreipimosi į teismą dienos 2016-04-14, skaičiuojant po 80 Eur kas mėnesį, viso 1120 Eur.(Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). CK 3.208 str. numatyta, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma, atsižvelgiant į vaikų norą ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė ir atsakovas nesusituokę, kartu negyvena. Iš institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena giminaičių suteiktoje gyvenamojoje patalpoje, vaikui sudarytos tinkamos buities, ugdymosi ir gyvenimo sąlygos, Įstatymo nuostatos numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1 d., 3 d.). Taip pat CK 3.175 str. 2 d. yra numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių nepilnametė dukra Guostė gyvena su savo motina – ieškove G. R. – A. ( 2016-05-21 G. R. susituokė, bet pavardės dar nepakeitė), ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra. Kadangi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas ar vaikui nesugebėtų sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų, byloje nėra, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove, ieškovei prašant apribojimai bendraujant su vaiku atsakovui nenustatomi, atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime bendru vaiko tėvų susitarimu be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus, pagal nustatytą vaiko ir ieškovės gyvenamąją vietą, vaiko motinai dalyvaujant.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-02-10 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-408-1958 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ieškovė Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei yra priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 31 Eur dydžio žyminio mokesčio (85 Eur x 12 x 3%) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 41 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 41 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 34 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei 6 Eur pašto išlaidų, viso 153 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 254,76Eur išlaidų valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimą (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str. ir 260 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016 balandžio 14d. vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1120 Eur( vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų) nepilnamečiam vaikui G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad išlaikymą skirtą nepilnamečiam vaikui G. V. uzufrukto teise valdo ir tvarko vaiko motina G. R., a.k(duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina G. R., a.k(duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku G. V. bei dalyvauti jo auklėjime bendru vaiko tėvų susitarimu be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus, pagal nustatytą vaiko ir ieškovės gyvenamąją vietą, vaiko motinai dalyvaujant.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 153 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 254,76 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 76 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.