Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams I. E. ir A. E. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė atskirti G. E. nuo tėvo A. E. ir nuo motinos I. E.; skirti G. E. nuolatinę globą; skirti G. E. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; nustatyti G. E. gyvenamąją vietą globėjo buveinės vietoje; priteisti G. E. naudai išlaikymą iš A. E. kas mėnesį po 70 Eur periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo momento iki vaiko pilnametystės; priteisti G. E. naudai išlaikymą iš I. E. kas mėnesį po 70 Eur periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo momento iki vaiko pilnametystės.

Nurodė, kad atsakovui A. E. diagnozuota proto negalia F71.1, jis septynis kartus gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2014-07-29 iki 2014-08-08, nustatyta diagnozė: proto negalia F71.1 ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį F10.0, taip pat du kartus buvo konsultuotas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro, nustatyta diagnozė F71. Atsakovė I. E. tris kartus buvo gydyta VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichikos liga F20.00, ji dešimt kartų gyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 2015-09-21 iki 2015-10-02, atvežta greitosios medicinos pagalbos transportu iš Policijos komisariato – hospitalizuota ir gydyta skubios medicinos pagalbos indikacijomis dėl ūmios psichozės. Po paskutinio išrašymo iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės I. E. vaistų nevartojo, elgesys neadekvatus ir neprognozuojamas, dažnai deklaruoja suicidines mintis.

A. E. invalidumo grupė 2007-07-10 prilyginta 35 proc. darbingumo lygiui, pagrindinė diagnozė – F71, darbingumo lygio priežastis – invalidumas nuo vaikystės. I. E. nuo 2011-08-11 iki 2044-06-16 (senatvės pensijos amžiaus) nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, pagrindinė diagnozė – psichikos liga F20.0, darbingumo lygio priežastis – ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės. Atsakovai dėl negalios nesugeba tinkamai rūpintis savo mažamete dukra G. E., nesupranta vaiko poreikių ir neturi gebėjimų juos tenkinti. I. E. dėl psichikos ligos dažnai būna nuotaikų kaita bei elgesio sutrikimai, dėl ligos ji nesugeba adekvačiai vertinti situacijos, tinkamai vykdyti motinos pareigų.

Atsakovai atsisako priimti BĮ Valakampių socialinių paslaugų namų Savarankiško gyvenimo namų (toliau – Savarankiško gyvenimo namai) darbuotojų pagalbą vaiko priežiūros ir finansų tvarkymo klausimais. A. E. turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Atsakovai nepajėgūs tvarkyti finansinių reikalų, gavę socialines išmokas, jas greitai išleidžia, perka brangius telefono aparatus ir planšetinius kompiuterius, kuriuos greitai pameta arba pykčio metu sudaužo, o lėšų būtiniems poreikiams nelieka.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu G. E. nuo 2015-07-17 nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime“. I. E. nė karto Savarankiško gyvenimo namų darbuotojams neužsiminė, kad ilgisi dukros. A. E. dukrą lanko globos namuose, tačiau darbuotojams sakė, kad dabar jam gyventi geriau, nes neslegia toks didelis rūpestis.

Atsakovė I. E. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai dukra yra labai svarbi, ji negrasino nei mušti, nei parduoti, nei atiduoti dukrą valstybei, ji niekada neatsisakys vaiko.

Atsakovas A. E. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam vaikas yra svarbus, jis rūpinasi vaiku ir nesutinka, kad vaikas būtų valstybės išlaikomas, nesutinka mokėti valstybei ir prašo grąžinti dukrą G. E..

Tretysis asmuo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ nurodė, kad su prašymu dėl G. E. atskyrimo nuo tėvų sutiktų, jei teismas nuspręstų nesvarstyti klausimo dėl galimybės riboti tėvų valdžią I. ir A. E. Sutiko, kad būtų nustatyta nuolatinė globa, globėju skiriant VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Pažymėjo, kad I. E. yra visiškai nusišalinusi nuo dukters auklėjimo, mergaitės nelanko ir ja nesidomi, paskutinį kartą lankėsi 2015-08-03. G. E. apie mamą nekalba, jos neprisimena. Atsakovas A. E. dukrą lanko, tačiau dažnai būna agresyvus, jo bijo namelio vaikai ir darbuotojai. Pažymėjo, kad vaikas negali grįžti į šeimą, atsakovui pradėjus lankyti mergaitę stebimas mergaitės emocinis regresas.

Išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad yra pagrindai G. E. atskirti nuo tėvų I. E. ir A. E. ir nepilnametei nustatyti nuolatinę globą, paskirti nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą globėjo buveinėje bei iš atsakovų priteisti vaikui po 70 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Atskyrė G. E. nuo tėvo A. E. ir motinos I. E.. Nustatė nuolatinę globą G. E., jos globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskiriant VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Vaiko gyvenamąją vietą nustatė su globėju, globėjo buveinės vietoje. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-20 įsakymą Nr. 30-2559 dėl laikinosios globos G. E. nustatymo. Priteisė iš A. E. ir I. E. išlaikymą nepilnametei dukrai G. E. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Teismas nustatė, kad G. E. yra atsakovų dukra. Atsakovų šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2013-11-21 įsakymu įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Nuo 2014 m. lapkričio mėnesio atsakovai su dukra apgyvendinti Savarankiško gyvenimo namuose, kur jiems dėl psichinės ir protinės negalios teikiamos kompleksinės paslaugos. Apsigyvenę Savarankiško gyvenimo namuose atsakovai dažnai tarpusavyje konfliktuoja, nepriima siūlomos specialistų pagalbos, yra agresyvūs darbuotojų atžvilgiu, pažeidinėja Savarankiško gyvenimo namų vidaus tvarkos taisykles, netinkamai prižiūri savo dukrą (savo nuožiūra davė dukrai per didelę dozę vaistų, sugirdė vaistų ne pagal paskirtį, neprižiūrėjo vos 10 mėn. amžiaus su vaikštyne vaikščiojusios dukters, kuri nukrito nuo laiptų, netekę kantrybės dukrą purtydavo, tempdavo už rankų, stipriai išgąsdindavo garsiai šaukdami, ir kt.).

G. E. nuo 2013-09-25 iki 2013-10-28 buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Laikinai grąžinus mergaitę tėvams paaiškėjo, kad atsakovai negali tinkamai rūpintis dukra ir ją auginti, jie nesuvokia vaiko poreikių ir neturi gebėjimo juos tenkinti, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-20 įsakymu Nr. 30-2559 G. E. nuo 2015-07-17 nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Globos namuose G. E. buvo nerimastinga, irzli, verksminga, pasitaikydavo šiurkštaus elgesio su kitais vaikais atvejai, ilgainiui sėkmingai adaptavosi.

A. E. diagnozuota proto negalia F71.1, jis septynis kartus gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2014-07-29 iki 2014-08-08 nustatyta diagnozė: proto negalia F71.1 ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį F 10.0. Atsakovui invalidumo grupė 2007-07-10 prilyginta 35 proc. darbingumo lygiui, pagrindinė diagnozė – F71, darbingumo lygio priežastis – invalidumas nuo vaikystės. Atsakovas turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, yra ne kartą baustas administracine tvarka. I. E. tris kartus gydyta VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichikos liga F20.00, dešimt kartų gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą gydėsi nuo 2015-09-21 iki 2015-10-02, diagnozė F20.0. Atsakovei nuo 2011-08-11 iki 2044-06-16 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, pagrindinė diagnozė – psichikos liga F20.0, darbingumo lygio priežastis – ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės.

Nors socialiniai darbuotojai bandė atsakovams perteikti pozityvios tėvystės principus, tačiau atsakovai dėl jiems diagnozuotų psichikos ligų nesugebėjo jų įsisavinti. Atsakovų kaltės dėl netinkamai vykdomų savo pareigų vaiko atžvilgiu byloje nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovai piktnaudžiautų tėvų valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaiku, darytų žalingą įtaką vaikui, todėl, teismo vertinimu, riboti atsakovams tėvų valdžią nėra teisinio pagrindo.

Atsakovai dėl jiems nuo vaikystės diagnozuotų ligų neturi galimybės auklėti ir rūpintis savo dukra, ir tokios galimybės, atsisakydami gydytis ambulatoriškai ir vartoti vaistus bei nepriimdami jiems siūlomos socialinių darbuotojų pagalbos auginant ir prižiūrint dukrą, artimiausiu metu neturės.

G. E. nuo 2015-07-17 nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Nusiskundimų dėl netinkamai atliekamų globėjo pareigų nėra, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ sutinka tapti vaiko nuolatiniu globėju. Kitų fizinių asmenų prašymų globoti mergaitę nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai yra neįgalūs, jiems nustatytas nedarbingumas, gauna invalidumo/netekto darbingumo pensijas, dėl neįgalumo jų galimybės įsidarbinti yra ribotos, konstatavo, kad reikalavimas dėl išlaikymo pagrįstas, labiau mažinti išlaikymo dydį nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. E. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje, kuria G. E. atskiriama nuo tėvo A. E. ir jos nuolatinė globa suteikiama VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, nustatant gyvenamąją vietą nuolatinio globėjo buveinės vietoje bei kuria iš A. E. priteisiama 70 Eur dukters G. E. išlaikymui. Prašė priimti naują sprendimą – G. E. nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinę globą nustatyti su tėvu A. E., gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) Vilnius. Taip pat prašė iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas nurodė, kad CK 3.155 straipsnis užtikrina, jog vaikai yra tėvų prižiūrimi, o tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi prioritetinę teisę rūpintis ir auklėti savo vaikus. Tokia teisė grindžiama Konstitucijos 38 straipsnio nuostata, Jungtinių Tautų Organizacijos 1989 m. Vaiko teisių konvencija bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 ir 9 straipsniais.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad apeliantas dėl proto negalios, neturi galimybės rūpintis dukra, tačiau nenustatė apelianto kaltės dėl netinkamai vykdomų tėvo pareigų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų valdžios įgyvendinimo yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik tada, kai nėra jokios objektyvios aplinkybės, pagrindžiančios tėvų galimybes tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią, atlikti būtinas pareigas savo vaikų atžvilgiu ir egzistuoja objektyvi būtinybė atskirti vaikus nuo tėvų.

2006 m. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnis įpareigoja užtikrinti neįgaliųjų teises ir įsipareigojimus, susijusius su globa, rūpyba, įvaikinimu, teikti pagalbą neįgaliesiems, kai jie vykdo su vaikų auklėjimu susijusius įsipareigojimus. Vien tai, kad apeliantui diagnozuota proto negalia, negali būti pagrindas atskirti vaiką. Apeliantas gali ir turi teisę rūpintis savo dukra, ką patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Tai, kad atsakovas nuoširdžiai siekia tinkamai įgyvendinti savo pareigas, pagrindžia tai, jog vaiko motinai I. E. negalint ir nenorint tinkamai įgyvendinti motinos pareigų, ji visą atsakomybę už dukterį yra perdavusi atsakovui. Savarankiško gyvenimo namų 2014-11-18 elektroniniame laiške teigiama, kad tėvas bando tinkamai įgyvendinti tėvo pareigas, 2014-03-28 pranešime nurodoma, kad tėvas pagal išgales rūpinasi dukra, ją maitina, pakeičia sauskelnes, veža vežimėliu į lauką. G. E. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ paskyrus laikinąją globą, A. E. dukrą lankė reguliariai (du kartus per savaitę), G. laukia tėčio, jis visada pasiteirauja apie G. sveikatą, stengiasi būti mergaitei dėmesingas.

Apeliantas su dukterimi gerai sutaria, tarp jų yra didelis ryšys, egzistuoja šilti ir draugiški santykiai, atsakovas yra rūpestingas. A. E. 2016-05-24 sudarė terminuotą, iki 2016-11-26 galiojančią, darbo sutartį su darbdaviu UAB „Socialinė integracija“, pagal kurią uždirba 350 Eur. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-05-18 Darbingumo lygio pažymoje nustatyta, kad apeliantui, atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, yra diagnozuotas 45 proc. darbingumas, darbingumas padidėjo 10 proc. Apelianto savijauta ir sveikata gerėja, kas, didėja sąmoningumas, įgyvendinant teises ir pareigas dukters atžvilgiu.

Atsakovas pripažino, kad yra padauginęs alkoholinių gėrimų, tačiau neturi didesnių problemų dėl alkoholio vartojimo, jam nėra diagnozuotas alkoholizmas. Jis yra socialines išmokas išleidęs brangiems pirkiniams, tačiau šie veiksmai nėra tęstiniai ir reguliarūs. Laikotarpiu tarp 2015-03-12 iki 2015-08-22 įsigijo du mobiliuosius telefonus ir vieną planšetinį kompiuterį, tačiau jie yra reikalingi.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašė A. E. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą.

Paaiškino, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas kreiptis į teismą dėl nepilnametės G. E. atskyrimo nuo tėvų. Prašyme buvo nurodyta, kad šeima Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2013-11-21 įsakymu įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Atsakovai kartu su dukra G. E. nuo 2013 m. gruodžio mėn. apgyvendinti Savarankiško gyvenimo namuose, kur jiems dėl psichinės ir protinės negalios teikiamos kompleksinės socialinės paslaugos. Atsakovai dažnai tarpusavyje konfliktuoja, nepriima siūlomos specialistų pagalbos, yra agresyvūs darbuotojų atžvilgiu, nustatyti netinkamos priežiūros, galinčios sukelti rimtų pasekmių vaiko sveikatai, atvejai, kai tėvai savo nuožiūra davė dukrai per didelę dozę vaistų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu G. E. nuo 2015-07-17 nustatyta laikinoji globa Všį „Vilniaus SOS vaikų kaime“, taip pat nuo 2013-09-25 iki 2013-10-28 jau buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Atsakovai yra sudėtingo charakterio, ūmaus būdo, dėl negalios negebantys daugelio kasdieninių dalykų įvertinti adekvačiai. Sutuoktiniai linkę nepasitikėti aplinka, visur įžvelgia klastą ir neteisybę, dažnai kaltina Savarankiško gyvenimo namų darbuotojus nebūtais dalykais ir grasina teismais. Dėl negalios jie labai dažnai keičia savo nuomonę, negeba ilgesnį laiką sukoncentruoti dėmesio ir laikytis nustatytų taisyklių. Dažnai sutuoktiniai konfliktus sprendžia garsiai bardamiesi, naudodami keiksmažodžius, mėtydami daiktus, trankydami baldus, įsiūčio metu naikindami asmeninius dokumentus. Atsakovų dėl jų neprognozuojamo elgesio ir grubaus būdo bijo Savarankiško gyvenimo namų mažamečiai gyventojai.

Sutuoktiniai daug kartų pažeidė Savarankiško gyvenimo namų vidaus tvarkos taisykles dėl grubaus elgesio su darbuotojais ir gyventojais, keiksmažodžių vartojimo ir grasinimų. Darbuotojų teigimu, sutuoktiniai nėra pajėgūs racionaliai tvarkyti savo finansinių reikalų, socialines išmokas išleidžia greičiau negu per savaitę (perka brangius telefono aparatus ir planšetinius kompiuterius, kuriuos greitai pameta arba pykčio metu sudaužo), pasirašo įvairias draudimo, telekomunikacijų, lizingo būdu perkamų daiktų sutartis, kurios finansinių įsipareigojimų prasme šeimai yra nenaudingos. Lėšų vaistams ir kitiems būtiniems kasdieniams poreikiams sutuoktiniai niekuomet neturi.

Apsigyvenę Savarankiško gyvenimo namuose, atsakovai nuolatos darbuotojams įkalbinėjant, gebėjo patenkinamai pasirūpinti būtiniausiais fiziniais dukters poreikiais: pamaitinti pieno mišiniu, pakeisti sauskelnes, išmaudyti, apiprausti, aprengti. Dukrai augant I. E. nuo dukros priežiūros visiškai atsiribojo ir atsakomybę už vaiko auginimą paliko tėvui, kuris pagal savo galimybes rūpinosi dukra, tačiau jam būdavo labai sudėtinga užtikrinti būtiniausius fizinius dukros poreikius. Dukra daug kartų buvo gydoma ligoninėse dėl bronchito, astmos, plaučių uždegimo.

Atsakovai nenorėjo priimti Savarankiško gyvenimo namų darbuotojų pagalbos šeimai. Ne kartą vyko pasitarimai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais dėl nuolatinių šeimos problemų: dėl emocinio smurto prieš G. E. ir nenoro bei nesugebėjimo priimti darbuotojų pagalbą. Darbuotojų bandymą padėti sutuoktiniai priimdavo kaip neteisėtą kontrolę. Daug kartų tėvai nesugebėjo įvertinti rizikos ir galėjo sukelti rimtų dukros sveikatos sutrikdymų, kurių tik per atsitiktinumą išvengta ( būdama 10 mėn. G. E. su vaikštyne krito nuo stačių laiptų). Darbuotojams žinomi atvejai, kai tėvai, netekę kantrybės, dukrą papurtydavo, grubiai tempdavo už rankyčių, pliaukšteldavo arba labai stipriai išgąsdindavo rėkdami ant jos įžeidžiančiais žodžiais ir gąsdindami atiduosią ją į globos namus valstybės globai.

Apeliantas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, nors Savarankiško gyvenimo namų taisyklės draudžia vartoti alkoholį įstaigoje. Jis dažnai susitinka su abejotinos reputacijos asmenimis, praranda asmeninius daiktus, dokumentus, grįžta neblaivus bei drumsčia ramybę. Darbuotojai ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus. Buvo atvejų, kai apeliantas su dukra išvykdavo į miestą visai dienai ir grįždavo neblaivus. Atsakovo priklausomybę nuo alkoholio rodo duomenys iš policijos ir VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės.

Tėvai draudė domėtis dukros sveikata, I. E. tik kelis kartus yra leidusi darbuotojui lydėti ją su dukra pas vaikų gydytoją. Darbuotojai turi duomenų, kad, nuėję pas gydytoją be darbuotojų palydos, atsakovai nesuprasdavo gydytojo nurodymų arba nevykdydavo.

Savarankiško gyvenimo namų socialinių darbuotojų nuomone, yra daug požymių, kad grąžinus dukrą atsakovai tinkamai ją auginti ir rūpintis net ir su darbuotojų pagalba nesugebėtų. Pagrindiniai faktai būtų: I. E. psichikos liga, sukelianti nuotaikų kaitą, negebėjimą adekvačiai vertinti situaciją, elgesio sutrikimus, ir vengimas vartoti jai gydytojų paskirtus vaistus, atsakomybės už rūpinimąsi dukra perdavimas apeliantui, nuolatiniai konfliktai, negebėjimas dėl negalios įvertinti fizinių (saugumo), emocinių vaiko poreikių, atsisakymas priimti Savarankiško gyvenimo namų darbuotojų pagalbą, atsakovo polinkis piktnaudžiauti alkoholiu.

VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ duomenimis, atvykusi į globos namus G. E. buvo nerimastinga, irzli, verksminga, pasitaikydavo šiurkštaus elgesio su kitais vaikais atvejai. Mergaitė sėkmingai ir greitai adaptavosi naujoje aplinkoje. Kontaktą su G. lengvai užmezga tiek globos namų darbuotojai, tiek vaikai. Mergaitė tapo džiaugsminga, smalsi, judri, jai patinka aktyvi veikla. Apeliantas domisi, kaip moka, rūpinasi dukra, tačiau jam sunku suprasti, kad dvejų metų vaikas negali suvokti, mąstyti, kaip suaugęs. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ nuomone, Ingai ir A. E. būtų per sudėtinga patiems auginti mergaitę, nes tėvai nesupranta vaiko poreikių ir neturi gebėjimo juos tenkinti.

Šioje byloje prioritetinis yra vaiko viešasis interesas, o ne tėvų su negalia viešasis interesas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Ginčas byloje kilo dėl psichine liga sergančių tėvų atskyrimo nuo mažamečio vaiko pagrindų.

Remiantis CK 3.179 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai tėvas ar motina negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, gali būti taikomas vaiko ir tėvų atskyrimo institutas. Vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų nustačius, jog yra objektyvios aplinkybės, kurios rodo, jog gyvenimas kartu su tėvais kenkia vaiko interesams. Atskiriant vaiką nuo tėvų nereikalinga įrodyti, jog tėvai yra kalti dėl netinkamo asmeninių tėvų teisių vaikui vykdymo. Nurodomame straipsnyje pavyzdinė objektyvi aplinkybė aiškinama kaip tėvų liga. Kaip tik dėl minėto pagrindo šioje byloje prašoma spręsti tėvų ir vaikų atskyrimo klausimą.

Skundžiamame teismo sprendime detaliai išdėstytos aplinkybės, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog yra susiklosčiusios objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvai negali gyventi kartu su dukra. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su pateiktų įrodymų vertinimu sutinka ir teismo motyvų nekartoja.

Byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog G. E. gimė (duomenys neskelbtini). Netrukus po gimimo jai nuo 2013-09-25 iki 2013-10-28 buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime, nuo 2013-12-11 tėvai su dukra apsigyveno Savarankiško gyvenimo namuose. Nuo 2014-10-14 mergaitė pradėjo lankyti savaitinį darželį „Daigelis“, o nuo 2015 m. liepos mėnesio G. E. buvo apgyvendinta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų namuose“. Šios aplinkybės patvirtina, jog augindami dukrą tėvai niekada neveikė pilnai savarankiškai, vaikas gyveno Savarankiško gyvenimo namuose, kuriuose teikiamos socialinės paslaugos, ir lankė savaitinį vaikų darželį, vėliau buvo apgyvendintas globos namuose.

Apeliaciniu skundu nėra paneigiamos aplinkybės, kad atsakovų šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2013-11-21 įsakymu pagrįstai įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. VšĮ Centro poliklinikos 2013-12-02 raštu Vaiko teisių apsaugos skyriui patvirtinta, jog nepaisant tėvų pastangų, jie neturi pakankamų įgūdžių prižiūrėti vaiką.

Nuo 2013 m. lapkričio mėnesio atsakovai su dukra apgyvendinti Savarankiško gyvenimo namuose, kur jiems dėl psichinės ir protinės negalios teikiamos kompleksinės paslaugos. Savarankiško gyvenimo namai nuolat teikė Vaiko teisių apsaugos skyriui pranešimus dėl I. ir A. E.. 2014-02-21 akte nurodoma, jog tėvai pagal galimybes rūpinasi dukra, tačiau vėlesniuose aktuose 2014-03-28, 2014-05-02, 201405-12, 2014-05-27, 2014-11-16, 2015-05-11, 2015-06-30, 2015-06-04 pranešimuose atkreipiamas dėmesys į vaikui pavojingas sąlygas. Atsakovai atsisakė Savarankiško gyvenimo namų darbuotojų pagalbos, buvo agresyvūs darbuotojų ir gyventojų atžvilgiu, pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles bei netinkamai prižiūrėjo dukrą. Vaikas buvo iš šeimos paimtas 2015-07-17 Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktu remiantis Savarankiško gyvenimo namų 2015-07-15 pranešimu, kuriuo atkreiptas dėmesys į netinkamą vaiko priežiūrą bei mergaitės patiriamą smurtą, pažymėta apie tai, kad tėvai nesugeba rūpintis vaiko sveikata. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-20 įsakymu Nr. 30-2559 G. E. nuo 2015-07-17 nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų dukters vystymuisi, o jų elgesys kėlė pavojų dukters sveikatai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nepakankamos vaiko priežiūros priežastis yra ne kalti atsakovų veiksmai, tačiau objektyvios aplinkybės – abiejų atsakovų ligos. Atsakovui A. E. diagnozuota proto negalia F71.1, jis septynis kartus gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2014-07-29 iki 2014-08-08, nustatyta diagnozė: proto negalia F71.1 ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį F10.0. Atsakovė I. E. tris kartus buvo gydyta VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichikos liga F20.00, ji dešimt kartų gyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 2015-09-21 iki 2015-10-02. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovų objektyvios galimybės rūpintis dukra yra ribojamos jų fizinės būklės.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo atkreipti dėmesį, jog jo sveikatos būklė yra pagerėjusi, nes 2016-05-18 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai atlikus darbingumo lygio patikrinimą, buvo nustatyta, jog jo darbingumas nuo 35 proc. pakilo iki 45 proc. Šis sveikatos būklės pagerėjimas nėra esminis, atsakovas nėra pasveikęs ir pagal sveikatos būklę neturi galimybių pasveikti. Vertinant šias aplinkybes atsižvelgtina į Savarankiško gyvenimo namų 2016-05-11 raštu Nr. 206 pateiktus duomenis dėl atsakovų elgesio. Šiame rašte bei prie jo pridėtuose aktuose dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nurodoma, jog A. E., gavęs socialines išmokas, vartoja alkoholį, daug laiko su abejotinos reputacijos žmonėmis praleidžia prie prekybos centre, teigia būnąs sumuštas. Jis kelia grėsmę mažamečiams įstaigos gyventojams, įžeidinėja įstaigoje gyvenančias moteris ir vaikus, būdamas neblaivus naktimis lankosi moterų kambariuose siūlydamas seksualines paslaugas. Aktuose dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo nurodomi duomenys apie jo itin konfliktišką elgesį, kitų gyventojų ir personalo nuolatinius įžeidinėjimus, pavyzdžiui 2015-10-22 aprėkė ir „invalide“ išvadino mažametę mergaitę, darbuotoją pavadino „žlibu asilu“, 2015-11-14 aprėkė ir išplūdo kitą mažametį vaiką ir jo motiną, atsisakė paaiškinti elgesį, teigė, jog kels bylą dėl šmeižto, 2015-12-03 mažamečių vaikų akivaizdoje jų motinai liepė suteikti sekso paslaugas, 2016-01-07 necenzūriniais žodžiais aprėkė darbuotoją ir mažametį vaiką, 2016-01-20 būdamas girtas gąsdino Savarankiško gyvenimo namuose buvusius vaikus, ir kita. 2016-01-05 akte Nr. 14 ir 2016-05-04 akte Nr. 18 nurodoma, jog A. E. nesupranta gydymosi reikalingumo, laiko, jog yra sveikas, tačiau Savarankiško gyvenimo namų darbuotojai stengiasi jį paversti ligoniu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. E. negali atlikti tėvo pareigų bei užtikrinti savo mažametės dukters tinkamą vystymąsi.

Tai, kad mergaitei atvykus į globos namus sudarytos jos vystymuisi tinkamos sąlygos, patvirtina „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ 2015-11-12 raštas Nr. SD-92, kuriame nurodyta, jog atvykusi G. E. buvo nerimastinga, irzli, verksminga, pasitaikydavo šiurkštaus elgesio su kitais vaikais atvejai, ilgainiui mergaitė sėkmingai adaptavosi naujoje aplinkoje, lengvai prisitaikė prie dienos ritmo, taisyklių.

Apeliaciniame skunde atsakovas teisingai dėsto ir vertina įstatymines tėvų teises ir pareigas auginti ir rūpintis vaikais užtikrinančias teisės aktų nuostatas. CK 3.155, CK 3.165 straipsniai užtikrina tėvų pirmumo teisę ir pareigą auklėti vaikus, būti atsakingu už vaikų vystymąsi, rūpinimąsi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tačiau asmeninės tėvų teisės nėra absoliučios, jos gali būti ribojamos įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje vaiko ir tėvų atskyrimo būtinybė yra pagrįsta teisiškai svarbia aplinkybe, kad tėvai dėl objektyvių priežasčių negali tinkamai įgyvendinti jiems suteiktų asmeninių tėvų teisių. Dėl teismo patvirtintos priežasties, jog nė vienas iš tėvų negali rūpintis vaiku, ši pareiga perduota kitiems asmenims.

Apeliantas remiasi CK 3.3 straipsnyje nurodytu prioritetiniu vaikų auklėjimo šeimoje principu. Tame pačiame CK 3.3 straipsnyje taip pat yra užtikrinamas ir prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjant bylas dėl vaiko ir tėvų atskyrimo kaip tik šis principas yra esminis principas ir visos byloje teisinę reikšmę turinčios aplinkybės visų pirmą turi būti vertinamos atsižvelgiant į vaikų teisių apsaugos principą, o santykyje su vaikų auklėjimo šeimoje principu turi būti įvertinama, ar gyvenimas šeimoje atitinka vaiko interesą. Kadangi nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog vaikui nėra saugu augti su tėvais, tai sudaro pagrindą atskirti jį nuo tėvų, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu. Šios kategorijos bylose sprendžiamas ne tik tėvų pirmumo teisės auklėti ir auginti savo vaiką, bet ir vaiko teisės augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis klausimas.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog jo atskyrimo nuo vaiko priežastimi tapo jo liga. Atsakovo liga sudaro prielaidas, jog atsakovas negali tinkamai rūpintis dukra, tačiau atskyrimo priežastimis yra vaiko interesų neatitinkantis atsakovo elgesys, o ne liga savaime. Nors atsakovas ir yra sergantis, tačiau Savarankiško gyvenimo namuose jam buvo sudarytos reikalingos sąlygos rūpintis vaiku, tačiau atsakovas šiomis sąlygomis nepasinaudojo – jis atsisakė socialinių darbuotojų paramos, kėlė grėsmę kitiems gyventojams, grasino personalui, girtavo. Jeigu atsakovas pakeistų savo elgesį, stengtųsi tinkamai elgtis, gydytųsi, nekeltų socialinių problemų, dirbtų, nevartotų alkoholio ir vykdytų kitas pareigas, jo atskyrimas nuo vaiko galėtų būti panaikinamas.

Atskyrimas nuo objektyviai juo negalinčių pasirūpinti tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. CK 3.179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo, motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį.

I. E. nėra padavusi apeliacinio skundo ir sutinka su teismo sprendimu atskirtą ją nuo mažametės dukters. A. E. gyvena šeimoje kartu su I. E.. Savarankiško gyvenimo namų 2016-05-11 raštu Nr. 206 pateikti duomenys apie atsakovės I. E. elgesį patvirtina, jog atsakovės elgesys iš esmės neatitinka bendro gyvenimo taisyklių. Ji be pagrindo užkabinėja, gąsdina, įžeidinėja mažamečius vaikus (2015-09-01), kitus gyventojus (2015-09-21), grasino nusižudyti, kad direktorę atleistų iš darbo (2015-09-21, 2015-11-24), atsisakė vartoti paskirtus vaistus, vykti į psichikos sveikatos centrą (2015-10-02, 2015-10-14, 2016-04-18), laipiojo po medį, kalbėjosi su savimi (2015-10-06), daužė baldus, isteriškai klykė (2015-10-07), vaidino vaiką, įžeidinėjo gyventojus (2015-10-19, 2016-03-08), grasino išžudyti darbuotojus (2015-11-23). Kadangi A. E. gyvena kartu su I. E., nuo kurios dukra G. E. yra atskirta, tai toks gyvenimas neatitinka vaiko interesų ir kelia jam grėsmę.

Taip pat apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog jis netinkamai naudoja gaunamas socialines pašalpas. Atsakovas pripažįsta, kad 2015-03-12 iki 2015-08-22 įsigijo du mobiliuosius telefonus ir vieną planšetinį kompiuterį, tačiau teigia, jog daiktai jam reikalingi. Kadangi atsakovų pajamos nėra didelės, tai prioritetiškai lėšos turėtų būti leidžiamos būtinųjų poreikių tenkinimui – maistui, drabužiams, vaistams ir pan. Savarankiško gyvenimo namų darbuotojai teigia, jog atsakovai pinigus išleidžia iš karto, kai gauna ir neturi pinigų būtiniesiems poreikiams. Taip pat atsakovas A. E. vartoja alkoholinius gėrimus, kurių įsigijimui taip pat išleidžia socialinės pašalpos lėšas.

Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo, tačiau kartu nurodo, jog sutiktų pats išlaikyti dukrą. Argumentų dėl pernelyg didelės išlaikymo sumos atsakovas neteikia. Nepilnamečio vaiko išlaikymas nustatytas CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Atleidimas nuo vaiko išlaikymo, atskyrus jį nuo tėvų, teisės aktuose nenumatytas.

Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisėtai nustatyta, kad atsakovai dėl negalios nesugeba tinkamai rūpintis savo mažamete dukra G. E., nesupranta vaiko poreikių ir neturi gebėjimų juos tenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus ieškinio aplinkybes bei pritaikius teisės normas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.