Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4296-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-04-14
Bylos Nr.: I-4296-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04786-2015-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: Z. S.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės

Kategorijos

1.15.1Civilinės atsakomybės samprata
1.15.2.3.2Neturtinė žala
1.37.2.3Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis
3.6Teismo išlaidos
3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-4296-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04786-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.6; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būtų dalyvaujant pareiškėjui Z. S. (Z. S.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas Z. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. rugsėjo 28 d. skundu (skundas teismui išsiųstas 2015 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 9)), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–3).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad LAVL jis laikytas netinkamomis, žiauriomis, nežmoniškomis, kankinančiomis, žeminančiomis orumą, antisanitarinėmis sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad: nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. gydytas režiminio korpuso Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20, kurios plotas – 7,19 m², su dar 3 asmenimis; nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. kovo 28 d. buvo gydytas režiminio korpuso Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23, kurios plotas – 8,80 m², su dar 5 asmenimis; nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. gydytas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas – 32,62 m², su dar 11 asmenų; nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. gydytas režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 16, kurios plotas – 7,33 m², kartu su dar 5 asmenimis, taip pat palatoje Nr. 16, kurioje buvo įrengtos 3 dviaukštės lovos; nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 10 d. gydytas režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 27, kurios plotas – 21,25 m², su 9 asmenimis (pasak pareiškėjo, šioje kamerų tipo palatoje jis laikytas prieš savo valią, nes jis turėjo būti gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje, nes teismas nebuvo paskyręs uždaro (kameros) režimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, o buvo paskyręs bausmę atlikti pataisos namuose (griežto režimo koloniją), t. y. turėti galimybę būti gryname ore, privatumą ir kt., ko pareiškėjas neturėjo LAVL; atsiradus galimybei, pareiškėjas nebuvo perkeltas į Chirurgijos skyriaus palatą); nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. gydytas režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 25 ir Nr. 23 (kamerų tipo palatoje Nr. 25 – nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., laikytas kartu su 10 asmenų, patalpos plotas – 21.25 m²; kamerų tipo palatoje Nr. 23 – nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. su asmenimis, patalpos plotas – 8.80 m²).

2.2. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) 18 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124), Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮ įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktu, nurodo, kad pareiškėjo, nurodytais laikotarpiais, kai jis gydytas LAVL, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas ir laikymo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų.

2.3. Pasak pareiškėjo, 82 proc. sienų, 43 proc. lubų, 51 proc. grindų paviršius pareiškėjo nurodytose patalpose yra avarinės ir antisanitarinės būklės, tikėtina, kad remontai atlikti 2008 m. LAVL gydymo patalpose (palatose, kamerų tipo palatose) įrengtos dviaukštės lovos, tačiau nėra nei kopėtėlių, nei atramų, pačios lovos yra siauros; grindys yra medinės, tai neatitinka nustatytų reikalavimų. LAVL langai yra vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau dėl įrengtų grotų langą galima atidaryti tik 5 cm, langai yra 1,1 m aukštyje, dėl LAVL išorinių sienų ir kraštovaizdžio ties langu beveik nebūna vėjo; pagal pareiškėjo apskaičiavimus, atliktus maksimaliai atidarius langą, oro pralaidumas per valandą sudaro 0,3 m³, taigi, nuolat trūkdavo oro. Atsižvelgiant į tai, kad nėra adekvačios ventiliacijos, patalpose visada drėgna, vidutinė drėgmė siekia 65 proc., dėl drėgmės išskalbti rūbai nedžiūsta, pradeda pūti; nuo sienų byra tinkas. LAVL patalpose yra tarakonų ir kitų parazitų, kurių yra ir čiužiniuose, ir po medinėmis grindimis, dėl minėtų kenkėjų buvimo neįmanoma užmigti. Kamerų tipo palatose nebuvo vietos pasivaikščioti, todėl per visus gydymo LAVL laikotarpius teko gulėti lovose, kurios yra geležinės, išduodami čiužiniai – nelygūs, gumbuoti, todėl pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis jaučia pastovius stuburo, nugaros skausmus. LAVL kamerose nebuvo įmanoma fiziškai pailsėti.

2.4. Pareiškėjas, LAVL gydytas tokiomis sąlygomis, patyrė didžiausių nepatogumų, taip pat ir fizinių, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, nebuvo įmanoma pailsėti, pablogėjo pareiškėjo sveikata, t. y. dėl atsakovės veiksmų pareiškėjas patyrė moralinę žalą, be kita ko, didžiulį psichologinį ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sumažėjo pareiškėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas, pareiškėjas negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidintą baimę aplinkai

2.5. Pareiškėjas ne kartą teikė skundus LAVL administracijai, taip pat kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą (skundą teikė dėl parazitų, su skundu net pateikė sugautų parazitų), tačiau šių institucijų atsakymuose nurodyti faktai neatitinka tikrovės.

2.6. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 5, 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Savenkovas prieš Lietuvą, Varnas prieš Lietuvą, Kudla prieš Lenkiją, Kalašnikov prieš Rusiją, Canali prieš Prancūziją), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A438-121/2009, Nr. A525-1181/2010)

II

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 12–15).

1. Pareiškėjas LAVL gydytas: 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20 (plotas – 7,19 m², 4 lovos); nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. kovo 28 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23 (plotas – 8,80 m², 4 lovos); nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 16 (plotas – 7,33 m², 4 lovos); nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 10 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (plotas – 21,25 m², 7 lovos); nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (plotas – 21,25 m², 10 lovų).

2. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.

3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11¹ punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 m².

4. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), PĮ taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas, teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti pažeistos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

5. Pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakyme Nr. V-191, dalies „Pacientų priėmimas stacionariam gydymui“ 8 punktą priėmimo-skubios pagalbos skyriaus budintis gydytojas apžiūri pacientus, įvertina sveikatos būklę, suteikia skubią medicinos pagalbą (jeigu tokia būtina) ir nukreipia juos į atitinkamus gydomuosius skyrius. Pareiškėjui minėtais laikotarpiais atvykus į LAVL, po budinčio gydytojo apžiūros, įvertinus jo sveikatos būklę, pareiškėjas buvo nukreiptas gydymui į režiminio korpuso Vidaus ligų skyrių (1 ir 2 laikotarpiais) ir Chirurgijos skyrių (3–5 laikotarpiais). Pacientams, kurie nukreipiami gydytis į režiminio korpuso kamerų tipo palatas, teikiamos tokios pačios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir pacientams, nukreiptiems gydytis į administracinėje teritorijoje esančius gydomuosius skyrius.

6. LAVL vadovaujasi PĮ įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Pagal paminėtų taisyklių 16.5. punktą, rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodytoje nuostatoje taip pat nenustatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. Unitazo uždengimas nenustatytas ir HN 76:2010.

7. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

8. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje, žiemos metu lango rėmas įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kiekvienoje kameroje yra langai ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje.

9. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, šie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus ir dažniau; visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012) reikalavimus, atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.

10. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis PĮ taisyklių 258 punktu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, LAVL yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus.

Pagal PĮ taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę, pagal HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami, atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone.

11. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

14. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (šiuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktine atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą.

Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinės žalo kilimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK. 6.250 straipsnio prasme), jeigu jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK. 6.271 straipsnio prasme) (administracinė byla Nr. A146-1527/2012).

III

Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovės atsiliepimą, pateikė teismui papildymą, kuriame, pakartojo kai kuriuos skundo teiginius, be kita ko, nurodė, kad: LAVL vengia atsakomybės, nors pažeidimų faktai nustatyti teismų praktikoje; būdamas LAVL pareiškėjas nuolat skundėsi dėl pažeidimų ir netinkamų laikymo sąlygų, kreipėsi ir į kitas institucijas – Departamentą, Visuomenės sveikatos centrą, tačiau atsakymai buvo nereikšmingi; be to, pareigūnai prieš pareiškėją naudojo prievartą (naktį iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. į 2015 m. rugpjūčio 28 d.), tačiau pareiškėjas buvo įbaugintas, todėl nesikreipė į kitas institucijas dėl šio įvykio; pareiškėjas LAVL patyrė fizinį ir psichologinį smurtą ir spaudimą, todėl pareiškėjas bijo vykti į LAVL; gydymosi LAVL buvo pažeista pareiškėjo teisė į orumą, nes jis buvo priverstas naudotis tualetu kitų asmenų akivaizdoje; kameros Nr. 27 langai yra darbo zonos pusėje, todėl joje neįmanoma būti, nes visą dieną iš darbo zonos dėl vėjo kameroje buvo dulkina, neįmanoma buvo kvėpuoti, be to nuo 8.00 val. iki 18.00 val. sklisdavo baisūs garsai, dėl kurių nebuvo įmanoma pailsėti; nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 10 d. jis išseko dvasiškai ir psichologiškai; pareiškėjas, aki LAVL gydėsi nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d., naktį iš rugpjūčio 27 d. į 28 d. buvo perkeltas iš kameros Nr. 25 į kamerą Nr. 23; visais gydymosi LAVL laikotarpiais nė vienos dienos gyvenimo sąlygos neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų (dėl asmeniui tenkančio ploto, dėl ventiliacijos, vėdinimo, drėgmės, dėl to, kad veisėsi parazitai) (b. l. 129–131).

IV

Teismo posėdyje pareiškėjas Z. S. rėmėsi skundu ir papildymu bei prašė jo reikalavimą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, papildymo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 121).

2. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 40).

3. Pareiškėjas LAVL gydytas tokiais laikotarpiais.

3.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3255-569, pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. gydytas režiminio korpuso Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20 dėl ūmaus faringolaringito ir ūmaus tracheobronchito (pagrindinės ligos), komplikacijos – ostitas, lydinčioji liga – dispepsija (b. l. 17).

3.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 941/140, pareiškėjas nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. kovo 28 d. gydytas režiminio korpuso Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23 dėl gastroezofaginio refliukso, erozinės gastropatijos, eriteminės bulbopatijos (b. l. 18).

3.3. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2243-1098, pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. gydytas režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 16 dėl išorinio otito (b. l. 19).

3.4. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1662-927, pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 10 d. gydytas režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 dėl išorinio otito (b. l. 20).

3.5. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2213-1212, pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. gydytas režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 dėl išorinio ostito (b. l. 21).

4. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:

4.1. 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1074, atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta, kad: periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu 2014 m. gruodžio 12 d. buvo nustatyta, kad LAVL kameroje-palatoje Nr. 23 ir dušo patalpoje lubų sienų ir lubų paviršiai nelygūs, nepritaikyti lengvam valymui / dezinfekcijai ir neatitiko HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimų, tačiau grįžtamosios kontrolės metu buvę neatitikimai pašalinti (b. l. 36–37, 45–46).

4.2. 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1749, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) ir HN 47-1:2012 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje-palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi (nesudaužytais stiklais, nesulaužytais rėmais), vėdinimui pritaikyti langai, kamera vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 punkto 47; kameroje-palatoje Nr. 27 įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas ir praustuvė), sanitariniai techniniai įrenginiai susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitiko HN 47:2011 38 punkto reikalavimus; kameroje-palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi, nesulūžę baldai, įrengta sieninė pakaba, pacientų asmeniniams daiktams skirtų spintelių skaičius atitiko palatoje gydomų pacientų skaičių, nurodytos aplinkybės atitiko HN 47:2011 21 punkto reikalavimus; LAVL gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal LAVL patvirtinta tvarką 1 kartą per savaitę arba dažniau, esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą; karštas vanduo tiekiamas į LAVL procedūrų kabinetus, kur atliekamos diagnostikos, gydymo ir kitos procedūros; karštas vanduo LAVL tiekiamas į LAVL procedūrų kabinetus bei dušo patalpas, nepažeidžiant HN 47:2011 35 punkto reikalavimų (b. l. 71–72).

4.3. 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-2092, atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: LAVL kamera-palata Nr. 25 vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 reikalavimų; kameroje-palatoje Nr. 25 tarakonų ar kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta, privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) LAVL atliekamas sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindais kas mėnesį arba dažniau pagal poreikį; LAVL kameroje-palatoje Nr. 25 bei kitose LAVL bendro naudojimo patalpose rūkymo faktų nenustatyta (b. l. 41–41).

5. Remiantis LAVL 2013 m. gegužės 16 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-493, režiminio korpuso kameroje Nr. 16 vykdytas grindų dangos remontas ir dažymas; kameroje Nr. 23 buvo nugrandyti seni lubų ir sienų dažai, lubos ir sienos glaistytos, gruntuotos ir dažytos, dažytos grindys, dažyti radiatoriai, langai, durys, lovos (b. l. 103–104).

6. LAVL (užsakovė) 2012 m. gegužės 30 d. d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-41 su UAB „Švaros etalonas“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo savo priemonėmis teikti skalbimo paslaugas: savo transportu pasiimti skalbinius ir pristatyti išskalbtus pagal suderintą grafiką, t. y. 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.) (3.2.1 punktas); švarius skalbinius pristatyti surūšiuotus pagal asortimentą ir sudėtus į viengubus tekstilinius maišus (3.2.2 punktas); operacinės skalbinius pristatyti dvigubuose tekstiliniuose maišuose, sudėtus į papildomus polietileninius maišus (3.2.3 punktas); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standartą 46-90 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. V-22 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ (3.2.5 punktas); užsakymo (išskalbimo) laikas – 24 val. (b. l. 53–56).

7. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 49–52).

8. Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2013 metais reguliariai, iš esmės kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2013 m. nenustatyta (b. l. 22–33). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. nenustatyta (b. l. 107–119). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2015 m. nenustatyta (b. l. 59–68).

9. Pareiškėjas su skundu ir papildymu pateikė asmenų liudijimus dėl netinkamų sąlygų LAVL (b. l. 4, 5, 6, 8, 132).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos 5 000 eurų atlyginimą pareiškėjui už jo, esą, netinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas Z. S. LAVL buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punktą (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes Z. S. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 14 d.

3. Minėta, kad pareiškėjas Z. S. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą 5 000 eurų.

3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3.2. Pabrėžtina, kad Z. S. LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:

3.2.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3255-569, pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. gydytas režiminio korpuso Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20 dėl ūmaus faringolaringito ir ūmaus tracheobronchito (pagrindinės ligos), komplikacijos – ostitas, lydinčioji liga – dispepsija (b. l. 17).

3.2.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 941/140, pareiškėjas nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. kovo 28 d. gydytas režiminio korpuso Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23 dėl gastroezofaginio refliukso, erozinės gastropatijos, eriteminės bulbopatijos (b. l. 18).

3.2.3. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2243-1098, pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. gydytas režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 16 dėl išorinio otito (b. l. 19).

3.2.4. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1662-927, pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 10 d. gydytas režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 dėl išorinio otito (b. l. 20).

3.2.5. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2213-1212, pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. gydytas režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 dėl išorinio ostito (b. l. 21).

Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 60 parų. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

3.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač dėl kamerų netinkamos būklės.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 121), o Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 40). Kartu pabrėžtina, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta: a) 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1074, atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta, kad: periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu 2014 m. gruodžio 12 d. buvo nustatyta, kad LAVL kameroje-palatoje Nr. 23 ir dušo patalpoje lubų sienų ir lubų paviršiai nelygūs, nepritaikyti lengvam valymui / dezinfekcijai ir neatitiko HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimų, tačiau grįžtamosios kontrolės metu buvę neatitikimai pašalinti (b. l. 36–37, 45–46); b) 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1749, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) ir HN 47-1:2012 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje-palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi (nesudaužytais stiklais, nesulaužytais rėmais), vėdinimui pritaikyti langai, kamera vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 punkto 47; kameroje-palatoje Nr. 27 įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas ir praustuvė), sanitariniai techniniai įrenginiai susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitiko HN 47:2011 38 punkto reikalavimus; kameroje-palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi, nesulūžę baldai, įrengta sieninė pakaba, pacientų asmeniniams daiktams skirtų spintelių skaičius atitiko palatoje gydomų pacientų skaičių, nurodytos aplinkybės atitiko HN 47:2011 21 punkto reikalavimus; LAVL gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal LAVL patvirtinta tvarką 1 kartą per savaitę arba dažniau, esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą; karštas vanduo tiekiamas į LAVL procedūrų kabinetus, kur atliekamos diagnostikos, gydymo ir kitos procedūros; karštas vanduo LAVL tiekiamas į LAVL procedūrų kabinetus bei dušo patalpas, nepažeidžiant HN 47:2011 35 punkto reikalavimų (b. l. 71–72); c) 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-2092, atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: LAVL kamera-palata Nr. 25 vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 reikalavimų; kameroje-palatoje Nr. 25 tarakonų ar kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta, privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) LAVL atliekamas sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindais kas mėnesį arba dažniau pagal poreikį; LAVL kameroje-palatoje Nr. 25 bei kitose LAVL bendro naudojimo patalpose rūkymo faktų nenustatyta (b. l. 41–41). Remiantis LAVL 2013 m. gegužės 16 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-493, režiminio korpuso kameroje Nr. 16 vykdytas grindų dangos remontas ir dažymas; kameroje Nr. 23 buvo nugrandyti seni lubų ir sienų dažai, lubos ir sienos glaistytos, gruntuotos ir dažytos, dažytos grindys, dažyti radiatoriai, langai, durys, lovos (b. l. 103–104).

Be to, LAVL siekiama palaikyti švarą. Antai, LAVL (užsakovė) 2012 m. gegužės 30 d. d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-41 su UAB „Švaros etalonas“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo savo priemonėmis teikti skalbimo paslaugas: savo transportu pasiimti skalbinius ir pristatyti išskalbtus pagal suderintą grafiką, t. y. 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.) (3.2.1 punktas); švarius skalbinius pristatyti surūšiuotus pagal asortimentą ir sudėtus į viengubus tekstilinius maišus (3.2.2 punktas); operacinės skalbinius pristatyti dvigubuose tekstiliniuose maišuose, sudėtus į papildomus polietileninius maišus (3.2.3 punktas); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standartą 46-90 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. V-22 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ (3.2.5 punktas); užsakymo (išskalbimo) laikas – 24 val. (b. l. 53–56). LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 49–52). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2013 metais reguliariai, iš esmės kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2013 m. nenustatyta (b. l. 22–33). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. nenustatyta (b. l. 107–119). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2015 m. nenustatyta (b. l. 59–68).

3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas Z. S. LAVL 60 parų buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, taip pat įvertinęs kompleksiškai visus pažeidimus (be kita ko, kamerų būklę), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 535 eurais, kuris priteistinas iš atsakovės, atstovaujamos LAVL. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 535 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

4. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jų nepagrindžia. Teismas išaiškina pareiškėjui, kad per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jis turi galimybę pagrįsti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir su tuo pagrindimu kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Z. S. (Z. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 535 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. (netinkamai laikytas 60 parų).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis