- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-1337-785/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjasRamūnas Antanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato(toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Kaišiadoriųrajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31d. nutarimo V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-10-31 nutarimu V. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK)127 str. 2 d. už tai, kad 2013-09-20, apie 19.37 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą M. Č. vardu, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu ir kliudė stovinčią transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadinta pastaroji transporto priemonė ir jos savininkui A. S. padaryta 500 Lt žala, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 231, 119 punktų reikalavimus.
Taip pat V. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis tuo pačiu laiku, vietoje ir aplinkybėmis iš eismo įvykio pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai. Tačiau pagal ATPK 130 str. 1 d. pažeidėjui skundžiamu nutarimu byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas padarė išvadą, kad V. Č. kaltas tik dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo ir vadovaudamasis ATPK 30 str. nuostatomis, paskyrė jam už tai nuobaudą – 100 Lt baudą.
Institucija skundžia Kaišiadorių apylinkės teismo 2013-10-31 nutarimą ir prašo jį pakeisti dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. kaip nepagrįstą, ir patraukti V. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jam 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. Skunde pareiškėja nurodo, jog V. Č. eismo įvykiu padaręs turtinę žalą, neįvykdė pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai (KET 234 p.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, užtraukia atsakomybę tada, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET, todėl V. Č. pagal KET 234 p. reikalavimus, privalėjo sustoti, pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Atsiliepimas
V. Č. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. Č. teigia, kad nors apeliantas ir cituoja KET 234 p., tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas. V. Č. mano, kad pirmos instancijos teismas įsigilino ir visapusiškai išanalizavo situaciją, pilnai ištyrė ir įvertino įrodymus, bei remiantis suformuota teismų praktika, priėmė motyvuotą ir teisingą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas keičiamas.
Pagal ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad V. Č. veiksmuose nėra ATPK130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau sutikti su tokia apylinkės teismo išvada negalima.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis) ATPK257straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla, kai asmuo supranta, kad jis susijęs su eismo įvykiu (jį sukėlė) ir iš šio įvykio pasitraukia suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Šių aplinkybių buvimas reiškia, kad asmuo nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Pažymėtina, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-33-2013).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Byloje nustatyta, kad V. Č. atbuline eiga išvažinėdamasautomobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu M. Č. vardu, iš PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio(duomenys neskelbtini) aikštelės atsitrenkė į toje pačioje aikštelėje stovėjusį A. S. automobilį „Audi A4“, val. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po įvykio V. Č. nevykdė Kelių eismo taisyklėse nustatytų pareigų ir iš įvykio vietos pasišalino. Ir nors V. Č. teigia nepajutęs smūgio ir nesustojęs iš įvykio vietos išvažiavo, tačiau tai paneigia bylos medžiaga. Išanalizavus byloje esančius liudytojų parodymus, įvykio vietos schemą, automobilių apžiūros metu padarytas fotonuotraukas, darytina išvada, kad V. Č. turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį ir įvykdyti KET nustatytas pareigas.
V. Č. nurodė, kad jį prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ atvežė jo sūnus J. Č., kad jis parvairuotų sūnaus M. Č. automobilį „Renault Espace“, kadangi M. Č. buvo išgėręs. M. Č. jam padavė raktelius ir jis įsėdęs į jo automobilį, iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažinėjo atbuline eiga. Prie jo automobilio stovėjo dar keletas automobilių, todėl jis išvažinėjo labai atsargiai, kad nekliudytų kitų transporto priemonių ir manevruodamas tarp stovėjusių automobilių tikrai nepajuto, kad kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę ir nematė, kad jam kas mojuotų ar kitaip bandytų stabdyti. Važiavo dviese su sūnumi M. Č.. Kad padarė eismo įvykį nematė, smūgio nepajuto, iš automobilio išlipęs nebuvo, nesustojęs išvažiavo. Jo vairuotas automobilis sužalotas nebuvo(25, 32 b. l.). Liudytojas A. S. iš karto po įvykio 2013-09-20 paaiškino, kad jam sėdint automobilyje „Audi A4“ automobilių stovėjimo aikštelėje prie PC „(duomenys neskelbtini)“, į jo automobilį važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino jo automobiliui priekinį bamperį ir dešinės pusės priekinį sparną. Smūgis buvo labai stiprus, nes susidūrimo metu abu automobiliai sujudėjo. Liudytojas išlipo iš automobilio ir pradėjo šaukti bei mojuoti rankomis, kad automobilis sustotų, ir eismo įvykį sukėlęs automobilis sustojo, tačiau iš automobilio niekas neišlipo ir palaukęs 10-15 sekundžių, vairuotojas, kurio neįsidėmėjo, dideliu greičiu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Dėl šio eismo įvykio, kada buvo subraižytas jo automobilio bamperis ir įlenktas automobilio priekinis sparnas, jam buvo padaryta 500 Lt turtinė žala, kuri yra atlyginta. Patvirtina, kad smūgis į jo automobilį tikrai buvo (8, 23, 38 b. l.). Liudytojas M. Č. 2013-10-04 paaiškino, kad kartu su tėvu V. Č. išvažiavo iš automobilių saugojimo aikštelės prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Kad jo tėvas V. Č. vairuodamas jo automobilį išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės kliudė kitą transporto priemonę pasakyti negali, nes nematė ir jokio smūgio nepajuto (24 b. l.). M. Č. 2013-10-28 teismo posėdyje parodė, kad važiavo dviese su tėvu jo automobiliu iš automobilių saugojimo aikštelės ir buvo smūgis, bet jis nieko nepajuto. Lauke lijo, sėdėjo keleivio vietoje, užsileido muziką garsiau ir nepajautė, kad į kažką atsitrenkė (38 b. l.). Liudytojas policijos pareigūnas R. D. teismo posėdyje parodė, kad nuvykus į įvykio vietą nukentėjusysis paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Renault Espace“, jis išlipo iš automobilio, atsitrenkęs automobilis trumpam sustojo, bet po to padidinęs greitį nuvažiavo. Nustatę pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio savininką, nuvyko į jo kiemą, tačiau automobilio nerado, o automobilio savininko žmona vyrui skambino, bet sužinojo, kad jos vyras tą dieną gerią ir, kad į skambučius neatsilieps. Apžiūrėję nukentėjusiojo „Audi A4“ automobilį matė jo apgadinimus. Jiems nukentėjusysis nurodė, kad smūgis buvo stiprus, nes nuo smūgio sujudėjo automobilis, todėl teigia, kad smūgio nepajusti buvo neįmanoma.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ginčo dėl to, kad automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. Č., išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atbuline eiga kliudė šalia stovėjusį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, nekyla. Apylinkės teismaspadarė išvadą, kad eismo įvykio faktas byloje įrodytas, t.y. būtent V. Č., pažeisdamas kelių eismo taisykles, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino nukentėjusiajam A. S. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarymas, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.Su šia pirmos instancijos teismo padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Tačiau, kad V. Č. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vairavęsautomobilį „Renault Espace“ V. Č., turi 35 m. vairavimo stažą, todėl būdamas patyręs ir sąmoningas kelių eismo dalyvis, privalėjo elgtis apdairiai, atsargiai bei manevruoti aikštelėje įsitikinęs, kad tai bus saugu. Nors pirmos instancijos teismas nutarime nurodė, kad nukentėjusysis A. S. parodė, kad jo automobiliui tik įrėžtas sparnas ir įbrėžtas bamperis, sugadinimai nežymūs, o jo automobiliui sužalojimus padaręs automobilis nesustojo, gal nepajutęs, kad kliudė jo automobilį, tačiau byloje tokių duomenų nėra ir aukštesnysis teismas pripažįsta, jog apylinkės teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai, kadangi nukentėjusysis išsamiai ir nuosekliai teigė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalinęs automobilis į jo automobilį trenkėsi stipriu smūgiu, ir nuo smūgio sujudėjo abu automobiliai, o jo automobilio sparnas nuo smūgio yra įlenktas, o ne įbrėžtas. Po sukelto eismo įvykio automobilis buvo sustojęs, vairuotojas išlipęs nebuvo, o didindamas greitį nuvažiavo. Automobilio sužalojimų mąstą, lokalizaciją ir mechanizmą patvirtina ir abiejų automobilių apgadinimų nuotraukos, iš kurių matosi, kad yra sužalotas ne tik nukentėjusiojo A. S. automobilis „Audi A4“, tačiau aiškiai matomi sužalojimai ir ant automobilio „Renault Espace“, kurį vairavo V. Č., nors pastarasis ir nurodė, kad jo vairuotam automobiliui jokių sužalojimų nepadaryta. Iš byloje esančių automobilių fotonuotraukų matyti, kad sulyginus automobiliams „Audi A4“ ir „Renault Espace“ padarytus sugadinimo aukščius ir pobūdį, jie tarpusavyje atitinka, oautomobiliui „Audi A4“ padaryti sužalojimai pakankamai žymūs, aiškiai matomi, atsiradę pakankamai stipraus kontakto metu,todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą transporto priemonę,tačiau, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie jį nepranešęs policijai.Padarytus automobilių sužalojimus patvirtino ir juos apžiūrėjęs policijos pareigūnas R. D., byloje apklaustas liudytoju, kuris nurodė, kad pagal sužalojimų mastą ir tai, kad po smūgio automobiliai sujudėjo, vairavęs „RenaultEspace“ automobilį vairuotojui nepajusti smūgio buvo neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad V. Č. vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą M. Č. vardu, važiuodamas atbuline eiga, padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė stovinčią transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadinta pastaroji transporto priemonė ir jos savininkui A. S. padaryta 500 Lt žala, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir neįvykdęs savo pareigų, iš eismo įvykio pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai.
Teismui nustačius, kad V. Č. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, vertinant jo elgesį po eismo įvykio matyti, kad iš eismo įvykio buvo pasišalinta skubiai, didinant nuvažiuojančio automobilio greitį, jo ir kitų šeimos narių ar artimų giminaičių elgesys apsunkino kaltininko nustatymą ir greitą eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, nes iš karto po eismo įvykio nei automobilio „Renault Espace“ buvimo vietos, nei vairuotojo, ar automobilio savininko buvimo vietos policijai nustatyti nepavyko, jiems tokios informacijos automobilio savininko žmona nesuteikė, taip akivaizdžiai buvo sudarytos kliūtys operatyviai nustatyti visas įvykio aplinkybes. Šios visos aplinkybės tik atskleidžia ir patvirtina, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.
Atsižvelgiant į tai, V. Č. iškelta versija, jog jis galėjo nepajusti automobilių susidūrimo kontakto ir nesuvokti sukelto eismo įvykio, atmestina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esančių įrodymų visumai, todėl vertintina kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.
Liudytojo M. Č., V. Č. sūnaus, parodymai, kad jis taip pat nepajuto smūgio, vertintini kaip subjektyvūs, nepagrįstai palankūs V. Č., mėginat padėti jam išvengti atsakomybės. Nors liudytojas dviprasmiškai pirmos instancijos teismo posėdyje teigė, kad smūgis buvo, tačiau jis jo nepajuto, kadangi lijo, ir jis leido garsiai muziką (38 b.l.), tačiau tokios aplinkybės nepašalina vairuotojo pareigų bei atsakomybės. Priešingai, tai tik rodo neatsakingąV. Č., kaip vairuotojo elgesį, nes jo dėmesys pirmiausia turėjo būti sukoncentruotas į vairavimą, o ne į pašalinius faktorius ar aplinkybes, nesusijusias su jo vairuotojo pareigomis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam 500 Lt turtinę žalą atlygino ne V. Č., nes pasak V. Č., jis su nukentėjusiuoju nebendravo, o tai darė jo sūnus, tačiau šių veiksmų buvo imtasi tik tada, kai akivaizdūs įrodymai patvirtino, kad V. Č. yra kaltas dėlautomobilio „Audi A4“ sugadinimo.
Visos paminėtos aplinkybės ir V. Č. veiksmai po eismo įvykio leidžia pagrįstai teigti, kad jis suprato ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Šiuo atveju nustatyta, kad V. Č. suprato savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.V. Č. veiksmai šiuo atveju negali būti vertinami kaip sąžiningas klydimas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad V. Č. veiksmai po eismo įvykio, t. y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį, todėl jis baustinas ir už šio pažeidimo padarymą. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas minėtų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingas išvadas ir šioje dalyje priėmė neteisingą nutarimą. Tuo pagrindu apylinkės teismo nutarimas keistinas, o ši skundžiamo nutarimo dalis naikinama.
Skiriant nuobaudą V. Č. pagal ATPK 130 str. 1 d., atsižvelgtina į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę, kad V. Č. anksčiau administracine tvarka nėra baustas, neteistas, dirbantis, į tai, kad dėl šio pažeidimo jis kaltės nepripažino, į jo atsakomybę dėl šio pažeidimo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą,taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei apeliacinio skundo ribose V. Č. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skirtinos minimalios pagrindinė ir papildoma nuobaudos – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Vadovaujantis ATPK 33 str., pagal ATPK 130 str. 1 d. skirtina nuobauda subendrintina su skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d. ir skirtina subendrinta nuobauda.Sąlygų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos, byloje nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą pakeisti ir panaikinti nutarimo dalį, kuria V. Č. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
V. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti jam 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimo dalį, kurioje V. Č. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Vadovaujantis ATPK 33 str., pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą subendrinti su skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti galutinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutartisneskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.