- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-307-81-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-00576-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. B., A. O.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-307-81/2012
Teisėjas S. Mikšys Teisminio proceso Nr.1-98-00576-2011-1;
2012 m. balandžio 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo A. O. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. bei A. O. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo
A. O. nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 180 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-05-18 nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis- 1 (vieni) metai 6 (šeši) mėnesiai ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis ir bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2011 m. spalio 18 d.
E. B. nuteistas už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmės visiškai sudėtos ir skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuotas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas ir nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. spalio 17 d.
Nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš nuteistųjų E. B. ir A. O. solidariai priteista A. M. 7831 Lt (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt vienas litas) padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. spalio 15 d., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) , įsibrovė į V. B. priklausantį garažą, tai yra patalpą, iš kur slapta pagrobė V. B. priklausantį benzininį pjūklą „Jonsered 2137“ 500 Lt vertės.
E. B. ir A. O. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d. nuteisti už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. spalio 17 d. apie 01 val. (duomenys neskelbtini), išdaužę gyvenamojo namo lango stiklą, įsibrovė į A. ir J. M. gyvenamąjį namą, tai yra patalpą, ir, laikydami rankose peilius, grasino panaudoti prieš nukentėjusiuosius A. M., J. M. fizinį smurtą, papjauti J. M., reikalavo A. M. atiduoti pinigus ir pagrobė A. M. priklausančius 8350 litų, piniginę 10 Lt vertės, vieną butelį brendžio 14 Lt vertės, nugertą butelį alkoholinio gėrimo „Starka“ 6 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai A. M. 8383 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti, sumažinti skirtą bausmę, nes teismas bausmę už LR BK 180 str. 2 d. skyrė didesnę nei sankcijos vidurkis, neatsižvelgęs į tai, kad teistumas išnykęs. Taip pat apeliantas nurodo, jog dėl vagystės nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi, nuteistajam atleido. Apeliantas teigia, jog teismas bendrindamas bausmes jas visiškai sudėjo, nors baudžiamasis kodeksas numato galimybę bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę, todėl prašo atsižvelgti į visas lengvinančias aplinkybes ir bausmes subendrinti jas apimant.
Nuteistasis A. O. apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, nuteistojo veiką iš LR BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 180 str. 1 d., skiriant bausmę atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes, bendrinant bausmes taikyti apėmimo būdą. Teismas neteisingai kvalifikavo nuteistojo veiką LR BK 180 str. 2 d., nes tokia kvalifikacija neatitinka faktinių aplinkybių, teigia, jog smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo ir jokio peilio neturėjo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo naudotas ginklas. Taip pat apeliantas nurodo, jog kaltę pripažino, gailisi, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai to nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis neprisipažino tik dėl peilio, nes jo nenaudojo ir tai, nuteistojo manymu, turėtų būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė. Jis dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, o tai, apelianto manymu, taip pat lengvinanti aplinkybė. Teigia, jog sutinka atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo E. B. ir jo gynėjos, prašiusių E. B. skundą tenkinti, nuteistojo A. O. gynėjo, prašiusio nuteistojo A. O. skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai turi būti atmesti.
Dėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo.
Nuteistasis E. B. skunde neginčija jo nuteisimo bei veikų kvalifikavimo dėl LR BK 178 str. 2 d. bei BK 180 str. 2 d., todėl byla E. B. atžvilgiu patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų.
Nuteistasis nesutinka su paskirtų bausmių dydžiais bei su galutine subendrinta bausme, nes mano, kad jos aiškiai per griežtos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.
Bausmės nuteistajam skirtos teisingai.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmes E. B. į visas šias aplinkybes atsižvelgta, jos įvertinos tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, stadiją, t.y. tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai, vienas apysunkis, kitas sunkus. Be to, pažymėtina, jog nusikaltimai padaryti vos dviejų dienų laikotarpyje, abu yra baigti ir tai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę bei rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. B. ankstesnis teistumas buvo išnykęs, tačiau jo asmenybė iš esmės charakterizuojama neigiamai, nes E. B. nedirba, baustas už administracinius teisės pažeidimus, 2010 m. lieps 1 d. nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą , numatytą LR BK 25 str. 2d. 178 str. 2 d., tačiau bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas vienerių metų laikotarpiui, 2011 m. liepos 26 d. nutartimi E. B. nuo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, atleistas, tačiau nusikaltimai, už kuriuos E. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryti praėjus vos daugiau nei 2 mėnesiams po minėtos nutarties priėmimo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. B. taip pat buvo įtariamas padaręs LR BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką veikdamas kartu su A. O. bei kitu asmeniu (t2, b.l. 22-25), tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Be to, skiriant bausmes, pagrįstai atsižvelgta ir įvertinta ir E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl LR BK 178 str. 2 d. numatytos veikos, t.y. tai, kad nuteistasis kaltę pripažino ir gailėjosi, tačiau taip pat įvertinta ir tai, kad nenustatyta atsakomybę švelninančių aplinkybių dėl LR BK 180 str. 2 d. numatytos veikos, o nuteistojo atsakomybę sunkina dėl šios veikos net dvi aplinkybės – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, būtent nuteistojo asmenybė, jo pavojingumas bei padarytų veikų pobūdis, pavojingumas, tai, kad jos padarytos per labai trumpą laiką, dėl LR BK 180 str. 2 d. numatytos veikos nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ir lėmė laisvės atėmimo bausmių skyrimą.
Įvertinus tai, kad dėl vagystės nuteistasis kaltę pripažino visiškai, gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, šią veiką padarė esant išnykusiam ankstesniam teistumui, E. B. už LR BK 178 str. 2 d. pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis, savo dydžiu artima minimaliam šios bausmės dydžiui.
Įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes skiriant bausmę dėl LR BK 180 str. 2 d.būtent nuteistojo pavojingumas, tai, kad sunkus tyčinis nusikaltimas padarytas netrukus po to, kai buvo padarytas kitas apysunkis tyčinis taip pat turtinis nusikaltimas, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei E. B. aktyvus vaidmuo nusikaltimo padaryme, didesnis indėlis į jį (buvo aktyvesnis, būtent jis nurodė sodybą, kurioje padarė plėšimą, pirmas užėjo į vidų, po to įleido A. O., nupjovė telefono laidus, jis pridėjęs peilį prie kaklo nukentėjusiajam grasino peiliu, reikalavo pinigų) lėmė didesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, skyrimą.
Atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei kitų, aukščiau aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jo nuteistajam E. B. skirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos pasiekti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.
Subendrinant paskirtąsias bausmes, teisėjų kolegijos manymu, baudžiamojo įstatymo nuostatos taip pat nebuvo pažeistos. Teismas pagrįstai bausmes subendrino taikydamas ne apėmimo būdą, o visiško sudėjimo būdą, nes bausmės gali būti apimamos tik konkrečiais įstatyme numatytais atvejais, t.y. kai 1 ) yra ideali nusikaltimų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšim ir kategorijoms 3) kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vertinant E. B. padarytas veikas nenustatyta nei viena iš šių aplinkybių, todėl bausmių apėmimo būdas pagrįstai netaikytas. Nors jo padarytos veikos ir skiriasi savo pavojingumu, tačiau šios veikos priskiriamos ne skirtingoms, tačiau gretimoms nusikaltimų rūšims pagal pavojingumą (apysunkis ir sunkus nusikaltimai), todėl bausmės, skirtos už šiuos nusikaltimus, negali būti apimamos.
Atsižvelgiant į tai, kad E. B. du pavojingus tyčinius turtinius (vienas iš jų taip pat ir smurtinis nusikaltimas), padarė vos dviejų dienų bėgyje, jo indėlis į LR BK 180 str. 2 d..numatytą nusikalstamą veiką buvo didelis, jis charakterizuojamas neigiamai, dėl sunkesnės veikos nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu teismas pagrįstai nuteistajam skirtąsias bausmes subendrino taikant visiško sudėjimo būdą ir skyrė galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
E. B. paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, todėl jas keisti nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
E. B. skunde nurodo apie atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pagrįstai nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl LR BK 178 str. 2 d., t.y. tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jokių kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Tai, kad dėl vagystės nukentėjusysis neturi jokių pretenzijų, ir nuteistajam atleido, nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė visiškai nepriklauso nuo nuteistojo valios. Į šią aplinkybę papildomai gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis V. B. nuteistajam būtų atleidęs. V. B. civilinio ieškinio nėra pareiškęs dėl žalos atlyginimo, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad nuteistajam atleido, priešingai, iš teisiamojo posėdžio metu pagarsinto nukentėjusiojo pareiškimo (b.l. 73) darytina išvada, jog nukentėjusiojo ir nuteistojo santykiai yra priešiški, ypač turint omenyje, jog nukentėjusysis žinodamas, kad būtent sūnus pavogė pjūklą, kreipėsi dėl vagystės į policiją.
Nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir dėl LR BK 180 str. 2 d. numatytos veikos. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutinkamai su LR BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto
nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.
Be to, LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pažymėtina, jog E. B. kaltę dėl LR BK 180 str. 2 d. numatytos veikos pripažino tik iš dalies, nepripažino, jog turėjo peilį bei nepripažino, kad grasino, teigia ėjęs pirkti cigarečių, tačiau visos E. B. inkriminuotos faktinės veikos aplinkybės įrodytos nukentėjusiųjų M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais apylinkės teismo išsamiai išanalizuotais bei teisingai įvertintais įrodymais. Tai, kad nuteistasis neturėjęs tikslo apiplėšti, paneigia pats nuteistojo veikimo būdas, kurį jis pripažino - atėjo tamsiu paros metu, įsibrovė per langą, slėpė savo veidą, buvo užsidėjęs kaukę (tinklą ant galvos), reikalavo pinigų, rankoje turėjo įnagį. Pažymėtina, jog nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, tarpusavyje dėl visų esminių įvykio aplinkybių sutapo, be to, jie patvirtinami kitais įrodymais (įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matosi, jog išdaužtas stiklas, nupjautas telefono ragelis). Pažymėtina, jo A. M. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, jog abu nuteistieji turėjo peilius, galėjo apibūdinti, jog tie peiliai buvo pakankamai dideli, parodė, jog asmuo, kuris atėjo pirmas ir buvo su kauke, (E. B.) buvo pridėjęs peilį nukentėjusios vyrui prie kaklo ir grasino papjauti. Šias aplinkybes patvirtino ir J. M.. Be to, aplinkybę, kad E. B. turėjo peilį, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir A. O. (t1, b.l. 117). Nors vėliau A. O. parodymus pakeitė, tai pagrįstai vertinta kaip nuteistųjų siekis išvengti atsakomybės bei sušvelninti savo padėtį, nes nukentėjusiųjų parodymai dėl peilio panaudojimo aplinkybių konkretūs ir nuoseklūs. Byloje nenustatyta, jog nukentėjusiuosius ir nuteistuosius sietų kokie nors priešiški santykiai, todėl teismas pagrįstai parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi įrodinėdamas nuteistųjų kaltę bei nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, o taip pat ir tai, kad nuteistieji turėjo peilius ir jais grasino. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje neginčytinai įrodyta, jog plėšimo metu buvo panaudotas peilis kaip nusikaltimo įrankis. Tai aplinkybė lemianti veikos kvalifikavimą LR BK 180 str. 2 d., tačiau E. B. šios aplinkybės nepripažino, todėl jo prisipažinimas negali būti laikomas švelninančia atsakomybę aplinkybe kaip tai numato LR BK 59 str. 1 d. 2 p.
Jokių kitų atsakomybę švelninančių aplinkybių, turinčių įtakos švelnesnės bausmės E. B. skyrimo, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuteistojo A. O. apeliacinio skundo
Nuteistasis A. O. nesutinka su veikos kvalifikavimu sutinkamai su LR BK 180 str. 2 d., neigia turėjęs peilį bei vartojęs smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmetami.
Nuteistasis iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso(toliau tekste LR BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (Toliau-Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nuteistojo A. O. kaltė padarius plėšimą A. M. ir J. M. atžvilgiu įsibraunant į patalpą, veikiant bendrininkų grupe, panaudojus įrankį-peilį, įrodyta išsamiais ir nuosekliais A. M. bei J. M. parodymais, kita bylos medžiaga - įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš dalies nuteistųjų parodymais. A. O. neigė turėjęs peilį bei nurodo nevartojęs smurto, tačiau byloje aukščiau nurodytais įrodymais nustatyta, jog E. B. ir A. O. veikė bendrininkų grupe. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir nuteistieji. Tai, kad nuteistieji turėjo sumanymą apiplėšti, parodo nuteistųjų veikimo būdas, - atėjo tamsiu paros metu, įsibrovė E. B. per langą, tiek E. B. tiek ir A. O. pripažino slėpę veidus, E. B. nupjovė telefono ragelio laidą. Nukentėjusieji nuosekliai tvirtino, jog abu nuteistieji turėjo peilius, E. B. peiliu grasino nukentėjusiajam, liepė atnešti pinigus ir paduoti A. O.. Nukentėjusioji parodė, jog pinigus ji atidavė A. O., tai patvirtino ir nuteistieji. Pažymėtina, jog nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, tarpusavyje dėl visų esminių įvykio aplinkybių sutapo, be to, jie patvirtinami kitais įrodymais (įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matosi, jog išdaužtas stiklas, nupjautas telefono ragelis, o tai rodo, jog peilis buvo naudotas), todėl teismas turėjo pagrindą jais vadovautis ir šiuos duomenis laikyti patikimais. Pažymėtina, jo nukentėjusieji aplinkybę dėl peilių nuosekliai aiškino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, galėjo apibūdinti, jog tie peiliai buvo pakankamai dideli. A. M. taip pat parodė, jog asmuo, kuris atėjo pirmas ir buvo su kauke, (E. B.) buvo pridėjęs peilį nukentėjusiajam prie kaklo ir grasino papjauti. (t1, b.l. 21-22) Šias aplinkybes patvirtino ir J. M.. Be to, aplinkybę, kad E. B. turėjo peilį patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir A. O. (t1, b.l. 117). Nors vėliau A. O. parodymus pakeitė, tai pagrįstai vertinta kaip nuteistųjų siekis išvengti atsakomybės bei sušvelninti savo padėtį, nes nukentėjusiųjų parodymai dėl peilio panaudojimo aplinkybių konkretūs ir nuoseklūs. Byloje nenustatyta, jog nukentėjusiuosius ir nuteistuosius sietų priešiški santykiai, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi įrodinėdamas nuteistųjų kaltę bei nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, tarp jų ir tai, kad nuteistieji turėjo peilius ir jais grasino. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje neginčytinai įrodyta, jog plėšimo metu buvo panaudotas peilis kaip nusikaltimo įrankis, kaip būdas palaužti nukentėjusiųjų valią, abu nuteistieji tai suprato, elgėsi tiesiogine tyčia, todėl A. O. veika pagrįstai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 180 str. 2 d. Kadangi peilio panaudojimas šiuo konkrečiu atveju yra būtinasis LR BK 180 str. 2 d. numatytos veikos požymis, lemiantis veikos kvalifikavimą, tačiau A. O. šios aplinkybės nepripažino, todėl jo prisipažinimas negali būti laikomas švelninančia atsakomybę aplinkybe, kaip tai numato LR BK 59 str. 1 d. 2 p..
Bausmė nuteistajam skirta teisingai.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę bei ją subendrinat su ankstesniu nuosprendžiu skirtąja bausme A. O. į visas šias aplinkybes atsižvelgta, jos įvertinos tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. A. O. naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinius nusikaltimus, bausmės, paskirtos už analogiško pobūdžio nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, nedirba, charakterizuojamas neigiamai, baustas už administracinius teisės pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms nepažeidžiant LR BK 27 str. bei 56 str. nuostatų A. O. pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė. Byloje nustatytos net dvi A. O. atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė, nenumatyta LR BK 59 str. 1 d. atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąraše. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies, nepripažino esminių veikos aplinkybių, atsiprašyta tik tariant paskutinį žodį teisiamojo posėdžio metu, toks atsiprašymas laikomas formaliu, kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę, todėl šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog būtent nuteistojo asmenybė, jo pavojingumas bei padarytos veikos pobūdis, pavojingumas, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir lėmė laisvės atėmimo bausmės, didesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, skyrimą.
Subendrinant skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-05-18 nuosprendžiu skirtąsias bausmes, teisėjų kolegijos manymu, baudžiamojo įstatymo nuostatos taip pat nebuvo pažeistos. Teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. nuostatomis (nes nenauja nusikalstama veika padaryta po ankstesnio nuosprendžio priėmimo) ir prie skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės pridėjo dalį neatliktos ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR BK 64 straipsnis nenumato galimybės taikyti bausmių apėmimo. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bausmės subendrinamos iš dalies ar visiškai ja sudedant, todėl skundo prašymas bausmes subendrinti apėmimo būdu netenkinamas.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. O. skundžiamu nuosprendžiu skirtoji bausmė už LR BK 180 str. 2 d., tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistųjų E. B. ir A. O. apeliacinius skundus atmesti.