- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 2-1745-292/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui D. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo (1-2 b.l.) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam jų sūnui L. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-01 iki jo pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos ji, vaiko motina, uzufrukto teise.
Nustatyti jų nepilnamečio sūnaus L. G. gyvenamąją vietą su ja- motina, pagal jos gyvenamąją vietą.
Nustatyti atsakovui D. M. tokią bendravimo su sūnumi tvarką:
Sūnus be motinos sutikimo ar žinios negali būti išvežamas iš šalies.Pats tėvas asmeniškai paima ir grąžina sūnų į namus nustatytu laiku, sūnų paimdamas pas save į namus kas antrą savaitę penktadienį 18 valandą ir grąžindamas sekmadienį 18 valandą.Vaikui išreiškus nenorą važiuoti pas tėvą, vaikas važiuoti neverčiamas. Vaikas nevyksta pas tėvą dėl ligos, apie ligą informuojant vaiko tėvą.Paėmęs vaiką, atsakovas privalo pats bendrauti su vaiku ir negali jo palikti kitiems asmenims, išskyrus senelius.Mokslo metais per rudens, žiemos, pavasario atostogas, pusę atostogų laiko tėvas gali praleisti su vaiku.Vaiko vasaros atostogų metu, tėvas vaiką pasiima pas save, esant galimybei keičiantis kas dvi savaites.Šventinėmis dienomis tėvas pasiima vaiką antrą švenčių dieną.Mamos dieną vaikas švenčia su mama, tėčio dieną - su tėčiu.Esant giminaičių gimtadieniams ir kitoms šventėms, kurios sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku, tėvas vaiko nepasiima, atsižvelgiant į vaiko norą.Konkrečius iškilusius klausimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tėvai sprendžia kartu.
Dėl išlaikymo būtinumo, formos ir dydžio.
Nurodė, kad su atsakovu santuokos nėra sudariusi. Sūnus L. gimė (duomenys neskelbtini), jai su atsakovu jau gyvenant skyrium. Atsakovas tėvystę pripažino, tačiau kaip tėvas vengia pareigos prisidėti prie sūnaus išlaikymo- nuo pat vaiko gimimo vaikui išlaikymo neteikia ir prie vaiko auginimo bei priežiūros visiškai neprisideda.
Ji su sūnumi L. gyvena kartu su savo tėvais jų bute. Jos turimų pajamų vienai išlaikyti sūnų nepakanka. Ji – moksleivė, mokosi (duomenys neskelbtini), įgijo virėjos specialybę. Jos pajamas sudaro tik gaunama stipendija ir socialinė pašalpa- 649 Lt. Šiuo metu ieško darbo ir suradusi būtinai eis dirbti, kad gautų pajamas. Pagal savo pajamų lygį ji yra socialiai remtina, tai rodo ir tai, kad jai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Atsakovas- sveikas, darbingas, todėl lygiomis dalimis gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Sūnui išlaikyti ir jo būtiniausioms poreikiams tenkinti reikia 1000 Lt. Atsakovas galėtų prie sūnaus išlaikymo prisidėti mokėdamas 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta pagal jos gyvenamąją vietą.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Atsižvelgiant į atsakovo charakterį, mano, kad ateityje tarp jų gali iškilti problemų dėl bendravimo su vaiku, todėl reikia nustatyti tėvui bendravimo su sūnumi tvarką.
Atsakovas ieškinį pripažįsta iš dalies.
Neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, bendravimo su vaiku tvarkos, pripažįsta, kad išlaikymą sūnui jis privalo teikti, tačiau nesutinka su išlaikymo- periodinių išmokų dydžiu.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sūnaus išlaikymui dėl savo turtinės padėties gali skirti ne daugiau kaip 350 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. Jis našlaitis, todėl paramos iš kitur jis negali gauti. Niekur nedirba, jo pajamos- 350 Lt socialinė pašalpa. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), ketina įgyti vairuotojo-ekspeditoriaus specialybę, ten pat yra įgijęs statybininko specialybę. Gyvenamojo ploto neturi, todėl glaudžiasi draugo šeimoje, ten už maistą, drabužius ir nakvynę turi dirbti ūkio darbus. Išėjus iš globos namų, jam buvo suteikta parama būstui įsigyti. Būstą pardavė, įsigijo baldus. Nekilnojamo ir kito registruotino turto neturi. Teistas, yra skolingas Ligonių kasai, o taip pat jam kaip bausmė yra skirta bauda.
Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą (17-18 b.l.), o teismo posėdžio metu atstovė nurodė, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, o nustatant išlaikymo dydį, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Ieškovės turtinė padėtis yra ne ką geresnė už atsakovo, o jai vienai dar reikia išlaikyti ir šalių nepilnametį sūnų. Sutinka, kad atsakovas turėtų teikti ne mažesnį kaip 500 Lt išlaikymą per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalys turi sūnų L. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ne santuokoje (4 b.l.).
Šalys gyvena skyrium. Šalių sūnus L. gyvena su motina (ieškove).
Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo (periodinių išmokų) dydžio.
Vertinant paramos būtinumą, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė neturi nekilnojamo ar kito registruotino turto (6-7 b.l.). Ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame bute (5 b.l.). Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ką tik baigė mokslus. Įgijo virėjos specialybę. Jos pajamos- 649 Lt socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Kitų pajamų ieškovė neturi. Kreditorių neturi. Kitų išlaikytinių, apart mažamečio sūnaus L., neturi.
Byloje nustatyta, kad nuo šalių sūnaus gimimo atsakovas neteikė išlaikymo. Sūnaus būtiniems poreikiams patenkinti išlaikymą teikė tik motina. Pripažintina, kad L. parama būtina.
Tačiau teismas negali priteisti išlaikymo daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
Nustatant paramos dydį atsižvelgtina į tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Išlaikymo pareiga tarp tėvų turi būti paskirstyta proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).
Byloje yra duomenys apie atsakovo turtinę padėtį- atsakovas neturi nekilnojamo turto ir kito registruotino turto (6-7 b.l.). Kitų išlaikytinių, apart sūnaus L., neturi. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad turi kreditorių, atsiradusių dė atsakovo nuteisimo. Todėl pripažintina, kad kreditorių atsakovas įgijo dėl subjektyvių aplinkybių, t.y. dėl savo netinkamo elgesio. Atsakovas niekur nedirba, jo teigimu, siekia įgyti kitą specialybę, nors vieną jau turi. Maistu, drabužiais ir gyvenamuoju plotu apsirūpina, dirbdamas draugo tėvų ūkyje.
Akivaizdu, kad šalių turtinė padėtis yra vienodai bloga. Tačiau vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.) ir kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Todėl teismas įrodymus dėl tėvų turtinės padėties vertina šalių nepilnamečio vaiko interesų naudai ir pripažįsta, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga dėl nuo jo paties priklausančių subjektyvių priežasčių, kadangi atsakovas yra jaunas, darbingas, tačiau yra nemotyvuotas susirasti darbą ir gauti užmokestį, kuris leistų priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Dėl išlaikymo formos.
Pažymėtina, kad įvertinus šalių turtinę padėtį, tik išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuos šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymą, nes tokia forma užtikrina nuolatinį lėšų teikimą nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, tinkamai jį maitinant, aprengiant, prižiūrint sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.
Vaiko poreikiai ir išlaikymo dydžio nustatymas.
Remiantis teismų praktika ir CK 6.461 str. 2 d., priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.
Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį, jo būtiniems poreikiams tenkinti jai reikia apie 1000 Lt ir tokios išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir visiškai patenkintų sūnaus poreikius, kad jis galėtų augti, vystytis bei tobulėti, bei būtų atsižvelgta ir į tai, kad vaikas augtų sveikas. Tačiau nustatant konkretų išlaikymo dydį atsižvelgtina, kaip jau minėta, į tėvų turtinę padėtį ir pripažintina, kad minimalios mėnesinės algos dydžio (1000 Lt) išlaikymas patenkintų būtinus L. poreikius ir būtų atsižvelgta į tėvų turtinę padėtį.
Tėvų dalis išlaikymo prievolėje (CK 3.192 str. 3 d.).
Nustačius, kad šalių nepilnamečio sūnaus būtinus poreikius patenkinantis dydis yra 1000 Lt per mėnesį, įvertinus šalių turtinę padėtį, pripažintina, kad šalių turtinė padėtis leidžia nustatyti 1 MMA dydžio išlaikymą.
Tėvai turi lygias teises ir pareigas vaikams (CK 3.156 str.) ir jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Tačiau šalių turtinės galimybės gali būti nevienodos dėl jų nenoro dirbti ir užsidirbti ar dėl kitų priežasčių. Šiuo atveju teismas mano, kad galėtų būti ir nukrypta nuo lygybės principo, atsižvelgiant į šias aplinkybes: 1) atsakovas su sūnumi negyvena. L. gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių sūnaus turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti, teikia jam išlaikymą pagal galimybes. Jai tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
2) gyvenamojo būsto suteikimas yra viena iš įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų vaikų atžvilgiu. Vieno iš tėvų gyvenamojo būsto suteikimo faktas gali būti vertinamas kaip viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių, taikant CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintą proporcingumo principą. Ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame bute, prie kurio išlaikymo turėtų prisidėti, mokėdama komunalinius mokesčius.
Remiantis išdėstytu, būsto išlaikymo faktas, nuolatinio gyvenimo su sūnumi, atsakovui negyvenant su sūnumi, faktai vertintini kaip reikšmingos aplinkybės dėl kurių būtų galima nukrypti nuo proporcingumo principo. Tačiau ieškovė, teigdama, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 1000 Lt, o prašydama priteisti 500 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui, iš esmės pripažįsta, kad atsakovas bent jau lygia dalimi turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pripažintina, kad tėvai išlaikymą sūnui turi teikti lygiomis dalimis.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.200 str.). Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo 2014-01-01, nors teigia, kad prie sūnaus išlaikymo atsakovas neprisideda nuo pat sūnaus gimimo. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui nevykdė nuo pat jo gimimo. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nuo 2014-01-01, t. y. nuo ieškovės nurodytos datos.
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra vykdytinas skubiai (CPK 235 str. 1 p.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos.
L. tėvai gyvena skyrium, nesusituokę. CK 3.169 str. nustato, kad kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jo gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Nepilnamečio vaiko L. G. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, su kuria iki šiol ir gyveno vaikas ir kuriuos sieja glaudūs ryšiai.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo auklėjant tvarką, nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.).
Ginčo dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nėra. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o atsakovas su sūnumi nebendrauja nuo pat jo gimimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nustatytina teismine tvarka. Iš ieškovės pasiūlytos bendravimo ir auklėjimo tvarkos eliminuotinos įstatyminės normos, reguliuojančios bendravimo ir auklėjimo tvarką su skyrium nuo vieno iš tėvų gyvenančiu vaiku, o taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad abu tėvai turėtų lygias teises ir pareigas bendraujant su vaiku ir jį auklėjant.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96, 99 str.). .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui L. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-01 iki L. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos jo motina I. G. a.k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.
Nustatyti nepilnamečio L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina I. G. a.k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.
Nustatyti tokią D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi L. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant, tvarką:
1. Kas antrą savaitę penktadienį 18 valandą tėvas pats pasiima L. į namus ir grąžina jį į jo namus sekmadienį ne vėliau kaip 18 valandą. Motina I. G. įsipareigoja iš anksto informuoti vaiko tėvą, jei L. negalės vykti su tėvu dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių ar vaikui atsisakius vykti su tėvu. Tėvas jo bendravimo su sūnumi laiku negali palikti vaiko su kitais asmenimis.
2. L. pradėjus lankyti mokyklą, jo mokyklinių- rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, tėvas su sūnumi praleidžia pusę atostogų laiko (kurią pusę, nusprendžia tėvai abiejų sutarimu).
3. Vaiko vasaros atostogų metu tėvas pasiima vaiką pas save ir bendrauja su juo kas dvi savaites.
4. Švenčių dienomis, kurių trukmė ilgesnė nei viena diena, tėvas su vaiku praleidžia antrą švenčių dieną.
5. Motinos dieną vaikas švenčia su mama, Tėvo- su tėvu.
6. L. artimų giminaičių iš motinos pusės, motinos gimtadienio dienos bei L. gimtadienis, jei šios dienos sutampa su dienomis, kuriomis su vaiku bendrauja tėvas, švenčiamos su motina, išskyrus atvejus, kai vaikas tomis dienomis pats nori bendrauti ir būti su tėvu.
Priteisti iš D. M. 468 Lt žyminį mokestį valstybei bei 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 482 Lt.
Priteisti iš D. M. valstybei 400 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios mokamos į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą- 188659752, banką- AB „Swedbank“, įmokos kodą- 5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.