Kauno apygardos teismo nutartis

2025-01-14 · Civilinė byla Nr. e2S-172-1043/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-14
Bylos Nr.
e2S-172-1043/2025
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00489-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Architektum“
Ieškovas
mažosios bendrijos „Zineris“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-172-1043/2025Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00489-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.3.2.1; 3.3.2.5.; 3.3.2.6.3.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Architektum“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Zineris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Architektum“ dėl skolos, delspinigių, skolos administravimo mokesčio ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Zineris“ (toliau – ieškovė) 2024 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Pagal minėtą pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. kovo 12 d. išdavė teismo įsakymą dėl 1 100,00 Eur skolos, 35,20 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 12 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 107,80 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Architektum“ (toliau – atsakovė). 2024 m. gegužės 23 d. teismas priėmė atsakovės prieštaravimus ir išsiuntė ieškovei ieškiniui pateikti.

2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2024 m. birželio 11 d. priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 1 100,00 Eur skolą, 54,12 Eur delspinigius, 40,00 Eur skolos administravimo mokestį, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. birželio 9 d. ieškovė su atsakove sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. ZIN02-S-01 (toliau – Sutartis), pagal kuria ieškovė įsipareigojo parengti objekto, numatyto Sutarties 1.1. punkte, techninio darbo projekto lauko ir vidaus vandentiekio, lauko ir vidaus vandentiekio, lauko ir vidaus buitinių nuotekų bei lauko lietaus nuotekų tinkų dalį (toliau – Projektas). Ieškovei atlikus paslaugas bei parengus projektą, jis buvo suderintas bei pateiktas atsakovei. 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė nurodė, kad priims ir aktuos darbus, kai jie bus suderinti galutinai, nors Sutartyje jokie institucijų derinimai nebuvo numatyti. Atsakovė jokios informacijos ieškovei neteikė, todėl ieškovė laikė, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir 2023 m. spalio 4 d. pateikė sąskaitą faktūrą Nr. 0147, kurią pasirašė atsakovė. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė jokių trūkumų projektui nenurodė nei iki sąskaitos faktūros pateikimo, nei vėliau, kas leido suprasti, kad Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovė atliko tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė 2024 m. liepos 15 d. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, kadangi atsakovė atsiskaitė pagal Sutartį su ieškove už faktiškai suteiktas paslaugas, pažymėjo, kad delspinigių priteisimui nėra pagrindo, nes pagal Sutartį atsakovė su ieškove atsiskaitė tinkamai, o skolos administravimo mokesčio bei žyminio mokesčio padengimo reikalavimai yra nepagrįsti dėl iki galo neatliktų Sutartyje nurodytų darbų. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad bendraujant su ieškove tiek telefonu tiek elektroniniu paštu visada ieškovei pabrėždavo, jog pagal galiojantį Statybos techninį reglamentą STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ projektuojamam pastatui yra privaloma techninio darbo projekto ekspertizė. Atsakovė pažymėjo, kad jeigu techninis darbo projektas atitinka visus galiojančius statybos reikalavimus, tik tada projektui būna išduodamas teigiamas ekspertizės aktas. Atsakovė nurodė, kad tik gavus teigiamą ekspertizės išvadą atsakovė kreipsis į Statytoją projekto pritarimui gauti, o ieškovė tik tada bus atlikusi projektavimo darbus pagal Sutartį ir galės prašyti apmokėjimo už tinkamai atliktus darbus bei abipusiai pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą, kaip tai numato Sutarties 6.1. punktas. Ieškovė 2024 m. birželio 15 d. savo rengtas projekto dalis po ekspertizės pateiktų pastabų pataisė. Ekspertizės teigiama išvada buvo gauta, Statytojas parengtam projektui pritarė. 2024 m. birželio 18 d. po ieškovės atliktų ir perduotų projektavimo darbų atsakovei, atsakovė pasirašė Atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą ir išsiuntė jį elektroniniu paštu ieškovei. Pagal Sutarties 2.3.2. punktą apmokėjimas atliekamas pervedant lėšas į ieškovės nurodytą banko sąskaitą per 30 kalendorinių dienų, po to kai užsakovas (atsakovė) pasirašo Darbų perdavimo – priėmimo aktą. 2024 m. liepos 10 d. atsakovė apmokėjo ieškovei už atliktus projektavimo darbus.

Šalies argumentai

4. Ieškovė 2024 m. liepos 19 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 1 100,00 Eur skolos, kadangi atsakovė po pateikto ieškinio savo prievolę pagal 2023 m. spalio 4 d. sąskaitą faktūrą įvykdė.

5. 2024 m. spalio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė norėdama greičiau užbaigti procesą, atsisako ir reikalavimų dėl delspinigių, skolos administravimo mokesčio bei procesinių palūkanų priteisimo, prašo bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 6,75 Eur žyminio mokesčio dalį ir 387,20 Eur atstovavimo išlaidas iš atsakovės bei įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei 20,25 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, nepriklausomai nuo patenkintos ir atsisakytos pradinių reikalavimų dalies, nes jos atsirado iš pagrindinio reikalavimo, kurį atsakovė patenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2024 m. spalio 7 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos, delspinigių, skolos administravimo mokesčio ir procesinių palūkanų priteisimo nutraukė, priteisė ieškovei iš atsakovės 393,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovei 18,75 Eur žyminio mokesčio dalį.

Šalies argumentai

7. Teismas nurodė, kad iš ieškovės 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikto pareiškimo matyti, kad ieškovė reikalavimo dėl 1 100,00 Eur skolos priteisimo atsakovės atžvilgiu atsisakė, nes atsakovė skolą sumokėjo 2024 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 259, t. y. reikalavimą patenkino proceso eigoje. Kitų, akivaizdžiai išvestinių reikalavimų dėl delspinigių, skolos administravimo mokesčio bei procesinių palūkanų priteisimo ieškovės atstovas atsisakė parengiamajame teismo posėdyje ieškovės pageidavimu. Teismas darė išvadą, kad ieškovės atsisakymas nuo visų ieškinio reikalavimų imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja, atsisakymas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje reikalavimus (dalyje – raštu, dalyje – atstovo, profesionalaus teisininko, žodiniu pareiškimu), atsakovė dėl jo argumentuotų prieštaravimų nepateikė, todėl teismas atsisakymą nuo ieškinio priėmė (CPK 42 straipsnio 2 dalis ) ir civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 93 straipsnio, 94 straipsnio ir 96 straipsnio tvarka, t. y. visų pirma – proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, tačiau kartu atsižvelgiant į reikalavimų (ne)pagrįstumą, šalių procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė. Teismas nustatė, kad pagal analogišką (dėl pagrindinės skolos) ieškovės pareiškimą išdavus teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4896-1138/2024, atsakovė 2024 m. balandžio 3 d. pateikė prieštaravimus, dėl ko teismo įsakymas buvo panaikintas, o ieškovei pateikus 2024 m. birželio 6 d. ieškinį atsakovė 2024 m. liepos 12 d. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą, kartu pateikdama minėtą 2024 m. liepos 10 d. skolos apmokėjimo dokumentą. Teismas sutiko su ieškovės atstovo argumentais, kad visos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai sąlygotos atsakovės iki procesinio ir procesinio elgesio – pagrindinės skolos sumokėjimo, tuo ją pripažįstant tik po ieškinio pateikimo. Teismas konstatavo, kad pripažinus ir atlyginus pagrindinę skolą, išvestinius reikalavimus dėl delspinigių, skolos administravimo mokesčio bei procesinių palūkanų priteisimo preliminariai vertinti kaip nepagrįstus nėra pagrindo ir ieškovės jų atsisakymo argumentai, siekiant greičiau užbaigti ginčą, sumokėjus pagrindinę skolą, teismas laikė neprieštaraujančiais aukščiau padarytai išvadai dėl šalių elgesio vertinimo. Teismas pažymėjo, kad atstovavimo išlaidos buvo sąlygotos reikalavimo dėl pagrindinės skolos, o ne dėl nesavarankiškų papildomų reikalavimų, kurių ieškovė atsakė savo iniciatyva.

9. Teismas laikė, kad nutraukiant bylą ieškovės patirtos 387,20 Eur atstovavimo išlaidos, kurios pagal bylos aplinkybes, t. y. reikalavimų pobūdį, proceso trukmę, procesinių veiksmų skaičių ir apimtį, nustatytus įkainius, nelaikytinos per didelėmis pagal CPK 98 straipsnio taisykles, todėl sprendė, kad jos turi būti priteisiamos iš atsakovės pilnai.

10. Teismas sprendė, kad žyminio mokesčio sumos skaičiuotinos tik nuo patenkintų reikalavimų dalies, nepriklausomai nuo likusių reikalavimų atsisakymo motyvų, t. y. nuo 1 100,00 Eur (mokėtina suma el. formos byloje yra 25,00 Eur ), todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 25 procentus (6,25 Eur), o iš valstybės grąžino 75 procentus (18,75 Eur) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 2 dalis). Iš viso teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 393,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis ir 98 straipsnis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutartį kaip nepagrįstą ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovė savalaikiai bei nesuėjus Sutartyje numatytų pilnos apimties projektavimo darbų atlikimui terminų, kreipėsi į teismą dėl skolos ir patiriamų atstovavimo bei kitų išlaidų apmokėjimo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės reikalaujamos bylinėjimosi išlaidos nebūtų patirtos jei ieškovė nesuėjus prievolės pagal sutartį mokėjimo terminui nebūtų kreipusis į teismą dėl skolos išieškojimo.

11.2. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartyje neįvertino ir / ar netinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktą medžiagą.

Atsiliepimas

12. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovė nuo 2024 m. vasario mėnesio dingo ir neatrašinėjo į laiškus, o tik pasikreipus į teismą su ieškiniu atsakovė atsirado ir pranešė, kad vykdoma projekto ekspertizė, nors ieškovės atliktiems darbams ekspertizė nebuvo būtina.

12.2. Atsakovė kelia klausimą dėl skolos susidarymo momento, tačiau atsakovė neteikia jokių svarių įrodymų, kurie leistų abejoti skolos egzistavimu ir atsakovės skolos pripažinimu iki proceso.

12.3. Atsakovė pasirinko pasyvaus atsakovo poziciją ir neteikė įrodymų, bylos nagrinėjime nedalyvavo, todėl visos išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės kaltės. Atsakovė skolą apmokėjo nagrinėjant ginčą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pripažinus skolos faktą iki prasidedant procesui, ji skolos neapmokėjo, todėl atsakovės piktnaudžiavimas savo teisėmis bei elgesys ir nulėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukęs, pagrįstai paskirstė ieškovės bylinėjimosi išlaidas, jas priteisdamas iš atsakovės. Nors apeliantė atskirajame skunde prašo panaikinti visą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutartį kaip nepagrįstą, tačiau dėl teismo nutarties dalies, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, atskirajame skunde jokių argumentų nenurodoma, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši bylos dalis nėra peržiūrėjimo apeliacine tvarka objektas. Atskirajame skunde pateikiami argumentai dėl nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tik dėl šios dalies nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

15. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartyje neįvertino ir / ar netinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktą medžiagą, kadangi ieškovė nesuėjus sutartyje numatytų pilnos apimties projektavimo darbų atlikimui terminui, kreipėsi į teismą dėl skolos ir patiriamų atstovavimo bei kitų išlaidų apmokėjimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartyje neįvertino bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų aplinkybių. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Tačiau tuo atveju, jeigu ieškovas kreipėsi į teismą reikalaudamas iš atsakovo vykdyti prievolę, kurios vykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo eigoje suėjus prievolės vykdymo terminui, atsakovas įvykdo sutartinę prievolę (patenkina ieškovo reikalavimą), atsakomybė dėl per ankstyvo kreipimosi teisminės gynybos tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi tik ieškovės atstovo išreikšta pozicija, kad visos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai sąlygotos atsakovės elgesio – pagrindinės skolos sumokėjimo tik po ieškinio pateikimo, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nuo jai pareikšto ieškinio, be kitų argumentų gynėsi ir tuo, kad nėra suėjęs prievolės mokėti terminas. Tam, kad įvertinti kuriai iš šalių turi tekti atsakomybė dėl proceso, turi būti nustatyta kada atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove, t. y. ar ieškinys nebuvo pateiktas dar nesuėjus prievolės mokėti terminui ir ar atsakovė prievolę sumokėti įvykdė nepažeisdama šalių sudarytos sutarties nuostatų.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neįvertino esminių aplinkybių, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti. Įvertinus tai, kad šioje nutartyje nurodytas aplinkybes pirmą kartą reikėtų aiškintis visa apimtimi, tokia situacija pažeistų ginčo šalių, nesutinkančių su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, dėl nenustatytų ir neįvertintų bylos aplinkybių, ši bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniais,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė