Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) sistemų inžinieriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 258 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. neteisėtai nešiojo, vežiodamasis savo automobilio bagažinėje, nešaunamajį ginklą - pramoninės gamybos graižtvinį 4,5 mm kalibro pusiau automatinį pniaumatinį pistoletą „GAMO P 23“, kol 2015-06-09 apie 21.30 val., prie „Daugirdo amfiteatro“, priešais gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, jį paėmė policijos pareigūnai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis kaltu prisipažino. Nurodė, kad ginklą įsigijo nežinodamas, jog jo negalima nešioti. Pilnai prisipažįsta, kad vežiojo ginklą, bet jį įsigijo legaliai parduotuvėje, turi čekį. Šiaurės pr. esančioje parduotuvėje „Vilniaus ginklai“. Parduotuvėje leidimų jo neprašė. Ginklą laikė sodyboje, bet turėjo mašinoje ir jo neišėmė. Ginklo reikėjo sodyboje, nes ten nesaugu. Parduotuvėje pasiūlė jį ir dėl to įsigijo. Nesakė, kad reikia leidimo. Į jį dedasi plastmasiniai šratukai, tai jam nekilo minčių, kad reikia turėti leidimą. Už ginklą sumokėjo, jis su garantija. T. išsitraukė ginklą iš jo bagažinės, juo pasišvaistė ir pareigūnai sulaikė. Tai buvo birželio 5 dieną. Galėjo būti, kad ginklą įsigijo 2014 m. rudenį. Jis siūlė pateikti kvitą ikiteisminio tyrimo metu, bet jam sakė, kad tai nepakeis nieko. Ginklas buvo paimtas prie Daugirdo amfiteatro. Dirbo Kauno pilies kieme, susitiko po darbo su draugais prie amfiteatro. Policiją iškvietė asmuo buvęs balkone, kai T. išsitraukė ginklą ir pradėjo švaistytis. Jis skaitė internete, kad šiam ginklui nereikalingas leidimas, bet neskaitė, kokiomis sąlygomis jį reikia laikyti.

Liudytojas A. V. parodė, kad buvo nupirktas ginklas, tai jis registravo pirkėją. Tą ginklą pagal įrašą žurnale pirko P. G., įrašytas 958 numeriu. Šie ginklai parduodami be leidimų, tik registruojamas pirkėjas. Jį įsigyti gali tik pilnamečiai. Jam pagal pareigas neprivaloma išaiškinti, kaip nešioti ginklą. Toks ginklas yra importuojamas kaip neribotos civilinės atsakomybės ginklas, bent jau gamintojas pateikia tokius parametrus ir jie jų netikrina. Techninėje charakteristikoje parašyta, kad iki 7,5 džaulių. Šiam ginklui ir dabar nereikia leidimo. Oriniai, kaip buvo, taip ir liko, iki 7,5 džaulių parduodami be leidimų. Neribojamas jų kiekis įsigyti. Į tokį ginklą dedami plieniniai ir švininiai šoviniai. Pas juos parduotuvėje nėra plastikinių šovinių. Pagal ginklų kontrolės įstatymą, jį galima vežti, bet neužtaisytą ir nedemonstruoti žmonėms. Tą ginklą galima neštis ir po drabužiais, jei jis neužtaisytas. Jo manymu, gamyklinis įpakavimas tinkamas dėklas ginklui. Parduotuvė buvo ir yra A. M. g. 29, Kaune. Neužtaisytu ginklu šaunant būtų garsas, nes iš vamzdžio išeina dujos.

Liudytojas G. P. parodė, kad gyvena trečiame aukšte (duomenys neskelbtini), Kaune. Sėdėjau kambaryje ir žiūrėjau televizorių. Pasigirdo šaižus garsas. Žmona sakė, kad šaudo. Po kažkiek laiko vėl pasigirdo garsas. Tada išėjo į balkoną, pamatė merginą ir 3 vyrus. Vienas iš jų laikė ginklą. Jis riktelėjo jiems, jie kažką atsakė. Nuėjo iki jų, tai tas žmogus, kuris buvo su ginklu rankoje, įsikišo į kelnių kišenę ginklą, jie atsikalbinėjo ir dėl to jis iškvietė policiją. Kaltinamasis ginklo tikrai neturėjo tuo metu. Prie jo neminėjo, iš kur gavo ginklą.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2015-06-09 susitiko su draugais. Stovėjo nuošaliau, o kiti apžiūrinėjo ginklą. Ginklą turėjo J. S.. Jį atsinešė iš automobilio. Tai buvo orinis pistoletas. Išsiskirstė, kai atvažiavo policija. Kaip suprato, R. T. šaudė iš ginklo. Pareigūnai paėmė ginklą arba iš T., arba S. ir jį išsivežė. Nežino, iš kur S. gavo tą ginklą. Šūvių negirdėjo. Buvo priėjęs vyras, sakė laukti policijos. Išeinančio oro garsas buvo iš ginklo.

Liudytoja E. C. parodė, kad atsimena, jog buvo vakaras, jie stovėjo prie amfiteatro. Tada Justas pasakė, kad nusipirko žaislinį ginklą. Kas tiksliai toliau vyko, negali pasakyti. Po to jie ginklą apžiūrinėjo. Išlindo vyras iš kažkurio namo, paklausė, ką jie ten daro. Liepė niekur nejudėti ir sakė, kad iškvietė policiją. Buvo kartu su T., B., S. ir dar buvo kažkas, bet jie stovėjo toliau. Ginklą lyg iš mašinos ištraukė. Niekas nešaudė iš ginklo, tik apžiūrėjo jį. Kelis kartus ginklas spragtelėjo, kai apžiūrinėjo. Garsas nebuvo didelis, ji į tokį garsą neatkreiptų dėmesio.

Liudytojas K. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jei tiksliai pamena, tai J. S. prisistatė ginklo savininku, nes prieš tai ginklą laikė kitas stambus vaikinas. J. S. paaiškino, kad ginklui leidimo nereikia. Jis asmeniškai nepamena, kad reikalavo ginklo leidimo dokumentų. Jie patikrino, ar ginkle nėra šovinių. Ginklas pniaumatinis. Jis nebuvo tikrasis pistoletas, kur dedasi šoviniai, į jį dedami šratai. Vyresnysis patrulis nusprendė sulaikyti minėtą asmenį. Neatsimena, ar ginklas buvo užtaisytas, bet šratukai taip pat buvo rasti. Vizualiai ginklas buvo panašus į tikrą. Išvaizda ir pagal svorį priminė kovinį.

Specialistas A. U. parodė, kad šioje byloje teikė išvadą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 35 d. parašyta, kas yra nešaunamasis ginklas. Tas ginklas išmetimui naudoja suspausto oro energiją, tai jis – nešaunamasis ginklas. Tyrimo metu buvo atlikti eksperimentai, buvo matuojamas šaltos kulkos greitis ir nustatyta, kad iššovus greitis siekia 103 metrai per sekundę, tai pasvėrus standartines kulkas, tai yra 2,75 džaulio. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 str. 2 d. parašyta, kad nuo 2,5 iki 7,5 yra D kategorijos nešaunamasis ginklas. Kurie nesiekia 2,5 džaulių, jie iš viso nėra ginklai. Nuo 7,5 pereina į C kategoriją ir jiems reikia leidimo. Tai dažniausiai sportiniai ginklai, arba balionėliai užpompuojami specialiu kompresoriumi. Dujiniai ginklai perėjo į C kategoriją ir jiems reikia leidimo. Pneumatiniai, kurie viršija 7,5 džaulio, permesti į C kategoriją. Leidimo reikia nuo C. Ginklui buvo nustatytas 2,75 džaulio. Jie naudojo BBL tipo šovinius. Į šitą ginklą nesideda plastmasinės kuklos. Kulkos buvo naudotos tokios, kokios priklauso pagal gamyklinius parametrus. Paklaida gali būti keli metrai per sekundę. Gamintojas ginklą pažymi F raide, nes jis atitinka Lietuvoje keliamus D kategorijai reikalavimus.

Liudytojas P. G. parodė, kad ginklas buvo nupirktas jo vardu, nes pirkimo metu J. S. neturėjo piniginės, asmens tapatybės kortelės. Jį nupirko, sumokėjo, pateikė tapatybės kortelę, kad patikrintų metus. Pats pardavėjas klausė, ar jis turi 18 metų. Pirko orinį, šratinį pistoletą Maironio g. „Oksalyje“, gal 2015 m. vasarą. Ginklas nėra sudėtingas šaunamasis ginklas. Už įsigytą ginklą pasirašė žurnale. J. S. nesakė, kam jam ginklas, tik sakė, kad laisvalaikiui. Šitam ginklui leidimo nereikia. Pardavėjas pasiūlė kelis ginklus, kurie be leidimo. Ginklą minėtam asmeniui perdavė tą pačią dieną, kai išėjo iš parduotuvės. Nepamena, kiek buvo mokėta už ginklą. J. S. atsiskaitė su juo. Nežino, kiek tuo metu J. S. buvo metų, bet buvo 18. Nebuvo aiškinta, kaip laikyti ginklą, kur nešioti.

Liudytojas R. T. parodė, kad J. S. išsitraukė parodyti žaislinį pistoletą. Visi apžiūrinėjo, paspaudinėjo jį. Atvažiavo pareigūnai ir jį su J. S. išsivežė. J. S. ginklą laikė automobilyje. Nepamena, ar jis iš draugo gavo, ar pasiskolino, gal pirko su draugu ginklą. Vienas asmuo matė jį su ginklu per balkoną ir iškvietė pareigūnus. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla, bet buvo atleistas pagal laidavimą, nes sudrumstė viešąją tvarką ir rimtį. Ginklo garsas nebuvo didelis, kaip tušinuko paspaudimas.

2015-06-09 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas kelio ženklas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame matyti įlenkimų, fotolentele (b. l. 10-12).

2015-06-09 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio tyrėjo K. K. ir vyresniojo patrulio M. S. tarnybiniuose pranešimuose dėl įvykio nurodyta, kad 2015-06-09 patruliuojant r./š. 414 apie 21.45 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, jog Kauno m. Prieplaukos krantinėje, grupė asmenų šaudė į kelio ženklus iš pneumatinio ginklo, praneša anonimas, stebintis įvykį, prašo pareigūnų pagalbos. Nuvykus minėtu adresu, rado grupę asmenų. Įvykio liudininkas G. P. nurodė asmenį, kaip vėliau paaiškėjo R. T., kuris iš daikto, panašaus pistoletą, šaudė į kelio ženklus. R. T. prie savęs turėjo pistoletą, su užrašu „GAMO P-23, Nr. 04-4C-641425-13, kurį perdavė. R. T. teigė iš šio pistoleto be šovinių šaudęs į orą. Paklausus, kam priklauso pistoletas, R. T. nurodė, jog pistoletas priklauso, šalia esančiam asmeniui, kaip vėliau paaiškėjo J. S.. J. S. patvirtino, kad pistoletas priklauso jam, nurodė, kad neturi jokių šio pistoleto dokumentų, nes jų nereikia. Kodėl pistoletą perdavė R. T., nurodyti negalėjo. Šalia įvykio vietos, ties (duomenys neskelbtini) namo esančio kelio ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ matėsi įlenkimo duobutės. Abu asmenys 21.55 val. buvo sulaikyti, kartu su pistoletu pristatyti į Kauno apskr. VPK Kauno m. Centro PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 19, 22).

2015-06-09 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad R. T. pateikė juodos spalvos pistoletą „GAMO P 23“ Nr. 044C64142513 (b. l. 25).

2015-06-19 specialisto išvadoje Nr. 20-(U-1204)-IS1-1038 nurodyta, kad tirti pateiktas Ispanijos pramoninės gamybos graižtvinis 4,5 mm (,177-to) kalibro pusiau automatinis pniaumatinis pistoletas „GAMO P 23“ Nr. 044C64142513, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177-to) kalibro pniaumatiniams ginklams skirtomis rutulio formos „BB“ („Raund“) tipo kulkomis, yra D kategorijos nešaunamasis ginklas (b. l. 27-28).

2015-06-26 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame 2015-06-09 užfiksuota vieta, esanti ties „Daugirdo amfiteatru“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodyta, kad vaizdo įraše matomas dešinėje pusėje esantis „Daugirdo amfiteatras“, kuriame ant pakylų yra prisėdę žmonės. Viršuje amfiteatro matomos pavėsinės, kėdės, staliukai. 45:20 min. (21.45 val.) matoma, kaip Prieplaukos krantine tolyn nuvažiuojantis policijos automobilis. 46:07 min. (21:46 val.) matoma, kaip patrulis ateina iki jaunuolių grupelės stovinčios Prieplaukos krantinėje šalia amfiteatro. Matomas žmonių judėjimas Prieplaukos krantinės gatve. Matoma, kaip nuo prieplaukos krantinės prie grupelės jaunuolių ateina jaunuolis apsirengęs rudos spalvos rūbais, apkūnaus kūno sudėjimo panašus į R. T.. Netoli stovi ir kitas jaunuolis apsirengęs tamsios spalvos rūbais, balta maikute, lieso kūno sudėjimo, aukštokas, panašus į J. S. . Matoma, kad patrulis bendrauja su jaunuoliais 55:00 min. (21:55 val.), atvažiuoja tarnybinis automobilis prie jaunuolių. Matomi du pareigūnai ir jaunuoliai. 57:40 min. (21:57 val.) jaunimas išsiskirsto, tarnybinis automobilis išvažiuoja. Tikslių detalių nesimato, nes vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas fiksuotas iš toli (b. l. 33, 34).

2015-10-13 garso įrašų apžiūros protokole užfiksuotas 2015-06-09 BPC Klaipėdos skyriaus ir vyro balsas, jog (duomenys neskelbtini) šaudo su pniaumatiniu pistoletu į kelio ženklus (b. l. 38, 39-41).

2016-01-12 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad J. S. pistoletą įsigijo parduotuvėje „Vilniaus ginklai“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 126-128, 129).

2014-09-16 „Vilniaus ginklai“ čekio kopijoje nurodyta, kad buvo įsigytas ginklas (b. l. 131).

D kategorijos ginklų realizavimo apskaitos žurnalo kopijoje matyti, kad P. G. įsigijo pistoletą „GAMO P 23“ Nr. 044C64142513 (b. l. 134-135).

J. S. buvo atiduotas teismui kaltinant jį neteisėtai įgijus nešaunamąjį ginklą ir neteisėtai jį vežiojus. Tačiau ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinimas J. S. pasitvirtino tik iš dalies.

Pagal BK 2 str.(kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Taigi, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Kaip matyti, šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 258 str. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Kaip matyti iš kaltinimo J. S., jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 str. 2 d., padarymu dėl dviejų alternatyvių veikų, tai yra neteisėto nešaunamojo ginklo – pistoleto „GAMO P 23“ įsigijimo ir neteisėto šio ginklo vežiojimo.

Išanalizavus byloje ištirtus įrodymus yra nustatyta, kad 2015-06-09 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio tyrėjas K. B. ir vyresnysis patrulis M. S. apie 21.45 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavę pranešimą, jog Kauno m. Prieplaukos krantinėje, grupė asmenų šaudo iš pneumatinio ginklo, nuvykę nurodytu adresu, rado grupę asmenų, kurių vienas, kaip buvo nustatyta, R. T. iš pistoleto šaudė į kelio ženklus. R. T. prie savęs turėjo pistoletą, su užrašu „GAMO P-23, Nr. 04-4C-641425-13, kurį jam, kaip jis pats parodė, perdavė J. S.. Nors pats kaltinamasis J. S. parodė, kad šį ginklą iš jo automobilio bagažinės išsitraukė pats R. T., tačiau tokiu jo parodymus paneigia ir atitinkamai R. T. parodymus patvirtina liudytojo A. B. parodymai. Policijos pareigūnų K. B. ir M. S. tarnybiniuose pranešimuose taip pat užfiksuota, kad kaltinamasis įvykio vietoje negalėjo paaiškinti, kodėl pistoletą perdavė R. T.. Taigi, tokie įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad ginklą kaltinamasis vežė savo automobilio bagažinėje, iš kur jį įvykio vietoje pats paėmė ir perdavė R. T., iš kurio ginklas vėliau policijos pareigūnų ir buvo paimtas. Specialisto A. U. išvada bei teisiamajame posėdyje gautais paaiškinimais nustatyta, kad paimtas ginklas yra D kategorijos nešaunamasis ginklas, kuriam įsigyti ir laikyti nereikia jokio leidimo. Kaip parodė kaltinamasis J. S., iš R. T. paimtas jam priklausantis ginklas buvo pirktas oficialioje ginklų parduotuvėje „Vilniaus ginklai“, tai yra ją įsigijo teisėtai. Šie kaltinamojo parodymai dėl teisėto ginklo įsigijimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nepaneigti. Priešingai, juos patvirtina atliktas kaltinamojo parodymų patikrinimas vietoje, kai jis parodė parduotuvę, kurioje ginklas buvo įsigytas, taip pat liudytojo ginklų parduotuvės pardavėjo A. V., taip pat liudytojo P. G., kurio vardu buvo įsigytas ginklas, parodymai, ginklų parduotuvės, kurioje buvo įsigytas ginklas, pateikti dokumentai (registracijos žurnalas), kaltinamojo pateikta 2014-09-16 „Vilniaus ginklai“ ginklo pirkimo kvito kopija.

Tiek pagal veikos padarymo metu, tiek ir pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau – Įstatymas), D kategorijai priskiriami šaltieji ginklai yra nepriskirti draudžiamiesiems ginklams (Įstatymo 6 straipsnio 2 punktas). Iš Įstatymo 8 ir 9 straipsnio nuostatų matyti, kad D kategorijos ginklai nėra registruojami Ginklų registre. Kaip numatyta Įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Taigi, tiek nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusios, tiek ir šiuo metu galiojančios Įstatymo nuostatos lemia tai, kad D kategorijos ginklus ginklų prekybos vietose galėjo ir gali įsigyti bet kuris pilnametis asmuo ir šių ginklų įsigijimas nebuvo ir nėra registruojamas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pneumatinio pistoleto „GAMO P 23“ Nr. 044C64142513 pardavimas ir (ar) perdavimas kaltinamajam J. S. po to, kai šis ginklas buvo įsigytas ginklų parduotuvėje P. G. vardu, neprivalėjo būti registruojamas, kadangi atsižvelgus į aptartas Įstatymo normas, tokie duomenys galėjo būti ir neužfiksuoti. Šiuo atveju teisiškai reikšminga yra tai, kad J. S. tuo metu buvo pilnametis, taigi jis turėjo teisę šį ginklą įsigyti. Vien tik ta aplinkybė, kad ginklas iš pradžių buvo nupirktas P. G. vardu, o po to faktiniam naudojimui buvo pastarojo perduotas J. S., nesant Įstatyme įtvirtinto imperatyvo tai fiksuoti (registruoti), nerodo šio ginklo įsigijimo neteisėtumo. Todėl konstatuotina, kad kaltinimas J. S. dėl neteisėto nešaunamojo ginklo - pneumatinio pistoleto „GAMO P 23“ Nr. 044C64142513 neteisėto įgijimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisingas, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo J. S. šalintina.

Be neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimo, kaltinime J. S. buvo inkriminuojama ir dar viena alternatyvi veika – neteisėtas nešaunamojo ginklo vežiojimas.

Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad neteisėtas „vežiojimas“ iš viso nėra numatytas minėtos nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 str. 2 d., dispozicijoje. Taigi, pats savaime ginklo vežimas automobilyje negali būti laikomas šios nusikalstamos veikos požymiu.

Minėta, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Būtent neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis, o ne jų pervežimas ar kitoks gabenimas, kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai.

Nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (Įstatymo 31 str. 2 p. 2 papunktis). Įstatymas nenumato išimties iš šio draudimo ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklą.

Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Įstatymo 2 str. 13 p., kur išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 punktą ginklo gabenimas – ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio).

Taigi esminis ginklo nešiojimo ir gabenimo požymių skirtumas yra tai, kad nešiojantis ginklą jį galima panaudoti nedelsiant, o ginklą gabenant jį panaudoti nedelsiant nėra galimybės.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei aptartus nusikalstamos veikos požymius, byloje ištirti įrodymai bei jais nustatytos faktinės aplinkybės turi būti analizuojamos tiek, kiek tai reikšminga sprendžiant, ar kaltinime nurodytas ginklo vežiojimas atitinka gabenimą, ar vis tik atitinka nešiojimą pagal Įstatymo nuostatas.

Nagrinėjamu atveju byloje paties kaltinamojo, liudytojo R. T., liudytojo A. B., policijos pareigūnų K. B. ir M. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija patikimai nustatyta, kad J. S. nešaunamąjį ginklą - pneumatinį pistoletą „GAMO P 23“ Nr. 044C64142513 turėjo su savimi jo paties automobilyje, bagažinėje, šis ginklas nebuvo laikomas specialiame dėkle ar kitaip specialiai supakuotas, jis nebuvo išardytas, įvykio vietoje kaltinamajam išlipus iš automobilio, patekimas į jį nebuvo niekaip apsunkintas, kad ginklas nebūtų paimtas ir paties kaltinamojo nedelsiant panaudotas ar neteisėtai panaudotas kitų asmenų, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta. Kaltinamasis atvažiavęs į įvykio vietą ginklą iš automobilio bagažinės pasiėmė, vėliau perdavė R. T., iš ginklo buvo šaudoma, o R. T. už tai vėliau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ką patvirtina byloje esanti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-11-24 nutartis (b.l. 85-86).

Tokie ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, esant reikalui, ginklu galėjo pasinaudoti nedelsiant. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis duodamas parodymus paaiškino, kad šį ginklą įsigijo būtent savigynos tikslais, kas reiškia, kad jis šį ginklą, nepriklausomai nuo to, kokioje vietoje jį laikė važiuodamas automobiliu, laikė jį taip, kad kilus pavojui, turėtų galimybę juo be didesnių trukdžių nedelsiant pasinaudoti. Toks ginklo laikymas su savimi ir viešoje vietoje, kaip nustatyta, jo sąmoningas demonstravimas aplinkiniams, aiškiai atspindi kaltinamojo tiesioginės tyčios turinį. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Todėl šioje byloje teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. S. veikė tiesiogine tyčia, o jo veiksmai, kuomet jis su savimi vežiojosi nešaunamąjį ginklą - pneumatinį pistoletą „GAMO P 23“ Nr. 044C64142513, jį laikydamas lengvai prieinamoje vietoje, visiškai atitinka Įstatyme numatytą nešaunamojo ginklo nešiojimosi sąvoką ir BK 158straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintą objektyvųjį požymį.

Nors Įstatymas nedraudžia tokio ginklo gabenti (transportuoti) į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur), tačiau tokiu atveju ginklas turi būti neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tinkamą daiktą (Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamojo veika būtų atitikusi šiuos įstatymo reikalavimus. Minėta, ginklas automobilyje buvo laikomas ne specialiame dėkle, jis nebuvo išardytas, buvo su šoviniais ir lengvai prieinamas paimti kaltinamajam bei kitiems asmenims, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad įvykio vietoje šiuo ginklu šaudė ne kaltinamasis, o kitas asmuo R. T. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad šiuo atveju, įvertinus ištirtus įrodymus, nėra nustatytas faktas, kad kaltinamasis J. S. ginklą gabeno, tai yra vežė automobiliu (transportavo) konkrečiai iš vienos vietos į kitą. Kaip parodė pats kaltinamasis, kad ginklo negalima nešioti, jis nežinojo. Ginklą įsigijo, nes buvo reikalingas sodyboje, nes ten nesaugu. Tačiau ginklą laikė mašinoje. Tai rodo, kad kaltinamojo veiksmai, tai yra ginklo turėjimas automobilyje, kad juo būtų galima pasinaudoti nedelsiant tiek kelionės automobiliu metu, tiek ir juo nuvykus į sodybą, buvo ne vienkartinio, o nuolatinio pobūdžio.

Taigi, ištirtų byloje įrodymų pagrindu aptartus nuteistojo veiksmus yra pagrindas vertinti kaip nešaunamojo ginklo nešiojimą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai turi būti patikslintas kaltinimas, nurodant, kad kaltinamasis ginklą ne neteisėtai vežiojo, o neteisėtai nešiojo jį vežiodamas. Dėl nustatyto požymio kaltinamojo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal minėtą straipsnį ir tai sudaro pagrindą J. S. pripažinti kaltu. Šiuo atveju kaltinamojo parodymai, kad jis nežinojo, kad jo įsigyto ginklo negalima nešiotis nėra reikšmingi sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, kadangi įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). .

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą J. S. pripažinti kaltu padarius BK 258 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas, ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

J. S. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šią veiką padarė būdamas anksčiau neteistas, dėl ko laikoma, kad nėra linkęs nusikalsti asmuo. Tai rodo, kad J. S. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant jam kuo švelnesnės rūšies bausmę. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė žala, kad kaltinamasis yra nevedęs, dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia savo rūšimi bausmė, numatyta BK 258 str. 2 d. sankcijoje, bauda. Bausmės dydis šiuo atveju nustatytinas artimas baudos, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus minimumui (maksimali galima skirti bauda iki 50 MGL dydžio).

Kadangi J. S. nešaunamasis ginklas - pneumatinis pistoletas „GAMO P 23“ Nr. 044C64142513 ir su juo kartu paimta viena „BB“ tipo kulka nagrinėjamu atveju buvo jo padarytos nusikalstamos veikos įrankis, šis ginklas ir kulka, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti privalomai konfiskuoti (BK 72 str. 1, 2 ir 3 d.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – baudą 5 MGL (188,3 Eurų).

Išaiškinti J. S. kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pneumatinį pistoletą „GAMO P 23“ Nr. 044C64142513 ir su juo kartu paimtą vieną „BB“ tipo kulką, saugomus Kauno apskr. VPK, konfiskuoti (BK 72 str. 1, 2 ir 3 d.).

Kompiuterines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, čekio kopiją (b. l. 33, 38)., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.