Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
1A-159-238/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. A., P. B., R. B.
Advokatai
Artūras Bauža
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-238/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54030-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorėms Kristinai Mockienei, Vilijai Šalčiuvienei,nuteistosios V. A. gynėjui advokatui Artūrui Baužai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 9 d. veika) ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 14 d. veika) ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Dėl nuteistųjų P. B. ir R. B. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2017 m. lapkričio 9 d., apie 9.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 15 eurų pardavė P. B. 0,013 g narkotinės medžiagos – metadono.

2. V. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2017 m. lapkričio 14 d. apie 9.35 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 15 eurų pardavė R. B. 0,007 g narkotinės medžiagos – metadono, ir 0,000085 g narkotinės medžiagos – karfentanilio.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistoji V. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti – laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba paskirti jai švelnesnę bausmę.

3.1. Skunde nurodo, kad ji, duodama teismui teisingus parodymus ir pripažindama savo kaltę padėjo teismui nustatyti tiesą ir tai turėtų būti laikoma jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuosprendyje teismas nepasisakė ir nevertino, kad P. B. ir R. B., kurie buvo teisiami kartu, patys būdami ligoniai provokavo ją daryti nusikaltimus, t. y. parduoti jiems narkotinę medžiagą. Šie asmenys teismo buvo nuteisti baudomis, o jai skirta itin griežta ilgalaikio laisvės atėmimo bausmė. Teismas, skirdamas jai bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad ji visiškai pripažino savo kaltę, nusikalstamas veikas padarė ne iš savanaudiškų paskatų, o tik įkalbėta asmenų, kurie atėjo pas ją nekviesti ir sakė, jog negavę iš jos narkotikų gali numirti. Asmenų pagailėjo ir pardavė jiems narkotinę medžiagą. Asmenys, įgiję šias medžiagas, jų nesuvartojo, taigi ir žala jiems nebuvo padaryta. Mano, kad laisvės atėmimo bausmė pablogintų jos sveikatą.

3.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas galėjo svarstyti galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jos nuteisimas laisvės atėmimo bausme prieštarauja teisingumo principui, todėl teismas galėjo skirti jai kitą bausmės rūšį – baudą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios V. A. gynėjas advokatas Artūras Bauža prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Vilija Šalčiuvienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę V. A. taip pat atsižvelgė į tai, kad ji padarė du sunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, anksčiau šešis kartus teista, penkis kartus iš jų – už narkotinių medžiagų platinimą, yra ir realiai atlikusi laisvės atėmimo bausmę. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nei teismo parodytas pasitikėjimas už disponavimą narkotinėmis medžiagos taikant švelnesnę bausmės rūšį nei numato sankcija (Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą jai buvo skirta bauda) V. A. teigiamos įtakos nepadarė, būdama ne kartą teista ir puikiai suvokdama nusikalstamų veikų darymo pasekmes, ji sąmoningai pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu (nuosprendis šiuo metu dar neįsiteisėjęs) V. A. taip pat nuteista už narkotinių medžiagų platinimą, jai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ji pripažinta pavojinga recidyviste (BK 27 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pripažintina, kad V. A. jokių išvadų dėl savo elgesio bei jai skiriamų bausmių nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, todėl V. A. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant kiek mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, atitinka bausmės paskirtį ir yra tinkama bausmės tikslams, tarp jų ir teisingumo principui įgyvendinti, pasiekti. Pakartotinai V. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, jokio objektyvaus pagrindo nėra, kadangi nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmė teisingumo principui neprieštarauja. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. A. paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad ji prisipažino esanti kalta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus.

11. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistosios V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDanguolė ŠiugždinytėRimas Švirinas