Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1670-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
2S-1670-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00452-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
F. H.
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1670-264/2014Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00452-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2.; 130.1.4;121.14; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.: 2-642-182/2014 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui F. H. dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovo G. K. atstovas kreipėsi į teismą su ieškinį dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo Vokietijoje gyvenančiam atsakovui F. H.. Nurodo, kad ginčas yra teismingas Druskininkų miesto apylinkės teismui, kadangi pagal 2000-12-22 Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo” 16 str. 1 d. vartotojas kitai sutarties šaliai bylą gali iškelti valstybės narės, kurioje yra nuolatinė tos sutarties šalies gyvenamoji ar verslo vieta, teismuose arba vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose, todėl ši byla nagrinėtina Druskininkų miesto apylinkės teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014-05-19 nutartimi atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neduoda teismui pagrindo manyti, kad ginčas kilo iš vartojimo sutarties. Visų pirma, ieškinys reiškiamas automobilį pardavusiam fiziniam asmeniui F. H.. Jokių duomenų, kad šis asmuo versliškai verčiasi automobilių prekybos veikla, ieškinyje nėra pateikta. Ieškinyje taip pat nėra duomenų, kad automobilį atsakovas pardavė serviso vardu. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių negalima daryti preliminarios išvados, kad prekę pardavė verslininkas. Taip pat bylos aplinkybės neleidžia teismui daryti preliminarios išvados, kad automobilis buvo pirktas šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Ieškovas ieškiniu neprašo pripažinti automobilio pardavimo sutarties negaliojančia. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą sprendė, kad tarp šalių ginčas kilo ne iš vartojimo sutarties, todėl pateiktas ieškinys, remiantis Reglamento 2 straipsnio 1 d., teismingas Vokietijos teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą ir neteismingas Druskininkų miesto apylinkės teismui, todėl nepriimtinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Ieškovas G. K. atskiruoju skundu ( b. l. 47 – 48) prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutartį. Nurodomi šie atskirojo skundo argumentai:

1. Teismas atsisakydamas priimti ir nagrinėti ieškovo ieškinį netinkamai aiškino teisės normas bei apribojo ieškovo galimybę ginti savo teises teisme. Dauguma nutartyje nurodytų motyvų grindžiami prielaidomis.

2. Ieškinys teismingas Druskininkų miesto apylinkės teismui, kadangi ieškovas yra kreditorius turintis reikalavimo teisę bei teisę pareikšti ieškinį savo gyvenamosios vietos teisme, netgi nevertinant ar yra šiuo atveju tarp šalių susiklostę vartojimo santykiai.

3. Ieškovas nesutinka su nutarties motyvais, kad sutartis neturi vartojimo sutarties požymių. Ieškovo nuomone automobilis buvo įsigytas iš automobilių serviso tinklo. Ieškovas įsigydamas automobilį suvokė, kad jį įsigyja iš serviso kaip verslo subjekto. Teismas neįvertino aplinkybės, kad įsigytas automobilis priklausė juridiniam asmeniui – Volswagen Leasing.

4. Ieškovas laiko nepagrįstais teismo teiginius, kad ieškovas įsigijo automobilį ne šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Vien tai, kad automobilis po pargabenimo į Lietuvą buvo parduotas neįrodo, jog jis buvo pirktas kitokiais tikslais.

5. Aplinkybė, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Vienas iš tokių atvejų yra negalimumas ginčą nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) tuomet, kai ginčas pagal pateiktą ieškinį nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, apelianto atskirajame skunde išdėstytus paaiškinimus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismingumo nustatymo klausimą nagrinėjamoje byloje, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo, kuris yra fizinis asmuo gyvenantis Vokietijoje, dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo. Iš ieškinio reikalavimo bei faktinio pagrindo matyti, kad pagal šį ieškinį keltina byla turi užsienio (tarptautinį) elementą. Dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) sprendžiama pagal CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles. Minėto skyriaus pirmajame straipsnyje nurodyta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovo gyvenamosios vietos valstybė Lietuvos Respublika bei atsakovo gyvenamosios vietos valstybė Vokietija yra Europos Sąjungos narės, bylos teismingumo klausimas sprendžiamas pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001) nuostatas. Pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 yra įtvirtintos specialios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias byla gali būti keliama ir kitos valstybės narės teismuose nei yra atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar (juridinio asmens) registruota buveinė (Reglamento 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad specialią jurisdikciją nustatančios taisyklės yra imperatyvios, todėl jos negali būti aiškinamos plečiamai. Vadinasi, speciali jurisdikcija taikoma tik tuomet, kai jos taikymo galimybė yra konkrečiai įvardinta 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į pareikšto ieškinio reikalavimą bei faktinį pagrindą, specialios jurisdikcijos taikymo galimybės nėra. Dėl šios priežasties ieškovo argumentai, kuriais įrodinėjamas šios bylos priskirtinumas Lietuvos Respublikos teismams vadovaujantis CPK 787 straipsnyje įtvirtintais principais, atmetami kaip prieštaraujantys bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumą nustatančioms taisyklėms (CPK 780 str.).

Atmestini apelianto argumentai, kad teismas, atsisakydamas priimti ir nagrinėti ieškovo ieškinį, apribojo ieškovo galimybę ginti savo teises teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas ir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis). Todėl ieškovas savo teises gali įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka, skundžiamoje nutartyje jam išaiškinta teisė kreiptis į Vokietijos teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Tarp šalių iškilusio ginčo nagrinėjimo teismingumo klausimą reglamentuoja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 nuostatos. Todėl atmestini apelianto nurodyti motyvai, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį savo gyvenamosios vietos teisme, netgi nevertinant ar yra šiuo atveju tarp šalių susiklostę vartojimo santykiai.

Atmestini apelianto argumentai, kad sutartis turi vartojimo sutarties požymių. Reglamento 4 skirsnio 16 str. 1 d. numatyta, kad vartotojas kitai sutarties šaliai bylą gali iškelti valstybės narės, kurioje yra nuolatinė tos sutarties šalies gyvenamoji ar verslo vieta, teismuose arba vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai identifikavo ir nustatė pagal ieškinyje ir jo prieduose nurodytas aplinkybes tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį. Atsižvelgiant į vartotojo sąvokos aiškinimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuostata, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad ginčas kilo iš vartojimo sutarties, atsakovas yra fizinis asmuo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl neaptariami.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas ieškinį priimti teisingai nurodė, kad ginčas pagal pateiktą ieškinį nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, tik netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nors nagrinėjamu atveju taikytinas to paties straipsnio 2 dalies 1 punktas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nutarties panaikinimui, nes šį klausimą išsprendė iš esmės teisingai (CPK 328 str.). Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutartis paliekama nepakeista (C P K 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė