Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams R. O., V. F., S. N. L., S. K., E. R. ir A. E. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji suinteresuotieji asmenys – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., B. D., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir advokatė R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovų solidariai priteisti 4 895,01 Eur turtinę žalą, 30 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ieškovas patyrė dvasinius sukrėtimus, ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, jautė nuolatinę baimę ir pažeminimą.

2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi teisėjas Mindaugas Plučas nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nurodydamas, kad Kauno apylinkės teismo pirmininkas Darius Kantaravičius 2018 m. kovo 12 d. raštu yra kreipęsis į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiąją prokurorę dėl to, kad V. J. teismo pirmininkui pateiktu dokumentu įžeidžiai apibūdino civilinę bylą išnagrinėjusį teisėją Mindaugą Plučą ir V. J. veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, požymiai.

2019 m. sausio 2 d. pranešimu teisėjo padėjėja V. R. pranešė teismo pavaduotojai civilinėms byloms A. S., kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra gauta civilinė byla Nr. 2-3435-921/2019, kurioje atsakovu įtrauktas jos sutuoktinis E. R..

2019 m. sausio 2 d. nutartimi teisėja Jurgita Sujetienė nutarė perduoti civilinę bylą Nr. 2-3435-921/2019 Kauno apylinkės teismo pirmininkui ar šio pirmininko pavaduotojui spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitiems Kauno apylinkės teismo rūmams. 2019 m. sausio 7 d. nutartimi teismo pirmininko pavaduotoja A. S., atsižvelgusi į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėja V. R. yra atsakovo E. R. sutuoktinė, vadovaudamasi bylų perdavimo nagrinėti kitiems teismo rūmams tolygaus paskirstymo kriterijumi, civilinę bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

2019 m. sausio 7 d. civilinė byla Nr. 2-3435-921/2019 buvo išsiųsta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams ir šiuose rūmuose gauta 2019 m. sausio 10 d.

2019 m. sausio 10 d. teisėja Jūratė Ramanauskienė nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nurodydama, kad teisėja su ieškinyje nurodytu trečiuoju asmeniu B. D., kuri dirba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose teisėja, yra asmeniškai pažįstama nuo 1989 m. ir šios aplinkybės sudaro pagrindą teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisėjos Jurgitos Ramanauskienės priskyrimas buvo panaikintas 2019 m. sausio 10 d., o 2019 m. sausio 11 d. byla perskirta teisėjai Jolitai Cirulienei.

Ieškinį atsisakoma priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. CPK 47 straipsnyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

Ieškinyje trečiaisiais asmenimis ieškovas nurodo viešąją įstaigą Respublikinę Kauno ligoninę, Kauno apygardos prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, teisėją B. D. ir advokatę R. M., tačiau ieškinio motyvuojamojoje dalyje nėra pasisakoma apie šių trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, - jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas atsakovais nurodė fizinius asmenis R. O., V. F., S. N. L., S. K., E. R. ir A. E., tačiau nenurodė atsakovų ir advokatės R. M. gyvenamosios vietos arba kito adreso, kuriuo teismui būtų galima įteikti procesinius dokumentus, išskyrus atsakovo R. O. darbo vietą, taip pat nenurodė šių fizinių asmenų asmens kodų, tik pagal kuriuos teismas nurodytus asmenis galėtų identifikuoti kaip realiai egzistuojančius, t. y. kaip asmenis, į kuriuos gali būti nukreipiami ieškinio reikalavimai. Teismas, negalėdamas identifikuoti atsakovais nurodytų asmenų, negali padaryti išvados, kad šiems asmenims pareikštas ieškinys yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Be to, pažymėtina, jog kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis įpareigoja asmenis, įgyvendinančius savo teises bei vykdančius savo pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teise, tai yra draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

Civilinio proceso kodekso normose įtvirtintos šalių teisės ir pareigos, kuriose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo savo teisėmis, įskaitant ir teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Teismas, susipažinęs su pateiktu ieškiniu bei prie jo pridėtų ieškovo kitų parengtų dokumentų turiniu, konstatuoja, kad ieškinys yra iš esmės įžeidžiančio pobūdžio. Ieškinio turinys ir jame naudojami teiginiai: „rusų okupantų ir kolonistų palikuonis V. F.“, „Garliavos policijos nuovadoje viršininku įdarbintas rusų kolonistas S. N. L.“, „rusų kolonistas S. N. L.“, „dėl įdarbinto rusų kolonisto S. N. L. oragnizuoto bei vykdyto kankinimo“, „rusų kolonistas S. N. L. su rusų okupantų ar kolonistų palikuoniu V. F.“, „pareigūnams, kurie faktiškai nėra jokie policijos pareigūnai, bet iš tikrųjų nusikalstamas veikas atlikę asmenys, banditai ir nusikalstamo susivienijimo nariai“, „policijos nuovadoje viršininku įdarbintas atsakovas rusų kolonistas S. N. L. iš kauno rajono apylinkės teismo pavogė“, „Žinomai melagingo atsakovo rusų kolonisto S. N. L. įskundimo pagrindu“, „Rusų kolonistas S. N. L. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vėl nusikalstamai pagrobė“, „Lietuvos valstybė kasacinio skundo nagrinėjimui nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė šališkus Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjus T. Š., O. F., A. K.“, „rusų kolonisto S. N. L. bendrininkams V. B. ir R. O.“, „sistemingo organizuoto nusikalstamo rusų kolonisto S. N. L. ir jo bendrininkų poveikio“, „Garliavos policijos nuovadoje įdarbintus Lietuvos valstybės atsisakomus teisti organizuoto nusikalstamo susivienijimo narius“, „rusų kolonisto S. N. L. ir kitų KAVPK įdarbintų jo bendrininkų“, „rusams bei rusų kolonistams Lietuvos okupacijos pagrindu suteikiamų privilegijų“, „į Lietuvą atvykusiems rusų kolonistams kaip policijos pareigūnams suteikiamų privilegijų ieškovą šmeižti ir persekioti kaip savo Tėvynėje gimusį ir užaugusį lietuvį“, „palaiko ir slepia atsakovas - Lietuvos valstybė, išniekinusi už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę žuvusius, kalėjusius, ištremtus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjudžio narius“, „atsakovui šiuos veiksmus dengiant rusų okupantų į okupuotą Lietuvą atgabento kolonisto S. N. L. išrastu būdu“, teismo įsitikinimu, rodo ieškovo niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, jais siekiama pažeminti asmenis dėl jų tautybės, todėl konstatuotinas netinkamas ieškovo procesinis elgesys, kuris prilyginamas piktnaudžiavimui teise.

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš LITEKO duomenų, ieškovas sistemingai reiškia įvairiausius ieškinius ir skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais ieškovui išsamiai išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, todėl spręstina, jog ieškinio turiniui keliami reikalavimai ieškovui yra žinomi, tačiau sąmoningai nevykdomi. Tai, kad ieškiniuose neturi būti įžeidžiančių, niekinančių proceso dalyvius, Lietuvos valstybę ir jos pareigūnus formuluočių, o vien šių reikalavimų nepaisymas sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį ieškinį pareiškusio asmens teises, ieškovui išaiškino Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1663-436/2017, tačiau ir reikšdamas šį ieškinį ieškovas minėtų formuluočių iš savo ieškinio nepašalino.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl jo ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovas ieškinyje taip pat prašo taikyti 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatas, nurodydamas, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-458-520/2018 ieškovui yra išaiškinęs, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, bei tai, kad pareiškėjo elektroniniu paštu teismui pateikti procesiniai dokumentai buvo pasirašomi elektroniniu parašu, nepaneigia pareigos teikti teismui dokumentus Teismų įstatyme nustatytais būdais, kuriame nurodoma, jog dokumentai turi būti pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu.

Pažymėtina, kad atsisakius priimti ieškinį, nustačius ieškovo piktnaudžiavimą jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, ir nustačius, kad ieškinys yra pasirašytas elektroniniu parašu, ieškinį pateikiant elektroniniu paštu, o ne Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, teismas konstatuoja, kad procesinis dokumentas yra pateiktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio pažeidimo nustatymas neprieštarauja 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 910/2014.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovams R. O., V. F., S. N. L., S. K., E. R. ir A. E. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji asmenys civilinėje byloje – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Generalinis prokuroras E. P., B. D., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir advokatė R. M..

Nutartį siųsti ieškovui V. J..

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.