- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- 1-1988-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55476-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio (225,96 Eur) bauda;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 2 MGL dydžio (75,32 Eur);
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio (225,96 Lt) bauda,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.35 val., Vilniuje, nelygiareikšmių kelių Pilaitės pr. ir Priegliaus g. sankryžoje, vairuodamas V. Z. (V. Z.) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per sankryžą šalutiniu keliu pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra, važiuodamas per sankryžą Priegliaus gatve, kuri sankryžoje yra šalutinis kelias, ir sukdamas į dešinę, į Pilaitės prospektą, nedavė kelio pagrindiniu keliu – Pilaitės prospektu jam iš kairės pusės link Laisvės prospekto pusės per sankryžą tiesiai važiavusiam dviračiui „BMC“, vairuojamam A. Š., ir su juo susidūrė, dėl ko buvo sužalotas dviračio vairuotojas A. Š., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei apgadintas A. Š. nuosavybės teise priklausantis dviratis „BMC“. Šiais veiksmais R. G. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis R. G. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad nelabai pamena datos, bet tai buvo šeštadienį, apie 12.00 val. dienos. Apsipirko ir išvažinėjo iš prekybos centro „Pupa“, važiavo šalutiniu keliu, priartėjo sankryžoje prie pagrindinio kelio, dviratininko nepastebėjo, pajudėjo ir pamatė, kad dviratininkas į jį atsitrenkė, o gal jis atsitrenkė, nežino. Dviratininkas važiavo pagrindiniu keliu, bet jis pastarojo nepastebėjo, gal jis važiavo antra juosta, jei važiavo tiesiai. Jis vairavo automobilį Peugeot 306, kuris priklauso kitam asmeniui. Tuo metu buvo blaivus. Iš pradžių labai išsigando, kad taip atsitiko, smūgis buvo stiprus, matyt, kad dviratininkas greit važiavo ir viskas taip gavosi. Dėl to gailisi, blogai vertina savo elgesį. Norėjo atsiprašyti to žmogaus. Pamatė, kad viskas gerai, dviratininkas nebuvo sužalotas, atsisėdo, tad jį apėmė tokia džiaugsmo būsena. Tuomet išvažiavo, vėliau nesuprato, kodėl taip pasielgė.
Reaguodamas į teismo pastabą, kad dabar yra puiki proga atsiprašyti nukentėjusiojo, kaltinamasis teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo A. Š. (teismo pastaba – nukentėjusysis nepriėmė kaltinamojo atsiprašymo, nes pastarasis paliko jį nelaimėje, po šio eismo įvykio jam (nukentėjusiajam) buvo reikalinga medicinos pagalba, bet kaltinamasis jį paliko, nebuvo jokio kontakto, anksčiau jo neatsiprašė).
Kaltinamasis parodė, kad buvo toks nedidelis konfliktas, keli necenzūriniai žodžiai, emocijos. Iš pradžių galvojo, kad jis (kaltinamasis) išvis nekaltas, dar norėjo rėkti ant nukentėjusiojo, kad į jį atsitrenkė, bet vėliau suprato, kad važiavo šalutiniu keliu. Automobilio nepaliko laukymėje, tiesiog ratai užklimpo. Kažkada gyvenime vartojo narkotines medžiagas, bet šiuo metu jų nebevartoja apie pusantrų metų. Anksčiau svaigindavosi „žole“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.00 val., Vilniuje, vairuodamas dviratį važiavo Pilaitės prospektu nuo Justiniškių pusės link Karveliškių. Buvo šviesus paros metas, matomumas geras. Važiavo Pilaitės prospekto pirma eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Važiuodamas minėta kryptimi priartėjo ties prekybos centru „Pupa“ esančios sankryžos su Priegliaus gatve. Pagal kelio ženklus jo kelias sankryžoje buvo pagrindinis, todėl jis tęsė važiavimą Pilaitės prospektu. Kai važiuodamas Pilaitės prospektu jau praktiškai buvo pravažiavęs sankryžą su Priegliaus gatve, jis staiga pamatė sau iš dešinės pusės atvažiuojantį tamsiai žalios spalvos automobilį „Peugeot“, kuris sukdamas dešinėn iš šalutiniu keliu laikomos Priegliaus gatvės įvažinėjo į Pilaitės prospektą. Tuo metu tarp transporto priemonių buvo kelių metrų atstumas. Supratęs, kad automobilio vairuotojas jo nepraleis, jis, siekdamas išvengti susidūrimo, pradėjo stabdyti vairuojamą dviratį ir sukti į kairę. Transporto priemonės vis tiek susidūrė, nes automobilis visai nebuvo stabdomas. Automobilis „Peugeot“ priekine dalimi rėžėsi į jo vairuojamo dviračio priekinį ratą. Smūgio jis kartu su dviračiu buvo nublokštas ant Pilaitės prospekto važiuojamos dalies. Automobilis „Peugeot“ buvo sustabdytas įvykio vietoje. Jis atsikėlė, įvertino situaciją ir prisėdo ant šaligatvio bordiūro. Tuo metu jį buvo ištikęs šokas, be to, jis jautė stiprų skausmą peties srityje. Matė, kad buvo sulaužyta priekinė jo dviračio šakė ir atitrūkęs jo priekinis ratas. Taip pat įvykio metu buvo sudaužytas jo mobiliojo ryšio telefonas. Automobilio „Peugeot“ vairuotojas prašė nekviesti policijos ir viską patiems išspręsti vietoje. Su tokiu pasiūlymu jis nesutiko ir paprašė iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Dėl stipraus peties skausmo pats to padaryti negalėjo. Tuomet vairuotojas sėdo į savo automobilį ir pradėjo atbuline eiga važiuoti atgal į Priegliaus gatvę. Jis į tai nekreipė dėmesio, manė, kad vairuotojas tiesiog nori nuo važiuojamos dalies patraukti automobilį, kad šis netrukdytų eismui. Įsidėmėjo, kad automobilio „Peugeot“ valstybiniai numeriai yra „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus prie jo priėjo vyriškis, kuris pasakė, kad būdamas prie prekybos centro „Pupa“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje matė, kaip jį partrenkęs automobilis „Peugeot“ Priegliaus gatve jau išvažiavo iš įvykio vietos. Šis įvykio liudytojas, kuris taip pat buvo įsidėmėjęs jį partrenkusio automobilio „Peugeot“ valstybinius numerius, apie įvykį telefonu pranešė policijai ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Be to, liudytojas, prisistatęs R. vardu, paliko savo kontaktinį telefono numerį. Kaip jam atrodo, šis liudytojas dar jam padėjo nuo važiuojamos dalies patraukti dviračio detales. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams jis ir liudytojas R. nurodė įvykio aplinkybes. Po to, medikai jį išgabeno į ligoninę. Dėl to, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas, be to, buvo nepataisomai sugadintas jo dviratis bei sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas, jam buvo padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Jam išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo pareikšti civilinį ieškinį bei kreiptis į draudimo bendrovę „BTA” (b. l. 26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.30 val., Vilniuje, būdamas prekybos centro „Pupa“ automobilių stovėjimo aikštelėje, išgirdo „bumtelėjimą“, garsą, panašų į automobilio atsitrenkimą į kažkokį kietą daiktą. Atsisuko į tą pusę, iš kur pasigirdo trenksmo garsas. Priegliaus gatvės ir Pilaitės prospekto sankryžoje pamatė stovintį tamsiai žalios spalvos automobilį. Automobilio markės nepastebėjo, tačiau jo valstybinis numeris buvo „(duomenys neskelbtini)“. Ties automobilio priekine dalimi buvo nukritęs dviratis ir jį vairavęs vyras. Pagal automobilio padėtį suprato, kad šis prie sankryžos buvo privažiavęs Priegliaus gatve. Automobilis stovėjo tik įsukęs į Pilaitės prospekto važiuojamą dalį, apie 12 m atstumu nuo kelių sankirtos. Dviratis gulėjo kelių metrų atstumu nuo šio automobilio priekinės dalies. Suprato, kad prieš įvykį sankryžoje automobilio vairuotojas iš Priegliaus gatvės suko dešinėn ir įvažinėjo į Pilaitės prospektą. Kaip iki susidūrimo važiavo dviratis, jis nematė. Automobilio vairuotojas iš karto nuėjo prie nukritusio priekinio dviračio rato, kuris buvo nuriedėjęs į trečią Pilaitės prospekto eismo juostą, paėmė jį ir atnešęs padėjo ant vejos. Tuomet vairuotojas priėjo ir prie gulėjusio dviratininko. Pakėlęs dviratininką, jis jį pasodino ant vejos. Ką kalbėjo vairuotojas ir dviratininkas, negirdėjo, nes nuo jų buvo apie 10 metrų atstumu. Netrukus vairuotojas sėdo į savo automobilį ir pradėjo Priegliaus gatve važiuoti atbuline eiga tolyn nuo įvykio vietos. Iš pradžių jis pamanė, kad vairuotojas nori patraukti automobilį nuo važiuojamos dalies, kad šis netrukdytų eismui. Tačiau netrukus, ties netoli nuo įvykio vietos esančios parduotuvės „Norfa“ aikštelės, automobilis apsisuko ir Priegliaus gatve nuvažiavo tolyn nuo įvykio vietos. Tuomet jis priėjo prie dviratininko. Paskambinęs pranešė apie įvykį ir nurodė iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio valstybinius numerius. Taip pat jis iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Dviratininkas jam sakė, kad automobilio vairuotojas prašė nekviesti į įvykio vietą policijos pareigūnų ir pasišalino. Neįsidėmėjo ir negalėtų atpažinti iš įvykio vietos pasišalinusio vairuotojo. Gali tik pasakyti, kad tai buvo apie 40 metų amžiaus vyras su trumpai kirptais plaukais (b. l. 47).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.30 val., Vilniuje, būdama prie prekybos centro „Pupa“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ji išgirdo trenksmo garsą. Pasižiūrėjusi į pusę, iš kur sklido trenksmo garsas, ji pamatė Pilaitės prospekto važiuojamoje dalyje automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenktą dviratininką. Nematė, kaip iki partrenkimo važiavo automobilis ir dviratininkas. Nematė ir pačio jų susidūrimo momento. Automobilio „Peugeot“ vairuotojas nuskubėjo ne prie dviratininko, o pirmiausia surinko ant važiuojamos dalies gulėjusias sugadinto dviračio dalis, kurias padėjo ant vejos. Po to, vairuotojas priėjo prie tuo metu jau atsistojusio dviratininko. Matė, kad jie apie kažką kalbėjosi. Ji telefonu apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Automobilio „Peugeot“ vairuotoją matė tik iš nugaros, todėl jo veido bruožų nurodyti negali, jo neatpažintų. Gali tik pasakyti, kad tai buvo labiau liekno sudėjimo, vidutinio ūgio, tamsių plaukų vyriškis. Baigusi pokalbį su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, ji išvažiavo iš prekybos centro „Pupa“ aikštelės į Priegliaus gatvę. Tuo pačiu metu pamatė, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu važiuoja atbuline eiga Priegliaus gatve tolyn nuo Pilaitės prospekto. Po to, automobilis nuvažiavo M. Mažvydo gatve (b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Z. parodė, kad jis naudojosi tėčio V. Z. vardu registruotu automobiliu „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio mėnesį (tiksliai datos neprisimena) minėtą automobilį paliko pažįstamam G. C.. Pastarasis turėjo automobilį suremontuoti. Taip pat G. C. nurodė, kad jei atsirastų pirkėjas, jis šį automobilį parduotų. Ilgą laiką negalėjo iš G. C. atsiimti savo automobilio. G. C. jam pranešė, kad atsirado asmuo, norintis įsigyti jo automobilį. Jis sutiko, tačiau nurodė, kad pats atvyks pakalbėti su galimu pirkėju. Nuvykus pas G. C., paaiškėjo, kad pas jį automobilio „Peugeot 306“ nėra. G. C. pasakė, kad automobilį davė kelioms savaitėms pasinaudoti asmeniui, kuris ketina šį įsigyti, tačiau šiuo metu neturi pinigų. Tada jis nurodė G. C., kad jei pirkėjas iš karto negali sumokėti pinigų, jis nesutinka parduoti automobilio. G. C. pasakė, kad paieškos kito automobilio pirkėjo. Po kiek laiko jis iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jo automobilis „Peugeot 306“ stovi paliktas Karoliniškėse ir trukdo eismui. Apie tai informavus G. C., pastarasis nurodė, kad nuvyks į Karoliniškes ir paims automobilį. Po kiek laiko nuvažiavus pas G. C. į autoservisą, jis vėl nerado savo automobilio. G. C. paaiškino, kad jis jo automobilį „pervarė“ į kitą autoservisą, kur automobilis remontuojamas. Jis dažnai skambino G. C. reikalaudamas grąžinti automobilį arba pinigus. G. C. vis žadėdavo, kad pinigai bus po kelių dienų, tačiau jis pinigų už automobilį taip ir negavo. 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje (tiksliai datos neprisimena) jo tėčiui paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad automobiliu „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo partrenktas ir sužalotas dviratininkas, dėl ko automobilis buvo uždarytas į saugomą aikštelę. Tuomet jie su tėčiu atvyko į Kelių policiją, kur parašė paaiškinimus ir gavo leidimą iš aikštelės atsiimti automobilį. Eismo įvykio, kurio metu jo automobiliu „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo partrenktas dviratininkas, aplinkybės jam nėra žinomos (b. l. 50).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. C. parodė, kad 2017 m. birželio mėnesį (tiksliai datos neprisimena) pažįstamas P. Z. „atvarė“ savo automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). P. Z. norėjo, kad jis automobilį suremontuotų. Taip pat P. Z. nurodė ketinantis parduoti šį automobilį ir tuo tikslu internetiniame portale „įkėlė“ skelbimą. Pagal šį skelbimą su juo susisiekė asmuo, kuris atvyko ir apžiūrėjęs automobilį nusprendė šį pirkti. Sutarus kainą, jis pardavė automobilį. Tai patvirtinančios pirkimo–pardavimo sutarties nesurašė, nes tuo metu neturėjo dokumento blanko. Tačiau jis nufotografavo pirkėjo vairuotojo pažymėjimą. Gali pasakyti, kad automobilį nusipirko R. G.. Taip pat jam žinomas R. G. telefono numeris. Datos, kada R. G. buvo parduotas automobilis, neatsimena. Tai galėjo būti birželio pabaiga ar liepos pradžia. Daugiau jis R. G. nematė, su juo nebendravo. Jis bandė prisiskambinti R. G. nurodytu telefono numeriu, tačiau telefonas visada būdavo išjungtas. Apie tai, kad R. G. 2017 m. rugpjūčio 18 d. vairuodamas automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė dviratininką, jis sužinojo iš P. Z.. Tikslesnės šio eismo įvykio aplinkybės jam nėra žinomos (b. l. 53).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. Š. atpažino R. G. kaip jo paaiškinime minimą asmenį, kuris vairavo jį partrenkusį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–23).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas J. M. P. nustatė, kad A. Š. eismo įvykio metu patyrė kairiojo raktikaulio petinio galo panirimą su peties sąnario mentės srities odos nubrozdinimais. Sužalojimas galėjo būti padarytas peties sąnario sritį paveikus kietu, buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl raktikaulio panirimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 41).
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje Pilaitės prospekto ir Priegliaus gatvės sankryžoje, esančioje ties prekybos centru „Pupa“ (Priegliaus g. 1, Vilnius). Pagal ties sankryža esančius kelio ženklus, Priegliaus gatvė laikoma šalutiniu keliu Pilaitės prospekto atžvilgiu. Priegliaus gatvė kertasi su Pilaitės prospekto eismo puse, skirta važiuoti Sudervės kryptimi (t. y. nustatyta A. Š. važiavimo kryptis). Žiūrint minėta eismo kryptimi, aptariamos Pilaitės prospekto eismo pusės važiuojamąją dalį iki sankryžos sudaro 3 eismo juostos. Pirma eismo juosta, kuri skirta įvažiuoti į Priegliaus gatvę, ties sankryža baigiasi. Už sankryžos aptariamos krypties Pilaitės prospekto eismo pusę jau sudaro 2 eismo juostos. Priegliaus gatvės važiuojamąją dalį ties sankryža sudaro 2 eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Sankryžoje ar jos artimoje aplinkoje nebuvo rasta pėdsakų/žymių ar objektų, kurie leistų spręsti apie eismo įvykio mechanizmo aplinkybes. Ant už Pilaitės prospekto važiuojamosios dalies ribų esančios vejos, ties aptariamosios eismo pusės važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu, kelio ilgio atžvilgiu – apie 8,4 m atstumu už važiuojamųjų dalių sankirtos (žiūrint aptariama Sudervės kryptimi) buvo padėtas A. Š. įvykio metu vairuotas dviratis „BMC“. Dviratis buvo apgadintas (lūžusi priekinė dviračio šakė, priekinis ratas išlaužtas iš tvirtinimo vietos). Įvykyje dalyvavęs automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį turimais duomenimis vairavo R. G., iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas (b. l. 10–11).
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio M. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad netrukus po 2017 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas Vilniuje, netoli nuo Karaliaučiaus gatvės esančiuose laukuose, prie žvyrkelio. Automobilis buvo atrakintas (b. l. 8).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad ant viso automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – V. Z.; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“) kėbulo yra nežymių deformacijų ir įbrėžimų. Konstatuoti, kad vienas ar keletas jų atsirado dėl eismo įvykio metu buvusio kontakto su dviračiu nebuvo galimybės (b. l. 12–13).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. 12.35 val. užregistruotas įvykis, jog automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Priegliaus g. 1, partrenkė dviratininką, apie 30 metų, sąmoningas (b. l. 9).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad lengvasis automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso V. Z. (b. l. 14).
Iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2018 m. balandžio 27 d. rašto matyti, kad draudimo kompanija apskaičiavo ir sumokėjo nukentėjusiajam 900,46 Eur draudimo išmoką už eismo įvykio metu patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismo vertinimu, R. G. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiuodamas šalutiniu keliu praleido pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, o dviratininko nepastebėjo. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo A. Š., liudytojų R. J., G. S. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, asmens parodymo atpažinti protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę R. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarytas neatsargus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vykdantis individualią veiklą (nustatyta iš jo žodžių), teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 66–68), daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame jų ir už pavojingą ir chuliganišką vairavimą (b. l. 72–77), nusikaltimo padarymo dieną turėjo ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą, dalis baudų už administracinius nusižengimus sumokėtos, dalis – nesumokėtos, pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti kaltinamojo blaivumą, tokiu būdu paliko sužalotą nukentėjusįjį, nesuteikdamas jam medicininės pagalbos, iš esmės dėl šių priežasčių nukentėjusysis nepriėmė kaltinamojo atsiprašymo. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja R. G. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir pakankamai švelnios bausmės (bauda, laisvės apribojimas). Akivaizdu, kad švelnesnės bausmės ir taikytos auklėjamojo poveikio priemonės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. G. skirtina antra pagal griežtumą BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – areštas, nustatant jos dydį, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. G., vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį, buvo labai neatidus: esant šviesiam paros metui, geroms oro sąlygoms, važiuodamas šalutine gatve neįsitikino, kad įvažiuoti į sankryžą yra saugu, nepraleido pagrindine gatve per sankryžą tiesiai važiuojančio dviračio vairuotojo, dėl to įvyko eismo įvykis, R. G. padarė neatsargų nusikaltimą turėdamas jam suteiktą specialią teisę vairuoti kelių transporto priemones, jis pažeidė vieną KET punktą, jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra susijusios ne tik su nukentėjusiojo dviračio apgadinimu, bet ir su nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Be to, bylos duomenys liudija, kad R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo net septynias galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, susijusius būtent su automobilio vairavimu, taip pat praeityje jis eilę kartų buvo baustas už įvairius KET pažeidimus, daugiausia – už transporto priemonės vairavimą be valstybinės techninės apžiūros bei neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, keturis kartus baustas už leistino greičio viršijimą, vieną kartą baustas už pavojingą ir chuliganišką vairavimą. Minėti duomenys yra pagrindas išvadai, kad R. G. linkęs pažeidinėti KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nebuvo gauti duomenys, kad R. G. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, tačiau šių minėtų aplinkybių objektyviai nebuvo galimybės patikrinti dėl R. G. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, netrukus po eismo įvykio automobilis buvo rastas laukuose, dėl ko tikėtina, kad R. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės, jo asmenybės nustatymo. Papildomai pažymima, kad R. G. nesiėmė aktyvių veiksmų, kad į įvykio vietą kuo skubiau atvyktų pagalba, po šio eismo įvykio nukentėjusiajam buvo reikalinga medicininė pagalba, nukentėjusiajam paprašius kaltinamojo iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kaltinamasis paliko nukentėjusįjį nelaimėje, sėdo į automobilį ir nuvažiavo, ėmėsi veiksmų, kurie padėtų išvengti atsakomybės, neatskleisti įvykio detalių, kaltinamasis po eismo įvykio nukentėjusiuoju nesirūpino, pagalbos nesuteikė ir neatsiprašė (kaltinamasis tik teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nukentėjusysis atsiprašymo nepriėmė). Pažymėtina, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pataisyti kaltinamąjį, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pataisyti kaltinamąjį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų. R. G. teigimu, jis dirba taksi vairuotoju ir transporto priemonės vairavimas yra jo pragyvenimo šaltinis. Visgi teisiamajame posėdyje jis pripažino, kad šiuo metu nevykdo individualios veiklos, nes yra pavogtas jo automobilis. Pažymėtina ir tai, kad net tuo atveju, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, ši aplinkybė teismų praktikoje nėra laikoma pakankamu pagrindu netaikyti BK 68 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nustatant minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo R. G. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.