Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-752-318-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-17
Bylos Nr.
1A-752-318-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Stasys Punys, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
Nuteistasis
J. P.
Kategorijos
Pranešėja Regina Pocienė Baudž. byla Nr. 1A-752/2009 m.Teisėja Galina Taraškevič Procesinio sprendimo kategorija:2.5.14. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Alvyros Onos Kvaraciejūtės, Stasio Punio,sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,nuteistojo gynėjai adv. Marijai Bartaševičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. P. (J. P.) skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus teikimas dėl J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., J. P. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2004 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2010 m. gruodžio 1 d., 2/3 bausmės atliko 2008 m. spalio 1 d.

2009 m. birželio 10 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius kreipėsi su teikimu į Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą dėl J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi atmetė bausmės atlikimo vietos administracijos teikimą dėl J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad J. P. anksčiau tris kartus teistas, šiuo metu bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, bausmės atlikimo metu pažeidinėjo nustatyto režimo reikalavimus, pataisos namų administracija netarpininkauja dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. P. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį. Tvirtina, jog apylinkės teismo teisėja, atmesdamas teikimą dėl lygtinio paleidimo, nepilnai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Nurodo, jog jis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, pataisos namuose dirba ir mokosi, laisvėje turi gyvenamąją vietą.

J. P. teigia, jog apylinkės teismo teisėja pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio 2 d. nuostatas, nes 2008 m. gruodžio 8 d. taip pat svarstė jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Teismo posėdyje nuteistojo J. P. gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistojo J. P. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Šio straipsnio trečioje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kuris pats savaime neįpareigoja teismo priimti sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Teismas lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos nuteistąjį, atlikusį Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, tik tuomet, kai padaro išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti toliau jį taisant prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, visų pirma turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Taip pat, pasitelkdamas bausmės atlikimo vietos administracijos bei pataisos namų psichologinės tarnybos išvadas, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose, požiūrį į darbą, turimus socialinius ryšius, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei kitas svarbias aplinkybes.

Nors J. P. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko privalomą bausmės dalį ir įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys –, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. P. bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose atlieka nuo 2005 m. kovo 4 d., 2005 m. kovo 24 d. buvo paskirtas į paprastąją grupę. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo suvirtintojo elektra ir elektros įrenginių remonto specialybes, pataisos namuose dirba, vieną kartą buvo skatintas. J. P. pasirinktinai dalyvauja socialinio teisinio švietimo užsiėmimuose, yra projekto „Socialinis ir profesinis pasirengimas integruotis į darbo rinką“ dalyvis.

Kita vertus, nuteistasis bausmę atlieka už apysunkį ir sunkų nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus bendrininkų grupėje. Praeityje jis tris kartus teistas. Šios aplinkybės sąlygoja didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų J. P. neturi, tačiau bausmės atlikimo metu jis nustatyto režimo reikalavimus pažeidė net 10 kartų, iš kurių 7 kartus jam buvo paskirtos nuobaudos. Pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pripažįsta padaręs nusikaltimą, tačiau savo kaltę minimalizuoja, teisindamasis apsvaigimu nuo alkoholio. J. P. nėra atviras, linkęs kaltinti kitus, dominuoja neigiamas požiūris į teisėtvarkos sistemą. Jis gali pasiduoti aplinkinių įtakai, ypač būdamas paveiktas alkoholio.

Bausmės atlikimo vietos administracijos charakteristikoje nurodyta, jog J. P. yra nenuoširdus, lengvabūdiškas, nelinkęs gilintis į savo poelgius, gali pasiduoti aplinkinių įtakai. Socialiniai ryšiai silpni. Pataisos namų administracija netarpininkauja dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aptartos nuteistąjį J. P. charakterizuojančios aplinkybės, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumo laipsnis bei neatlikta paskirtos bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai 13 dienų) ir neleidžia kolegijai manyti, kad bausmės tikslai J. P. atžvilgiu gali būti pasiekti toliau jį taisant neizoliuotą nuo visuomenės.

Kolegija teigiamai vertina tai, jog pataisos namuose J. P. įgijo specialybę, dirba, šiuo metu stengiasi laikytis nustatyto režimo reikalavimų, tačiau šiuo konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese arba pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo nė vieno įstatyme įtvirtinto pagrindo, dėl kurio apylinkės teismo teisėja negalėjo nagrinėti teikimo dėl nuteistojo J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Todėl nuteistojo argumentas, jog nagrinėjant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio nuostatos, nepagrįstas.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti apylinkės teismo nutartį dėl nuteistojo J. P. skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjai Alvyra Ona KvaraciejūtėStasys Punys