Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. L. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. L., A. L., A. V., D. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), tretieji asmenys - VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Vilniaus miesto 8 notarų biuras, 313-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2002-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-344-11/02 priteisė ieškovo R. B. naudai 16 000 Lt paskolos iš atsakovo V. L. (1 t., b.l. 39-40). Antstolis Irmantas Gaidelis, vykdydamas išieškojimą iš V. L. ieškovo naudai pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-344-11, išduotą 2004-11-26 (dublikatas), nustatė, kad V. L. turi turtinę teisę į mūrinį garažą-boksą Nr. 22, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2009-09-11 antstolio patvarkymu minėta turtinė teisė buvo areštuota (1 t., b.l. 41). Minėtas turto areštas Turto areštų registre įregistruotas 2009-09-14 (1 t., b.l. 30). V. L. 2002-01-29 teismo sprendimo nevykdė, todėl ieškovas, siekdamas apginti savo interesus, kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti skolininką V. L. įregistruoti nuosavybės teises į mūrinį garažą-boksą Nr.22, esantį (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, nes buvo nustatyta, kad skolininkas niekur nedirba, turto neturi, turi tik turtinę teisę į garažą, o jos nerealizuodamas skolininkas pažeidžia kreditoriaus teises. Širvintų rajono apylinkės teismas 2011-01-21 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr.2-20-880/2011 įpareigojo V. L. įregistruoti nuosavybės teisę į mūrinį garažą-boksą Nr.22, esantį (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre (1 t., b.l. 15-17). Šis sprendimas nebuvo vykdomas (1 t., b.l. 19). Širvintų rajono apylinkės teismas 2013-01-22 nutartimi pagal antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo pakeitė minėto sprendimo vykdymo tvarką, nustatydamas, kad ieškovui R. B. suteikiama teisė savo lėšomis įregistruoti nuosavybės teisę į garažą-boksą Nr.22, esantį (duomenys neskelbtini), V. L. vardu VĮ Registrų centre (1 t., b.l. 18). Iš garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr.313 2010-02-10 pažymos antstoliui Irmantui Gaideliui „Dėl V. L. priklausantį garažą-boksą Nr.22“ matyti, kad pajus už statybą 22 garažą-boksą sudarė 451 Lt (45100 talonų) ir pilnai atsiskaityta (1 t., b.l. 24, 25-26). Atsakovas V. L. 2013-05-08 kreipėsi į Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr.313 pirmininką L. L. su prašymu išduoti pažymą apie tai, kad V. L. buvusi sutuoktinė A. L. yra ginčo garažo savininkė (1 t., b.l. 23). Atsakovė A. L., nesudarydama įstatymo nustatytos formos sutarties, 2013-05-20 pardavė ginčo garažą už 5 000 Lt atsakovui A. V.. A. L. 2013-05-20 prašymu kreipėsi į Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr.313 pirmininką, prašydama išduoti pažymą A. V. garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), dėl registracijos, nes 22 garažą pardavė už 5000 Lt (1 t., b.l. 22, 126), prie prašymo pridėdama pažymą nuo buvusio vyro V. L.. 2013-05-27 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr.313 išdavė pažymą Nr.13/3 (1 t., b.l. 21, 160), kurios pagrindu buvo įregistruotos A. V. nuosavybės teisės į ginčo garažą VĮ Registrų centre. 2014-04-24 pirkimo-pardavimo sutartimi A. V. pardavė ginčo garažą D. L. už 11 000 Lt (1 t., b.l. 150-156, 161-167, 2 t., b.l. 30-35).

Ieškovas R. B. pateikė teismui ieškinį (actio Pauliana), siekdamas atkurti atsakovo V. L. mokumą ir apginti savo kaip kreditoriaus teises. Ieškovas teismo prašė pripažinti negaliojančiu skolininko V. L. ir atsakovės A. L. susitarimą dėl turtinių teisių į ginčo garažą perleidimo; pripažinti negaliojančia Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr.313 2013-05-27 pažymą Nr.3, kurios pagrindu buvo įregistruotos A. V. nuosavybės teisės į ginčo garažą VĮ Registrų centre; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento žodinę sutartį, kuria A. L. pardavė ginčo garažą A. V., ir taikyti restituciją natūra – įpareigoti A. L. grąžinti A. V. 5000 Lt (1448,10 Eur); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-04-24 8-ajame notarų biure sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį (Notarinio registro (duomenys neskelbtini)), kuria A. V. pardavė ginčo garažą D. L., ir taikyti restituciją natūra – įpareigoti A. V. grąžinti D. L. 11000 Lt (3185,82 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, konstatavęs actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetą ir teisinį bei faktinį pagrindą ieškinio patenkinimui. Atsakovai V. L. ir A. L. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė bendrą apeliacinį skundą dėl jo, apeliacinės instancijos teismo prašydami sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apeliantų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo sprendimo.

Kaip jau minėta, apylinkės teismas ieškovo reikštą actio Pauliana ieškinį patenkino, konstatavęs visų tokio ieškinio instituto taikymo sąlygų visetą, o būtent – kreditoriaus R. B. neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę apeliantui V. L., kreditoriaus R. B. teisių pažeidimą ieškiniu ginčijamais sandoriais, faktą, kad skolininkas ginčijamo sandorio neprivalėjo daryti, ginčijamų sandorio šalių nesąžiningumą bei aplinkybę, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Apeliantai, prašydami panaikinti šį teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nenurodo argumentų ir nepateikia įrodymų, kodėl, jų nuomone, pirmiau nurodytos apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos. Apeliantai, atstovaujami profesionalaus teisininko, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl actio Pauliana sąlygų nebuvimo neteikia ir nesiekia jų nuginčyti, o nurodo ir įrodinėja visai su actio Pauliana ieškinio sąlygomis nesusijusias aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nereiškę jokių savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), teisėjų kolegija, nesant atitinkamo apeliantų prašymo, apylinkės teismo nustatytų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų nevertina ir laiko jas teisingai nustatytomis.

Apeliantai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi ieškinyje minimi perdavimai (įvardinami kaip garažo pardavimas) yra ne teisės į garažą-boksą Nr.22 ar nuosavybės teisės į jį perdavimas, perleidimas ar pardavimas, bet bendrijos nario pajaus perleidimai; garažas niekada nebuvo V. L. ir A. L. nuosavybė (ar vieno iš jų asmeninė nuosavybė), kadangi nei vienas iš jų nebuvo pilnai apmokėjęs jiems priklausančių mokėjimų ir tos nuosavybės įregistruoti negalėjo; kad atsakovas V. L. visas teises į ginčo garažą savo buvusiai sutuoktinei perdavė 2009-08-06. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš bylos duomenų, priešingai nei teigia apeliantai, apylinkės teismas, prieš nustatydamas actio Pauliana taikymo sąlygas, įvertino apeliantų V. L. ir A. L. susitarimo dėl turtinių teisių į ginčo mūrinį garažą-boksą Nr. 22, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo prigimtį ir padarė atitinkamas išvadas dėl jo. Argumentų, paneigiančių šių išvadų pagrįstumą, apeliantai, kolegijos vertinimu, nepateikė.

Iš byloje esančios Vilniaus miesto valdybos garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr.313 1995-04-28 pažymos matyti, jog V. L. už ginčo garažo statybą buvo pilnai atsiskaitęs (1 t., b.l. 83). Šią aplinkybę patvirtina ir garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2010-02-10 pažyma antstoliui Irmantui Gaideliui, kurioje nurodoma, kad pajus už 22 garažo-bokso statybą sudarė 451 Lt (45100 talonų) ir pilnai atsiskaityta (1 t., b.l. 24, 25-26). Taigi pajus už minėtą garažą buvo pilnai apmokėtas, ką liudija dar 1995-04-28 pažyma (1 t., b.l. 83). Pagal 313-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų 4.1.6 punktą bendrijos narys, išmokėjęs pajų, turi teisę įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksą (2 t., b.l. 37). Antstolis Irmantas Gaidelis vykdymo metu nustatė, kad V. L. turi turtinę teisę į mūrinį garažą-boksą Nr.22, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2009-09-11 antstolio patvarkymu minėta turtinė teisė buvo areštuota (1 t., b.l. 41), turto areštas Turto areštų registre įregistruotas 2009-09-14 (1 t., b.l. 30). V. L. minėtų antstolio patvarkymų neskundė įstatymų nustatyta tvarka, jų neginčijo. Taigi šis faktas leidžia spręsti, kad V. L. žinojo apie priimtus patvarkymus ir sutiko su nurodytais galiojančiais antstolio patvarkymais ir jų išvadomis. Širvintų rajono apylinkės teismas 2011-01-21 sprendimu už akių įpareigojo V. L. įregistruoti nuosavybės teisę į mūrinį garažą-boksą Nr. 22, esantį (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre (1 t., b.l. 15-17). Šio teismo sprendimo atsakovas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovas V. L. buvo įpareigotas įregistruoti nuosavybės teisę į garažą savo vardu, tai yra prieš 4 metus įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti nagrinėjamai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai. V. L. nevykdant šio teismo sprendimo (1 t., b.l. 19), Širvintų rajono apylinkės teismas 2013-10-22 nutartimi pakeitė jo vykdymo tvarką, nustatydamas, kad ieškovui R. B. suteikiama teisė savo lėšomis įregistruoti nuosavybės teisę į garažą-boksą Nr. 22, esantį (duomenys neskelbtini), V. L. vardu VĮ Registrų centre (1 t., b.l. 18). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas L. L. už pajų buvo pilnai atsiskaitęs, turtinę teisę į garažą turėjo, todėl apeliantų teiginiai, kad atsakovas nuosavybės teisės į ginčo garažą įregistruoti negalėjo, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, prieštarauja teismų sprendimams ir neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų (CPK 185 str.). Taip pat atmestini apeliantų teiginiai, kad pajaus perleidimas A. L. įvyko dar 2009-08-06. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apylinkės teismo išvadai, kad V. L. savo turtinių teisių į garažą 2009-08-06 prašymo pagrindu A. L. neperdavė. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisė į ginčo garažą pirmą kartą įregistruota tik 2013-06-06, 2013-05-27 313 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažymos Nr. 3 pagrindu, ginčo garažo savininku nurodant atsakovą A. V.. Atsakovas V. L. 2013-05-08 kreipėsi į Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 313 pirmininką su prašymu išduoti pažymą apie tai, kad V. L. buvusi sutuoktinė A. L. yra ginčo garažo savininkė (1 t., b.l. 23). Viešame registre išviešintame 2013-01-20 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 313 narių sąraše 2013 m. (1 t., b.l. 43-43) įrašytas tik V. L.. Šie viešame registre įregistruoti duomenys įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti nebuvo. Todėl teiginiai, kad V. L. dar 2009-08-06 perdavė savo teises A. L., atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pats V. L. antrą kartą 2013-05-08 prašė išduoti pažymą apie tai, kad jo buvusi sutuoktinė A. L. yra ginčo garažo savininkė. Antstolių kontoroje 2013-05-09 gautas A. L. 2013-05-09 raštas, kad ji gavo 5500 Lt alimentų (1 t., b.l. 124). Taigi tik 2013-05-09 atsakovė A. L. užskaitė 5500 Lt, t.y. garažo vertę, į išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat, kaip matyti iš 2013-05-08 prašymo turinio, atsakovas prašė išduoti pažymą apie tai, kad V. L. buvusi sutuoktinė A. L. yra ginčo garažo savininkė, todėl apeliantų teiginiai, kad V. L. perleido L. savo pajaus dalį, atmestini kaip prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Taip pat atsakovas V. L., 2009-11-16 gavęs antstolio 2009-09-11 patvarkymą dėl turtinės teisės į garažą arešto, 2011-01-21 teismo sprendimą, įpareigojantį atsakovą įregistruoti nuosavybės teisę į garažą savo vardu, šių patvarkymų, teismo sprendimo neginčijo, nesikreipė į antstolį tuo pagrindu, kad pajų ar turtinę teisę į garažą dar 2009-08-06 ar anksčiau perleido savo sutuoktinei. Taigi bylos duomenys patvirtina, jog skolininkas V. L. savo turtinę teisę į ginčo garažą atsakovei A. L. perleido 2013 m. gegužės mėn., po ko A. L. 2013-05-20 prašymu kreipėsi į Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją Nr.313, prašydama išduoti pažymą A. V. dėl ginčo garažo registracijos, nes 22 garažą pardavė už 5000 Lt, prie prašymo pridedama 2013-05-08 prašymą nuo buvusio vyro V. L., ką taip pat teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Dėl to apeliantams nėra jokio pagrindo teigti, kad savo turtines teises į ginčo garažą V. L. atsakovei A. L. perleido 2009-08-06.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teisingai nustatė esant actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetui ir teisiniam bei faktiniam pagrindui ieškinio patenkinimui, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos cproceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.