Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-09-30 · Civilinė byla Nr. 2-666/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-30
Bylos Nr.
2-666/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
G. A., D. B., K. B., L. K., M. V.
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-666/2008 Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. A. ir atsakovų D. B. , K. B. , L. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2101-54/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ vardu kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ netiesioginį ieškinį atsakovams D. B. , M. V. , G. A. , K. B. , L. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo BUAB „LRG farmacija“ vardu kreditorius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ 2008 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas BUAB „LRG farmacija“ priteisti iš atsakovo D. B. 9 962 023 Lt, priteisti solidariai iš atsakovų M. V. , D. B. , G. A. ir K. B. 3 911 440 Lt, priteisti solidariai iš atsakovų M. V. , D. B. , G. A. , K. B. ir L. K. 10 617 433,66 Lt. Ieškinyje taip pat buvo prašoma nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 24 490 896,24 Lt sumai proporcingai areštuoti D. B. , M. V. , G. A. , L. K. ir K. B. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ar kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises. Nurodė, kad atsakovai iki sprendimo priėmimo gali mėginti paslėpti turtą, perleisti nuosavybės teises į jį ar imtis kitų veiksmų, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Be to, ieškinys reiškimas ginant bankrutuojančios bendrovės interesą ir žala priteistina bankrutuojančiai bendrovei, todėl viešojo intereso požiūriu realus žalos išieškojimas yra ypač svarbus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 28 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „LRG farmacija“ kreditoriaus UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; proporcingai pareikštiems ieškinio reikalavimams 24 490 896,24 Lt sumai areštuoti atsakovams D. B. , M. V. , G. A. , K. B. , L. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; tik nesant (trūkstant) tokio turto proporcingai ieškinio reikalavimams areštuoti atsakovų pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar pas trečiuosius asmenis; nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.

Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ieškinys, o nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 24 490 896,24 Lt – yra ypač didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad tenkinus ieškinį ši suma būtų proporcingai priteista iš atsakovų, tačiau atsakovams perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą išieškoti būtų sudėtinga arba negalima. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog ieškinys reiškiamas ginant bankrutuojančios įmonės interesus, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti visų kreditorių turtinius interesus. Teismas pažymėjo, kad taikomų laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą, o nustatyti, kokia areštuojamo turto vertė, ar areštuojamas turtas priklauso asmeniui nuosavybės teise, įstatymu pavesta antstoliui, todėl išsamūs areštuotino turto duomenys nutartyje nenurodomi, nes nutarties priėmimo dienai teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovai, kokia to turto vertė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. A. prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nutartį, tenkinant prašymą iš dalies – proporcingai pareikštiems ieškinio reikalavimams 24 490 896,24 Lt sumai areštuojant atsakovams D. B. , M. V. , K. B. , L. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; tik nesant (trūkstant) tokio turto proporcingai ieškinio reikalavimams areštuoti atsakovų D. B. , M. V. , K. B. , L. K. pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas šiuos atsakovus ar pas trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Didelio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo G. A. atžvilgiu yra nepagrįstas, kadangi atsakovas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču.Teismas, priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai, neanalizuodamas, ar areštuojant atsakovo turtą laikinosios apsaugos priemonės pasieks savo tikslus, argumentuodamas tik tuo, kad ieškinio suma yra ypač didelė, suvaržė atsakovo nuosavybės teises. Šis vienintelis teismo motyvas negali būti laikomas neginčijamu argumentu, nes nebuvo įrodyta, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo spendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Teismas neatsižvelgė į ekonomiškumo ir tikslingumo principus, neargumentavo, kodėl nepaskyrus laikinosios apsaugos priemonės, atsakovo turtinė padėtis pasikeis, t.y. atsakovo turtas bus perleistas, sunaikintas, paslėptas ar atlikti kiti panašūs veiksmai. Be to, atsakovo piniginių lėšų areštas yra neadekvatus šalių faktinei padėčiai.Teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi atsakovas, nedalyvavęs nei UAB „Rogminta globus“, nei UAB „LRG farmacija“ veikloje, neturėjęs įtakos priimamiems spendimams, neturėtų patirti neigiamų pasekmių naštos solidariai su kitais atsakovais.Teismo nutartis yra dviprasmiška ir neaiški, kadangi nutartyje nenurodoma kokiomis proporcijomis kiekvieno atsakovo turtui taikomas areštas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ nurodo, kad su atsakovo G. A. atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „LRG farmacija“ prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo G. A. atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti savo nuožiūra.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė L. K. prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo G. A. atskirąjį skundą išspręsti savo nuožiūra.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas M. V. nurodo, kad su atsakovo G. A. atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai D. B. , K. B. , L. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, draudžiančias areštuoti šeimos turtą, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai. Teismas, areštuodamas šeimos turtą, neužtikrino laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, kadangi išieškojimas iš šeimos turto yra draudžiamas ir tokio turto areštas neatlieka ieškovo reikalavimų užtikrinimo funkcijos jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.Teismas, nurodydamas, kad areštuotinos atsakovų piniginės lėšos, nepagrįstai neišskyrė neareštuotinos atsakovams priklausančios piniginių lėšų dalies – MMA dydžio sumos, todėl buvo pažeistas CPK 668 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas draudimas.Teismas, taikydamas turto areštą, remiantis solidariosios ir dalinės prievolės reglamentavimo taisyklėmis, turėjo pareigą nutartyje nurodyti tikslius kiekvieno bendraskolio prievolių dydžius, pagal kurių mastą ir yra areštuojamas atsakovų turtas, tačiau teismas pareigos areštuoti kiekvienam atsakovui priklausantį turtą pagal jam tenkančią ieškinio reikalavimų dalį neatliko.Teismas, areštuodamas atsakovų turtą, nepagrįstai viršijo ieškinio reikalavimų mastą.Teismas nepagrįstai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą išsprendė nepranešęs atsakovams, kadangi į bylą nepateikti įrodymai, jog nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo būtina atsakovams nepranešus.Teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį tinkamai neištyręs ir neįvertinęs bylai reikšmės turinčių aplinkybių apie atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ nurodo, kad su atsakovų D. B. , K. B. , L. K. atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „LRG farmacija“ prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovų D. B. , K. B. , L. K. atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti savo nuožiūra.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas G. A. prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovų D. B. , K. B. , L. K. atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini ir Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Teismų praktika rodo, jog didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 24 490 896,24 Lt – pripažintina didele, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįsta tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į ieškinio sumą, o atsakovo G. A. atskirojo skundo argumentas, kad ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovas G. A. atskirajame skunde nurodo, kad teismas neargumentavo, kodėl atsakovo turtinė padėtis, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasikeis, todėl, apelianto nuomone, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju netaikius turto arešto atsakovo G. A. turtui, atsakovas turėtų teisę laisvai disponuoti turimu turtu ir todėl turėtų galimybę šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl to būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovams, įvykdymas atsakovo G. A. atžvilgiu pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

Atsakovas G. A. atskirajame skunde teigia, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jis nėra susijęs su nagrinėjamu ginču, nes nedalyvavo ieškinyje nurodomų bendrovių veikloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pagal įstatymo reikalavimus negali būti sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, kuris išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo argumentas, kad jis nėra susijęs su nagrinėjamu ginču, nes nedalyvavo ieškinyje nurodomų bendrovių veikloje, yra susijęs su ieškinio pagrįstumu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimui spręsti reikšmės neturi ir nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atsakovo G. A. atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra dviprasmiška ir neaiški, kadangi nutartyje nenurodoma kokiomis proporcijomis kiekvieno atsakovo atžvilgiu taikomas areštas. Skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, konkrečiai nurodęs atsakovams pareikštų ieškinio reikalavimų dydį, laikinąsias apsaugos priemones taikė proporcingai pareikštiems ieškinio reikalavimams, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo nutartis yra neaiški. Be to, pažymėtina, kad skundžiamos nutarties vykdymą teismas pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui, todėl tuo atveju, jeigu antstoliui iškils neaiškumų dėl minėtos nutarties vykdymo, antstolis, vadovaudamasis CPK 589 straipsniu, turi teisę kreiptis į teismą dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atsakovų D. B. , K. B. , L. K. atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė imperatyvias įstatymo normas, draudžiančias areštuoti šeimos turtą. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o nesant (trūkstant) tokio turto, nurodė proporcingai ieškinio reikalavimams areštuoti atsakovų pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar pas trečiuosius asmenis; nutarties vykdymą teismas pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui. Taigi minėta nutartimi nebuvo areštuotas konkretus atsakovų turtas, surasti konkretų atsakovų turtą skundžiama nutartimi buvo pavesta antstoliui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, pažymi, kad tuo atveju, jeigu antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, aprašytų turtą, kuris įstatymų nustatyta tvarka negalėtų būti areštuojamas, atsakovai arba kiti suinteresuoti asmenys turėtų teisę skųsti antstolio veiksmus teismui, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas areštavo atsakovams priklausantį turtą, kurį įstatymas draudžia areštuoti.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu D. B. , K. B. , L. K. atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 668 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą draudimą, kadangi, areštuodamas atsakovų pinigines lėšas, neišskyrė neareštuotinos atsakovams priklausančios piniginių lėšų dalies – MMA dydžio sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 668 straipsnis reglamentuoja tam tikras išieškojimo vykdymo procese taisykles – numato turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tai nėra išieškojimo veiksmai bei kad nutarties vykdymas pavestas antstoliui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprivalėjo nurodyti bei išskirti neareštuotinos atsakovams priklausančios piniginių lėšų dalies – MMA dydžio sumos.

Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu D. B. , K. B. , L. K. atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, areštuodamas atsakovų turtą, viršijo ieškinio reikalavimų mastą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškiniu yra pareikštas reikalavimas dėl 24 490 896,24 Lt sumos priteisimo, prašant priteisti iš atsakovo D. B. 9 962 023 Lt, solidariai priteisti iš atsakovų M. V. , D. B. , G. A. ir K. B. 3 911 440 Lt, solidariai priteisti iš atsakovų M. V. , D. B. , G. A. , K. B. ir L. K. 10 617 433,66 Lt. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, taikė turto areštą ieškinio sumai – 24 490 896,24 Lt, nurodydamas, kad turto areštas taikomas proporcingai atsakovams pareikštiems ieškinio reikalavimams. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštą taikė neapibrėžtam atsakovų turtui, o nutarties vykdymą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui, kuris vykdydamas nutartį turi aprašyti konkretų atsakovams priklausantį turtą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškinio reikalavimų sumai, nenurodant konkretaus atsakovams priklausančio turto, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, areštuodamas atsakovų turtą, ieškinio reikalavimų masto neviršijo. Dėl šių motyvų atmestinas ir atsakovų D. B. , K. B. , L. K. atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, areštuodamas atsakovų turtą, nepagrįstai nenurodė kiekvienam atsakovui priklausančio areštuotino turto pagal jam tenkančią ieškinio reikalavimų dalį dalies.

Apeliantai D. B. , K. B. , L. K. atskirajame skunde nesutinka su tuo, kad teismas išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs jiems apie tokio prašymo nagrinėjimą, kadangi, ieškovas neįrodė būtinumo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovams. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, tačiau įstatymas taip pat numato išimtį – kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos atsakovui nepranešus. Minėta teisės norma nenumato, kad tik ieškovo prašymu ir jam įrodžius būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, teismas sprendžia, ar klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti nepranešus atsakovui, todėl darytina išvada, kad teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Dėl to pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovams ir tuo atveju, kai ieškovas nepateikė įrodymų dėl realios grėsmės, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovams, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškinio suma yra didelė, be to, atsakovai gali turimą turtą perleisti kitiems asmenims. Dėl nurodytų motyvų apeliantų D. B. , K. B. , L. K. atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovams, yra atmestinas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirieji skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasMarytė MitkuvienėDonatas Šernas