Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-21 · Administracinė byla Nr. I-560-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
I-560-505/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02240-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, Kybartų pataisos namams
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-560-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02240-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui R. M. (R. M.), atsakovų Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovams Kybartų pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl aktų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. (R. M.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 5/48-705; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 2S-5452; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 30000 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 10000 Eur neturtinę žalą; 5) priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 6-15).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, nutarimu Nr. 5/48-705 skyrė pareiškėjui neteisėtą drausminę nuobaudą, numatytą LR BVK 142 straipsnio l dalies 3 punkte - draudimą vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Kokio bausmės atlikimo režimo pažeidimo padarymu pareiškėjas kaltinamas ir už ką jam skiriama drausminė nuobauda išaiškinta nebuvo, taigi ir apsiginti pateikiant paaiškinimus raštu galimybė sudaryta nebuvo, nuobauda skirta bausmės atlikimo režimo pažeidimo nepadariusiam asmeniui. Todėl neteisėtas 2016 m. rugpjūčio 22 d. Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo nutarimas yra naikintinas. Dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos pareiškėjas buvo pateikęs skundą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Skundžiamu 2016 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 2S- 5452 Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas pareiškėjui paskirtą nuobaudą panaikinti atsisakė.

Pažymėjo, kad naktį iš 2016 m. liepos 24 d. į liepos 25 d. Kybartų PN pareigūnai neteisėtai pasisavino pareiškėjo turėtą telefono aparatą. Akcentavo, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimai panaikino anksčiau BVK 1 Priedo 6 punkte buvusį draudimą nuteistiesiems turėti telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones. Taigi įstatymo pakeitimais šių daiktų turėjimas nuteistiesiems yra legalizuotas. Mano, jog pareigūnų veiksmai pasisavinant pareiškėjo privatinę nuosavybę LR Konstitucijos 23 straipsnio prasme vienareikšmiškai buvo neteisėti. Todėl pareiškėjui kyla pagrįsta abejonė dėl įstatymo nuostatų konstitucingumo: LR BVK 112 str. nustato pareigūnų teisę paimti rastus nuteistųjų pataisos įstaigoje turimus pinigus ir vertingus daiktus, maisto produktus, būtiniausius reikmenis ir kitus daiktus, ir netgi juos sunaikinti. Ši LR BVK 112 straipsnio nuostata yra akivaizdžiai antikonstitucinė LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų prasme.

Fiziologinės mitybos normos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Šiuo nutarimu, nesant tam įstatyminio pagrindo, yra nustatytos skirtingos fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, bei dirbančioms moterims. Minėtu nutarimu yra sukurtos sąlygos diskriminacijai kaip pagal lytį, taip ir pagal socialinį požymį dirbantis/nedirbantis. Nei diferenciacijos pagal lytį, nei diferenciacijos pagal socialinį požymį įstatymas nenumato. Įstatyme nenumatyti fiziologinių mitybos normų skirtumai nėra teisėtais ir akivaizdžiai pažeidžia LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį diskriminacijos draudimą, bei LR Lygių galimybių Įstatyme įtvirtintą diskriminavimo pagal lytį draudimą. Teigė, kad pareiškėjo asmeninių fiziologinių mitybos poreikių viso kalinimo metu niekas nenustatinėjo. Mano, kad aukščiau paminėtu nutarimu patvirtintos „fiziologinės mitybos normos“ neatitinka pareiškėjo asmeninių fiziologinių maitinimosi poreikių, ko pasėkoje pareiškėjas viso kalinimo metu buvo kankinamas alkiu.

Skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 22 d. Kybartų PN nutarimu Nr. 5/48-705 pareiškėjui drausminė nuobauda skirta neteisėtai. Pažymėjo, kad drausminės nuobaudos gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, šie režimo reikalavimai negali būti nepagrįstais. Kadangi senasis draudžiamų daiktų sąrašas nuo 2016 m. balandžio 1 d. yra panaikintas, t. y. draudimo turėti mobilaus ryšio telefonus nėra, tai jokio draudimo pareiškėjas ir nepažeidė, todėl akivaizdu, kad drausminė nuobauda pareiškėjui skirta neteisėtai, t. y. nuobauda skirta asmeniui, nepadariusiam bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Taip pat grubiai pažeista drausminių nuobaudų skyrimo procedūra, nes pareiškėjas nebuvo informuotas, kuo pasireiškė jo veiksmų neteisėtumas, tuo pačiu (neinformuojant kuo yra kaltinamas) jam nebuvo sudaryta galimybė apsiginti. Todėl skundžiama nuobauda privalo būti panaikinta kaip dėl procedūrinių pažeidimų (neinformavus kuo yra kaltinamas), taip ir dėl esmės (nuobauda skirta asmeniui, nepadariusiam bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo), o neteisėtu baudimu pareiškėjui padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Akcentavo, kad Kybartų PN drausmės komisijos posėdyje pareigūnai pripažino, jog pareiškėjo rašytinį paaiškinimą yra gavę, tačiau, kadangi jis yra rusakalbis, pareigūnai nesugebėjo jo rusų kalba rašyto paaiškinimo perskaityti. Nepaisant to, Kalėjimų departamentui pateiktuose dokumentuose Kybartų PN administracija melagingai teigė, neva pareiškėjas apskritai atsisakė pasiaiškinti raštu, o šiam melagingam teiginiui patvirtinti suklastojo oficialų dokumentą – 2016 m. liepos 25 d. dviejų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų parašais patvirtintą Protokolą dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 4/49-2450.

Teigė, jog žala pareiškėjui padaryta neteisėtai pasisavinant jo privatinę nuosavybę, žala padaryta neteisėtu neveikimu - neinformuojant pareiškėją, kokio pažeidimo padarymu jis yra įtariamas ar kaltinamas, neteisėtu neveikimu nesudarant pareiškėjui galimybės apsiginti, neteisėtais veiksmais. Žala padaryta skiriant neteisėtos rūšies nuobaudą, kurios tikslas buvo pareiškėjo kankinimas alkiu, žala padaryta neteisėtais veiksmais, klastojant su pareiškėjo asmeniu susijusius dokumentus.

Ši pareiškėjui padaryta žala nėra mažareikšmė - kadangi apsipirkti parduotuvėje leidžiama tik vieną kartą per savaitę, o pareiškėjo kankinimas alkiu truko net daugiau kaip kalendorinį mėnesį, t. y. 5 savaites. Tarp atsakovo institucijų neteisėto veikimo bei neteisėto neveikimo ir pareiškėjui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (akivaizdūs faktai įrodinėjimo nereikalauja), žala padaryta tyčine kaltės forma. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovai Kybartų pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 77 - 79).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. gauta tarnybinio tyrimo išvada dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų, kurioje nustatyta, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 1.10 val. 4-o būrio nuteistųjų skaičiavimo metu pareigūnai užėję į 421-ą kambarį pastebėjo pareiškėją, kuris miegodamas lovoje rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY mini GT-S5570 su SIM kortele Pildyk. Minėtą mobiliojo ryšio telefoną pareigūnai iš nuteistojo paėmė. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 112 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priedo reikalavimus.

Kybartų pataisos namų direktorius 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 5/48-705 skyrė nuobaudą - uždrausti vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nurodė, jog pareiškėjui pagrįstai skirta nuobauda, pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje. Skiriant nuobaudą buvo laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio, nuobaudos skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarkos. Kybartų PN 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 5/48-705 aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Pareiškėjas buvo informuotas apie padarytą nusižengimą, tačiau rašyti pasiaiškinimą pareiškėjas atsisakė, buvo surašytas protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu.

Pareiškėjas skundėsi, kad jo fiziologinės normos nebuvo tikrinamos, tačiau kaip matyti iš teisinio reguliavimo fiziologinės mitybos normos nustatomos bendrai visiems asmenims pagal vidutinius duomenis. Niekas nėra įpareigotas atlikti mokslinių tyrimų, kad nustatytų, kiek turi būti tiekiama maisto konkrečiam asmeniui. Kybartų PN užtikrino šio teisės akto reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos pagal lytį ir socialinę padėtį neturi jokio pagrindo. Vyrai ir moterys turi daug fiziologinių skirtumų, todėl natūralu, kad jų mityboje galima nustatyti skirtumus. Taip pat akivaizdu, kad dirbantys naudingą darbą asmenys išnaudoja daugiau energijos ir turi daugiau maitintis.

Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas aplinkybes dėl kilusios žalos įrodyti, tačiau pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovai Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61 - 64).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 7 d. skundas dėl Kybartų PN 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 5/48-705. Kalėjimų departamentas 2016 m. spalio 10 d. raštu Nr. 2S-5452 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.

Susipažinus su dokumentine medžiaga nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 1.10 val. 4-o nuteistųjų būrio skaičiavimo metu, pareigūnai pastebėjo pareiškėją miegantį ir rankoje laikantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini GT-S5570“. Pareigūnai iš pareiškėjo minėtą telefoną paėmė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Pažymėjo, kad minėtas sąrašas yra baigtinis, o jame mobiliojo ryšio telefonas nėra numatytas.

Nesilaikydamas nustatytos tvarkos, t. y. turėdamas į leidžiamų daiktų ir reikmenų sąrašą neįtrauktą daiktą pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą

Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, atlikto tarnybinio tyrimo rezultatus bei vadovaudamasis Kodekso 142 ir 143 straipsniais, Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 5/48-705 nuobaudą - uždrausti vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) - pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl vadovaujantis Kodekso 143 straipsnio 8 dalimi, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 5/48-705 pareiškėjui skirtos nuobaudos panaikinti nebuvo pagrindo.

Pareiškėjas buvo informuotas, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nustatyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, o 206 punkte nustatyta, kad jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu. Remiantis pirmiau minėtų punktų nuostatomis pareiškėjas buvo informuotas apie padarytą nusižengimą ir jam buvo suteikta galimybė apsiginti, tačiau rašyti motyvuotą pasiaiškinimą pareiškėjas atsisakė, žodžiu nurodė, kad nieko nerašys (2016 m. liepos 25 d. dviejų Apsaugos ir priežiūros pareigūnų parašais patvirtintas Protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 4/49-2450). Pažymėjo, kad pasiaiškinimą dėl pirmiau minėto pažeidimo pareiškėjas pateikė 2016 m. rugpjūčio 10 d. (reg. Nr. 4/52-818). Todėl teiginys, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė apsiginti, neatitinka tikrovės.

Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji visuose tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjime maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Patvirtintus valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. gauta Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinio tyrimo išvada dėl 4-ojo būrio nuteistojo R. M. (R. M.) neteisėtų veiksmų, kurioje nustatyta, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 1.10 val. 4-o būrio nuteistųjų skaičiavimo metu pareigūnai užėję į kambarį Nr. 421 pastebėjo nuteistąjį R. M. (R. M.), kuris miegodamas lovoje rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY mini GT-S5570 su SIM kortele PILDYK. Minėtą mobiliojo ryšio telefoną pareigūnai iš nuteistojo paėmė. Tokiais veiksmais nuteistasis R. M. (R. M.) pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 112 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priedo reikalavimus. Įvertinęs nuteistojo rašytinį paaiškinimą Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 5/48-705 skyrė nuobaudą nuteistajam R. M. (R. M.) - uždrausti vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 80 - 84).

Pareiškėjas minėtą nutarimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 2S-5452 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pripažino Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, paskirtą nuobaudą pagrįsta (b. l. 17,18, 66-68).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 5/48-705, kuriuo paskirta nuobauda nuteistajam R. M. (R. M.), ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 2S-5452 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo paliktas galioti minėtas nutarimas, pagrįstumo bei jo teisėtumo, ir dėl neteisėtu nubaudimu pareiškėjo patirtos neturtinės žalos (nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo, telefono paėmimo ir jo sunaikinimo, kankinimo alkiu) atlyginimo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

BVK 112 straipsnio, numatančio pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus, 4 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 04 01 iki 2016 12 21) numatė, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau- Taisyklės)(akto redakcija, galiojusi nuo 2016 07 05 iki 2017 01 01), 18 priedo, numatančio nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, jo 4-4.18 punktuose (Kiti daiktai ir reikmenys) nėra numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones.

Pareiškėjas R. M. (R. M.) atsisakė pasiaiškinti raštu dėl pažeidimo ir tai patvirtina 2016 m. liepos 25 d. protokolas Nr. 4/49-2450 dėl atsisakymo pasiaiškinti raštu (b. l. 83).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 22 d. Kybartų pataisos namų (toliau-Kybartų PN) nutarimu paskirta drausminė nuobauda skirta neteisėtai. Drausminės nuobaudos gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, šie režimo reikalavimai negali būti nepagrįstais. Kadangi senasis draudžiamų daiktų sąrašas (BVK 1 Priedas) nuo 2016 m. balandžio 1 d. yra panaikintas, t. y. draudimo turėti mobilaus ryšio telefonus nėra, tai jokio draudimo pareiškėjas ir nepažeidė. Absurdiška teigti, jog pareiškėjas pažeidė leidimą. Todėl akivaizdu, kad drausminė nuobauda pareiškėjui skirta neteisėtai, t. y. nuobauda skirta asmeniui, nepadariusiam bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Maža to - grubiai pažeista drausminių nuobaudų skyrimo procedūra, nes pareiškėjas nebuvo informuotas kuo pasireiškė pareiškėjo veiksmų neteisėtumas, tuo pačiu (neinformuojant kuo yra kaltinamas) pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė apsiginti. Todėl skundžiama nuobauda privalo būti panaikinta kaip dėl procedūrinių pažeidimų (neinformavus kuo yra kaltinamas), taip ir dėl esmės (nuobauda skirta asmeniui, nepadariusiam bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo), o neteisėtu baudimu pareiškėjui padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Be to, pareiškėjui skirta drausminė nuobauda, numatyta BVK 142 straipsnio l dalies 3 punkte - draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigas parduotuvėje - yra neteisėta kaip nuobaudos rūšis.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, o būtent Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 4/20-74 „Dėl 4 būrio nuteistojo R. M. (R. M.) neteisėtų veiksmų” matyti, kad 2016 m. liepos 25 d. buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus pamainos vyresniojo R. Ž. tarnybinis pranešimas Nr. 837 ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo G. G. tarnybinis pranešimas Nr. 837(1). Išanalizavus šiuose tarnybiniuose pranešimuose pateiktą medžiagą buvo nustatyta, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 1.10 val. 4 būrio nuteistųjų skaičiavimo metu pareigūnai užėję į kambarį Nr. 421 pastebėjo nuteistąjį R. M. (R. M.) gim. (duomenys neskelbtini) , kuris miegodamas lovoje rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. Telefoną SAMSUNG GALAXY mini GT-S5570, IMEI nenustatytas, su SIM kortele PILDYK, Nr. (duomenys neskelbtini) , pareigūnai iš nuteistojo paėmė. Nuteistajam buvo duotas nurodymas pasiaiškinti raštu, kurį R. M. (R. M.) rašyti atsisakė (2016 m. liepos 25 d. protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 4/49-2450). Nuteistasis R. M. (R. M.) 2016 m. rugpjūčio 10 d. pasiaiškinimą Nr. 4/52-818 parašė rusų kalba, kurio dėl rašysenos perskaityti neįmanoma. Nuteistasis daugiau nieko nepaaiškino (b. l. 80, 81).

Iš tarnybinio tyrimo išvados, pareiškėjo skundo aplinkybių, jog pareiškėjas pripažįsta, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 1.10 val. 4 būrio nuteistųjų skaičiavimo metu kambaryje Nr. 421 turėjo mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY mini GT-S5570, kurio IMEI nenustatytas su SIM kortele PILDYK, Nr. (duomenys neskelbtini) , kaip įstatymų nedraudžiamą turėti daiktą, visiškai akivaizdu, jog pažeidimo tyrimas buvo visapusiškas ir objektyvus, ir būtent pareiškėjas R. M. (R. M.) atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose 2016 m. liepos 25 d. 4-ajame nuteistųjų būryje neteisėtai turėjo mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY mini GT-S5570, kurio IMEI nenustatytas su SIM kortele PILDYK, Nr. (duomenys neskelbtini) , t. y. turėjo daiktą, kuris nenumatytas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir būtent 2016 m. liepos 25 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo reikalavimus, kuriais nėra leidžiama įsigyti ir turėti telefoną (jų dalis ir priedus) laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Pareiškėjas R. M. (R. M.), turėdamas daiktą (mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY mini GT-S5570, kurio IMEI nenustatytas su SIM kortele PILDYK, Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuris nepatenka į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktą būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, nesilaikė Taisyklėse nustatyto reikalavimo turėti tik tuos būtiniausius reikmenis ir kitus daiktus, kurie yra leidžiami turėti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas, turėdamas daiktą, kuris nenumatytas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 18 priedo reikalavimus, todėl Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 5/48-705 teisėtai ir pagrįstai skyrė drausminę nuobaudą pareiškėjui - draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Įvertinus Kybartų pataisos namų 2017 m. gegužės 18 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinamus duomenis (pažeidimų pobūdis ir kiekis) paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir negali būti laikoma per griežta atsakomybės priemone, skirta motyvuoti pareiškėją teisės aktus atitinkančiam elgesiui (b. l. 120-123).

Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto (Kybartų pataisos namų pareigūnų) atlikti viešojo administravimo veiksmai skiriant nuobaudą pareiškėjui už tai, kad jis turėjo daiktą, kuris nepatenka į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktą būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, atlikti neviršijant jam suteiktų įgaliojimų.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 206 punktai nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31-me priede. Teikti paaiškinimą yra nuteistojo teisė, o ne pareiga. Iš pateiktos į bylą medžiagos matyti, kad nuteistasis atsisakė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, todėl pareiškėjo R. M. (R. M.) teisė žinoti kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, nepažeista.

BVK 143 straipsnio 4 dalis numato, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.

Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 4/20-74 „Dėl 4 būrio nuteistojo R. M. (R. M.) neteisėtų veiksmų” patvirtina, kad tyrimas dėl 2016 m. liepos 25 d. pažeidimo buvo baigtas 2016 m. rugpjūčio 12 d., o drausminė nuobauda paskirta 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu. Taigi esant šioms aplinkybėms Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 5/48-705 nuteistajam R. M. (R. M.) drausminė nuobauda paskirta nepažeidus BVK 143 straipsnio 4 dalyje numatyto dviejų mėnesių termino.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 2S-5452 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo buvo pripažinta, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, paskirta pareiškėjui nuobauda yra pagrįsta, taip pat yra visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtas, todėl jį panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Atsakovo nutarimu pareiškėjui buvo paskirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. Įvertinus nustatytas aplinkybes nuobaudą pareiškėjui paskyrė kompetentingas pareigūnas laikydamasis nustatytos tvarkos ir terminų (BVK 143 str. 4, 7 d.).

Kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad jam skirta drausminė nuobauda, numatyta BVK 142 straipsnio l dalies 3 punkte - draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje - yra neteisėta kaip nuobaudos rūšis. Valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V- 138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Valgiaraščiai nustato vienodo dydžio maisto davinį visiems tos pačios kategorijos kaliniams ir nenumato jokių galimybių asmeniui, kurio asmeniniai poreikiai didesni, gauti padidintą maisto davinį ar papildomo maisto. Taigi, maitinamas pagal pareiškėjo asmeninių poreikių neatitinkančius valgiaraščius viso kalinimo metu pareiškėjas yra kankinamas alkiu. Kalinių kankinimas alkiu yra sovietinės penitenciarinės sistemos reliktas - ankstesni bausmių vykdymo įstatymai netgi tiesiogiai numatė kalinių kankinimą nuobaudos atlikimo metu maitinant asmenis tik kas antrą parą. Be to, pareiškėjo asmeninių fiziologinių mitybos poreikių viso kalinimo metu niekas nenustatinėjo, o teisės aktais patvirtintos „fiziologinės mitybos normos“ neatitinka pareiškėjo asmeninių fiziologinių maitinimosi poreikių, ko pasėkoje pareiškėjas viso kalinimo metu yra kankinamas alkiu. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. viso kalinimo metu pareiškėją kankinant alkiu bei diskriminuojant, drausminės nuobaudos rūšis draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje turi būti vertinama kaip dar viena kankinimo alkiu apraiška. Lietuvos Respublikoje kankinimai, žiaurus, nežmoniškas elgesys yra uždrausti Konstitucijos 21 straipsniu bei ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis Taigi BVK 142 straipsnio l dalies 3 punkto nuostata yra antikonstitucinė ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui. Ši ginčijamo konstitucingumo įstatymo nuostata teisėta galėtų būti tada ir tik tada, jei maitinimo organizavimas įkalinimo įstaigose būtų nepriekaištingu tiek aukščiau minėtomis maisto kiekio pakankamumo, tiek nediskriminavimo prasmėmis. Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio pagrindu yra būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta, ar BVK 142 straipsnio l dalis 3 punkto nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintam draudimui žmogų kankinti, o taip pat neprieštarauja Lietuvos Respublikos ratifikuotoms tarptautinėms sutartims. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio pagrindu yra būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta, ar BVK 112 straipsnis ta dalimi, kuria pareigūnams suteikiamas leidimas paimti nuteistiesiems neuždraustą turėti privatinę nuosavybę ir netgi ją sunaikinti, prieštarauja Konstitucijos 18 straipsnyje įtvirtintam žmogaus teisių prigimtinumo principui, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, ir konstituciniams teisinės valstybės bei proporcingumo principams.

Iš pareiškėjo skundo aplinkybių suprastina, kad pareiškėjas, jo teigimu, Kybartų pataisos namuose yra maitinamas pagal pareiškėjo asmeninių poreikių neatitinkančius valgiaraščius, tokiu būdu, dar ir minėtu nutarimu pareiškėjui paskyrus drausminę nuobaudą - draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes)(apsipirkti parduotuvėje leidžiama tik vieną kartą per savaitę, pareiškėjo kankinimas alkiu truko net daugiau kaip kalendorinį mėnesį, t. y. 5 savaites. Kitas aspektas - neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos faktas nuteistojo teises negatyviai įtakoja ne tik nuobaudos atlikimo metu, bet dar 12 mėnesių po nuobaudos atlikimo) pareiškėjas viso kalinimo metu yra kankinamas alkiu. Žala pareiškėjui padaryta neteisėtu neveikimu neinformuojant pareiškėjo kokio pažeidimo padarymu jis buvo įtariamas ar kaltinamas, neteisėtu neveikimu nesudarant pareiškėjui galimybės apsiginti, padaryta žala - teisės nebūti baudžiamam be teisėto pagrindo pažeidimu, žmogaus teisės pasinaudoti efektyvia teisine gynyba pažeidimu asmeniui visada yra padaroma neturtinė žala.

BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad neturi pagrindo abejoti aktualių nagrinėjamai bylai bausmių vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų suderinamumu su Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri yra aukščiausią teisinę galia turintis teisės aktas Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nuostatos, nurodytos pareiškėjo skunde, yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl nacionaliniai bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nebūtinai turi atitikti minėtas Europos kalėjimų taisykles.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015).

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri numato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Minėtos normos įgyvendinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus <...> (redakcija nuo 2015 m. kovo 3 d.). Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 5, 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančiomis einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Vidutiniai paros kiekiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. IR-485 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę – ne mažiau kaip 2 298 kcal. Atsakovo į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimo instituto Maisto tyrimų centro 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. balandžio 6 d. tyrimų protokolai patvirtina, kad nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė Kybartų pataisos namuose tikrinimų metu (pareiškėjas atsakovo įstaigoje bausmę atlieka nuo 2016 m. kovo 17 d.) buvo– 2 291 kcal, 2 657 kcal (b. l. 110-115).

Taigi esant minėtam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl paros maisto davinio energinės vertės (nežymūs svyravimai) bei pareiškėjui skunde neišdėsčius konkrečių maisto kokybės ir kiekio pažeidimo atvejų (pareiškėjo pateiktų valgiaraščių diskriminacinis pobūdis nepagrįstas objektyviais kompetentingų institucijų duomenimis, galinčiais būti įrodymais), nesant pareiškėjo skundų pataisos namų administracijai dėl maisto kokybės ir kiekio (b.l.110), ir nors pareiškėjas ir negalėjo vieną mėnesį įsigyti maisto produktų už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas dėl paskirtos nuobaudos, tačiau BVK 173 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl pareiškėjo aprūpinimo maistu pagal fiziologines mitybos normas nebuvo pažeistos. Tokiu būdu pripažintina, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu skyrus pareiškėjui nuobaudą - uždrausti vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) teisės aktai ir pareiškėjo teisė būti aprūpintam maistu pataisos įstaigoje nebuvo nepažeisti, kadangi pareiškėjui tiekiamas maistas atitiko fiziologines mitybos normas, o draudimas papildomai apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje vertinamas kaip drausminimo priemonė, motyvuojanti nuteistąjį tinkamu elgesiu užsitikrinti komfortiškesnes bausmės atlikimo sąlygas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog dėl telefono paėmimo ir jo sunaikinimo jis patyrė neturtinę žalą.

Kaip jau minėta Kybartų pataisos namų 2016 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 4/20-74 buvo nustatyta, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 1.10 val. 4-o būrio nuteistųjų skaičiavimo metu pareigūnai užėję į kambarį Nr. 421 pastebėjo nuteistąjį R. M. (R. M.), kuris miegodamas lovoje rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY mini GT-S5570 su SIM kortele PILDYK. Minėtą mobiliojo ryšio telefoną pareigūnai iš nuteistojo paėmė. Tokiais veiksmais nuteistasis R. M. (R. M.) pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 112 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priedo reikalavimus. Šia išvada taip pat pasiūlyta mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY mini GT-S5570, kurio IMEI nenustatytas, su SIM kortele PILDYK, Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaip jau minėta pagal BVK 112 straipsnio 4 dalį nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą, o maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami.

Taigi esant minėtam teisiniam reglamentavimui atsakovas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG GALAXY mini GT-S5570, kurio IMEI nenustatytas, su SIM kortele PILDYK, Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikintinas teisės aktų nustatyta tvarka, ir pareiškėjo, padariusio pataisos įstaigos nustatytos tvarkos pažeidimą, teisės nebuvo pažeistos.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas dėl reikalavimų panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 5/48-705 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 2S-5452 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 30000 Eur neturtinės žalos, o iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,- 10000 Eur neturtinės žalos, taip pat procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAlgis Markevičius