- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- A2.2.-7497-806/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06796-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- D. M.
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui V. G., išnagrinėjusi D. M. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie UAB „duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d.
Apklaustas teisme D. M. parodė, kad atsiskaitymai vykdomi su tais nuo kurių priklauso jų finansinė padėtis. Jei nebūtų atsiskaitę, jie būtų išmesti iš rinkos. Tikėjosi iki gegužės atsiskaityti, tačiau pažeidė atsiskaitymo tvarką. Pripažįsta.
Teisme Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas V. G. paaiškino, kad atliktas patikrinimas, buvo nustatyta, kad buvo vykdomi atsiskaitymai, buvo pažeista tvarka. Tuo metu įmonei vadovavo D. M..
Motyvuojamoji dalis
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.
Pažeidėjo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, įrodyta pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) įregistruota 2012-01-02, pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota 2014-02-11. Bendrovės pagrindinė veikla - didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (EVRK- 461000) Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba (EVRK- 467300) Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (EVRK - 412000). Bendrovės direktorius - D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), įmonei vadovavo iki 2015-04-30, nuo 2015-04-30 įmonės vadovas yra A. K.. Apskaitą tvarko G. M.. Nuo 2015-05-12 apskaitą tvarko R. M.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis 2015-05-04, Bendrovėje dirba 119 darbuotojų. Nurodoma, kad siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams vykdymą, 2015-04-09 pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu direktorius D. M. pasirašytinai supažindintas su operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. FR1043-2790. Jis, D. M. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl užsakovų įsipareigojimų nevykdymo ir informavo, kad įsiskolinimas bus padengtas iki 2015-05-01. Patikrinimui Bendrovės direktorius pateikė dokumentus ir jų kopijas, kurias buvo paprašyti pateikti VMI prie FM 2015-03-24 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-10693. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis (toliau - MAIS), pradėjus patikrinimą, t.y. 2015-04-07, Viešosios įstaigos įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 12332,26 Eur, iš jų: 9568,89 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau- PVM) ir 273,57 Eur šio mokesčio delspinigių, 2438,80 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) ir 39,12 Eur šio mokesčio delspinigių, 11,88 Eur mokesčio už aplinkos teršimą. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2014-12-31, pateikus GPM deklaracijas ir patikslinus 2015-01-12 PVM deklaraciją už 2014 m. spalio mėn. Pareiškimo rašymo dienai įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 14.506,36 Eur (pridedamas mokesčio mokėtojo balansas), nors D. M. įsipareigojo padengti įsiskolinimą iki 2015-05-01. Pareiškime nurodoma, kad pagal pateiktus Bendrovės banko sąskaitų išrašus per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31 nustatyta, kad Swedbank, AB, AB Šiaulių banko Vilniaus filiale ir AB DNB banke esančiose sąskaitoje piniginių lėšų apyvarta nevyko. Piniginių lėšų likutis tikrinamo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje 0,00 Eur. Visi atsiskaitymai buvo vykdomi per UAB EVP International elektroninių pinigų įstaigoje turimą sąskaitą. Likutis 2015-01-01 - 5,79 Eur, gauta pajamų 365591,99 Eur, padaryta išlaidų - 365596,41 Eur, iš jų darbo užmokestis darbuotojams - 25518,84 Eur, atsiskaitymui su prekių ir paslaugų tiekėjais -340077,54 Eur. Likutis 2015-03-31 sudarė 10,21 Eur. Pažymima, kad išnagrinėjus piniginių lėšų judėjimą bankų sąskaitose ir kasoje, nustatyta, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t.y., turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, t.y., 2015-01-01, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su juridiniais asmenimis: iš UAB EVP International elektroninių pinigų įstaigoje turimos sąskaitos pervesta: 1) 2015-02-23 pervesta 15419,37 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) 2015-02-26 pervesta 20746,06 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 3) 2015-03-19 pervesta 10000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 4) 2015-03-23 pervesta 10000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 5) 2015-02-20 pervesta 11000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 6) 2015-02-23 pervesta 9522,76 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 7) 2012-02-02 pervesta 13000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 8) 2015-03-13 pervesta 2153,80 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 9) 2015-03-13 pervesta 2500,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir t.t (buvo vykdoma ir daugiau atsiskaitymų, ką patvirtina pridedami dokumentai. Pareiškime nurodoma, kad vertinant nurodytą faktinę aplinkybę, kad Įmonė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir žinodama apie pradelstus įsipareigojimus, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais darytina išvada, jog Įmonė nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM teises. Įmonei nėra iškelta bankroto byla, todėl pareiškime nurodoma, jog Įmonė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pasak pareiškėjo, D. M. bendrovės vadovu buvo nuo 2014-02-04 iki 2015-04-30, būtent tuo laikotarpiu susidarė mokestinė nepriemoka ir buvo vykdomi eiliškumą pažeidžiantys atsiskaitymai. D. M. žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31, nustatyta, kad D. M. bendrovė turėjo galimybę visiškai atsiskaityti su VMI prie FM, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Įmonės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažyma; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-12 balansu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašais. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. D. M. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, kvalifikuota teisingai – jis, būdamas įmonės vadovu, ir tinkamai neatlikdamas savo pareigų, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad D. M. pripažino padaręs pažeidimą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka baustas kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dirbantis. Tačiau pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas padarytas dėl sunkios pažeidėjo finansinės būklės, pažeidėjas nurodė, kad atsiskaitymai buvo vykdomi su tais nuo kurių priklauso jų finansinė padėtis, jei nebūtų atsiskaitę, jie būtų išmesti iš rinkos. Teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir taiko Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., dėl ko skirtina mažesnė nuobauda, negu numatyta sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ , 286-287 str., teismas
nutaria:
D. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., skirti 300 eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.