- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-17
- Bylos Nr.
- AS-525-768-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“
- Atsakovas
- Šakių rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- D. S. R.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ skundą atsakovui Šakių rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. S. R. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „A. R. valymo įrenginiai“ pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Šakių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. T-230 „Dėl savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-72 dalinio pakeitimo“ ir 2009 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. T-231 „Dėl viešajam vandens tiekimui reikalingo ir tinkamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos“. Taip pat prašė laikinai sustabdyti ginčijamų sprendimų galiojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą ir iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdė ginčijamų sprendimų galiojimą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atsakovas Šakių rajono savivaldybė 2010 m. spalio 18 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Nurodė, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, atlikęs išsamų bylos aplinkybių tyrimą ir objektyviai įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo ginčyti sprendimai yra teisėti ir nepažeidė bei nėra susiję su pareiškėjo teisėmis. Tokių aplinkybių konstatavimas, atsakovo nuomone, yra pakankamas pagrindas iš naujo spręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškoje byloje (byla Nr. A143-881/2010) taip pat atmetė pareiškėjo skundą ir konstatavo, kad atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS2-646/2007), pažymėtina, jog pareiškėjo prašymu pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pažeidžia viešąjį interesą ir trukdo atsakovui vykdyti įstatymu nustatytas pareigas. Pabrėžė, jog būtent atsakovas gina viešąjį interesą šiuo atveju. Taip pat tolesnis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas gali sukelti ir sukels neproporcingai dideles pasekmes. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju turės įtakos tam, kad atsakovas negaus Europos Sąjungos paramos, kurią galėtų gauti, jeigu ginčijamų sprendimų galiojimas nebūtų sustabdytas. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nėra numatytas atsakovo nuostolių, kurie gali atsirasti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas, atsakovas neturi galimybių užsitikrinti nuostolių, kuriuos jis galimai patirs, atlyginimo. Neabejotina, jog dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsakovas patirs didesnius nuostolius, nei galėtų patirti pareiškėjas, todėl pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra neproporcingos. Teigė, jog šiuo atveju neegzistuoja aplinkybės, galinčios lemti būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą. Nurodė, jog ginčijamų sprendimų galiojimo pasekmė nėra naujų nuotekų tvarkymo įrenginių statyba, o patys savaime tokie sprendimai nesukuria atsakovui nei teisės, nei pareigos statyti nuotekų tvarkymo įrenginius. Tokias išvadas patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS261-166/2009). Ginčijamų sprendimų pagrindu tik galės būti rengiami tolesni administraciniai aktai, kuriuos galės ginčyti pareiškėjas, jeigu jie turės tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Be to, netgi nuotekų valymo įrenginių pastatymas niekaip negalėtų pažeisti pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, nes tokių renginių pastatymas nėra susijęs su jokiomis pareiškėjo teisėmis ir pareigomis. Sprendimų galiojimas neapriboja ir nenutraukia pareiškėjo veiklos, o tokia aplinkybė konstatuota ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Pareiškėjas skundu nereikalauja žalos atlyginimo ir net nenurodė, kad patirs kokių nors nuostolių, todėl būsimas teismo sprendimas ir jo vykdymas nėra siejami su kokios nors žalos pareiškėjui atlyginimu, jos apskaičiavimo sunkumais. Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nurodytos priežastys, kad pareiškėjo veikla bus nutraukta dėl ginčijamų sprendimų priėmimo, šiuo metu neegzistuoja. Teigė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas nereikalauja jokių aktyvių veiksmų, todėl jis negali būti apsunkintas. Kadangi ginčijamais sprendimais nesukuriamos jokios teisės ar pareigos pareiškėjo atžvilgiu, panaikinus tokius sprendimus pareiškėjo teisinė padėtis niekaip nepasikeistų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 71 straipsnio 1 ir 5 dalis, nurodė, kad, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS1-433/2004), pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir atsižvelgti ne tik į pareiškėjo, ginčijančio Šakių rajono savivaldybės sprendimus, bet ir į galimus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo padarinius atsakovui, kitiems asmenims. Nustatė, jog atsakovas įgyvendina projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gelgaudiškyje“, kurio įgyvendinimui Šakių rajono savivaldybė ketina prašyti keliolikos milijonų litų dydžio Europos Sąjungos paramos, tačiau dėl pareiškėjo inicijuotų procesų atsakovas negali pateikti paraiškos. Paraiškos pateikimui būtina, kad galiotų ginčijami sprendimai. Padarė išvadą, kad ginčijamų sprendimų galiojimo sustabdymas kelia realią grėsmę minėto projekto įgyvendinimui, todėl kyla reali grėsmė ir viešajam interesui. Be to, tęsiantis ginčijamų sprendimų galiojimo sustabdymui, padidėtų finansinių nuostolių dėl tokių priemonių pritaikymo atsiradimo bei neigiamų ekonominių pasekmių visuomenei dėl nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų galimybė. Remdamasis proporcingumo, ekonomiškumo ir viešojo intereso apsaugos principais, pripažino, kad atsakovo pateikti argumentai yra svarbūs, paties ginčo esmė ir galimos pasekmės rodo, kad nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (byloje Nr. AS146-577/2009) konstatavo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę skundžiamų sprendimų atžvilgiu. Tokia nutartis yra neskundžiama.
2. Teigia, jog atsakovas ignoruoja pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, o jų taikymas yra būtinas. Jos yra būtinas ir dėl to, kad lėšų švaistymas, Gelgaudiškio gyventojų interesų ignoravimas nebūtų įgyvendinami, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi (byla Nr. AS11-700/2007) konstatavo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Šakių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. T-184 „Dėl viešajam vandens tiekimui reikalingo ir tinkamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos“ ir Šakių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. T-185 „Dėl savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-72 dalinio pakeitimo“ galiojimą. Tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo panaikintos, todėl pagal ABTĮ 71 straipsnio 5 dalį yra galiojančios ir šiuo metu. Minėti sprendimai iš esmės yra analogiški ginčijamiems sprendimams, todėl pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones analogiškoje byloje, jos turi būti taikomos ir šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas Šakių rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Pažymi, jog aplinkybės pasikeitė iš esmės, nes Kauno apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl nebėra pagrindo užtikrinti pareiškėjo reikalavimų įvykdymą.
2. Nurodo, jog teismas pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį nevertina ginčijamų aktų politinio ir ekonominio tikslingumo, o pareiškėjas negina viešojo intereso. Tokios aplinkybės buvo konstatuotos ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendime. Tuo tarpu atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų ginčijamos nutarties neteisėtumą.
3. Sprendžiant klausimą dėl pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo, būtina atsižvelgti į naujai paaiškėjusią aplinkybę – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-881/2010 panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą, o pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2008 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. T-244 „Dėl viešajam vandens tiekimui reikalingo ir tinkamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos“ panaikinimo atmetė. Konstatuota, jog atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo atskirasis skundas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.
Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2010 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuris Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi priimtas ir nutarta kartu su administracine byla išsiųsti jį apeliacinės instancijos teismui (t. II, b.l. 74).
2010 m. spalio 7 d. administracinė byla išsiųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (t. II, b.l. 75).
2010 m. spalio 18 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas Šakių rajono savivaldybės prašymas panaikinti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones (t. II, b.l. 76–84). Skundžiama 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino ankstesne nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Taigi byloje nustatyta, kad iki to, kai pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo prašymas panaikinti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, byloje jau buvo gautas ir priimtas apeliacinis skundas, kuris kartu su bylos medžiaga išsiųstas apeliacinės instancijos teismui.
ABTĮ III skyrius reglamentuoja bylų procesą apeliacinės instancijos teisme. Dvidešimtajame šio skyriaus skirsnyje įtvirtintos taisyklės, susijusios su bylų nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, tame tarpe reglamentuojančios apeliacinio skundo priėmimą (ABTĮ 134 straipsnis) bei pasirengimą nagrinėti bylą (ABTĮ 135 straipsnis). Įvertinus bei sistemiškai aiškinant ABTĮ 134 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundą, per tris dienas išsiunčia bylą su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui, taip pat ABTĮ 135 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad teisėjas pranešėjas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti, darytina išvada, kad po bylos su priimtu apeliaciniu skundu išsiuntimo į apeliacinės instancijos teismą prasideda bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme stadija, todėl nuo šio momento būtent apeliacinės instancijos teismas atlieka visus procesinius veiksmus, susijusius su pasirengimu nagrinėti bylą, tame tarpe ir sprendžiant prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Nagrinėjamoje byloje priimant ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį byloje jau buvo priimtas apeliacinis skundas bei byla perduota apeliacinės instancijos teismui, todėl konstatuotina, jog byloje jau buvo prasidės apeliacinis procesas, o dėl to visi procesiniai klausimai, tame tarpe ir reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimas, turėjo būti sprendžiami apeliacinės instancijos teisme.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl atsakovo prašymą išsprendė ir ginčo nutartį priėmė pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamam teismui taisykles. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, ginčijama nutartis naikintina (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o atsakovo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo perduotinas spręsti apeliacinės instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį. Atsakovo Šakių rajono savivaldybės prašymą panaikinti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones perduoti spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.