- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- I1-4020-362/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00279-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas J. J. nurodė, kad 2020-06-27 jį išsikvietė pareigūnas ir pranešė, jog yra mirusi jo motina, ir nurodė rašyti prašymą dėl išleidimo į laidotuves, nurodė, kad iki rytojaus, 2020-06-28, viską sutvarkys, jis prašymą parašė ir perdavė pareigūnui T. S. registracijai ir prašymo sprendimui.. Kitą dieną ėmė ruoštis į laidotuves, ir tik apie pietus sužinojo, jog jo niekas niekur neveš.. Tada paprašė, kad jam būtų suleisti raminamieji, o grįžęs į kamerą, iš karto paskelbė bado streiką dėl tokio netinkamo pareigūnų elgesio. Dėl motinos mirties jam nebuvo suteikta psichologo pagalba, badaujant jis tyčia nebuvo atskirtas nuo kitų asmenų. Dėl to jis patyrė dideles kančias, gilius išgyvenimus, depresiją. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš atlikto tarnybinio tyrimo medžiagos, 2020-06-27 buvo gautas pranešimas apie pareiškėjo motinos mirtį, įsitikinus pranešėjo asmenybe, pareiškėjas 15,35 val. buvo informuotas apie motinos mirtį ir sekančią dieną 14 val. turinčias vykti laidotuves, 15,55 buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl išleidimo į motinos laidotuves. Tą pačią dieną specialistas budinčiajai pamainai T. S., vadovaudamasis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 71 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 15 punktu, priėmė sprendimą neišleisti nuteistojo J. J. į motinos laidotuves, pareiškėjas apie tai buvo informuotas žodžiu.
Bausmių vykdymo kodekso 105 straipsnis nurodo, jog nuteistieji gali būti išleidžiami už pataisos įstaigos ribų ne ilgiau dešimčiai parų dėl artimo giminaičio mirties, leidimą suteikia pataisos įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kokia bausmės dalis yra atlikta. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių taisyklių 71 p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020. Vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 15 punktas numato, jog iki atskiro Kalėjimų departamento nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus, o Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių taisyklių 71 punktas numato, jog prašymas išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų dėl artimo asmens mirties turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki pageidaujamos išvykimo datos. Taip pat tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas J. J. įrašytas į asmenų, linkusių užpulti, įskaitą, jis sistemingai pažeidinėjo Alytaus pataisos namuose nustatytą vidaus tvarką, drausmine bauda baustas 10 kartų, skatintas nebuvo, taip pat nebuvo atlikęs nei pusės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tad sprendimas, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, prašymo pateikimo laiką bei galiojančias rekomendacijas, buvo priimtas teisingai, pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas 2020-06-27 pas medikus buvo nuvestas, psichologo pagalba buvo suteikta 2020-06-29, Tardymo izoliatoriaus Vidaus taisyklės nenumato būtinumo atskirti badaujančius asmenis nuo kitų asmenų kameroje. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Pareiškėjo J. J. skundas tenkinti iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis nebuvo išleistas į motinos laidotuves.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Byloje nustatyta, jog 2020-06-27, po 15 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame buvo pranešta apie pareiškėjo motinos mirtį ir apie tai, jog laidotuvės įvyks sekančią dieną 14 val., įsitikinus elektroninį laišką parašiusio asmens asmenybe, ši žinia nedelsiant, 15 val. 35 min. buvo perduota pareiškėjui, ir 15 val. 55 min. gautas pareiškėjo prašymas dėl išvykos į motinos laidotuves. Prašymą priėmė specialistas T. S.. Duomenų, jog šis prašymas būtų perduotas spręsti tai daryti įgalintiems pareigūnams, byloje nėra, taip pat teismui nėra pateikta jokio sprendimo, priimto sprendžiant pateiktą prašymą. Pareiškėjas į motinos laidotuves išvežtas ar išleistas nebuvo.
Bausmių vykdymo kodekso 105 straipsnio 1 punktas nurodo, jog nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Šio straipsnio 2 punktas numato, jog leidimą išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta. Byloje nustatyta, jog prašymą priėmė specialistas budinčiajai pamainai T. S., duomenų, jog jis būtų perduotas asmenims, turintiems teisę spręsti šį prašymą, byloje nėra. Pažymėtina, jog dėl šio netinkamo pareigūno elgesio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Byloje nurodoma, jog pareigūnas T. S. tos pačios dienos vakare informavo pareiškėją apie tai, jog prašymas patenkintas nebus, tai yra nustatyta ir atlikto tarnybinio tyrimo metu, tokiu būdu, sprendimą dėl asmens neišleidimo į laidotuves priėmė tokių įgalinimų neturintis asmuo, nesilaikant Bausmių vykdymo kodekso 105 straipsnio 2 punkto reikalavimų. Įrodymų, jog toks pranešimas buvo, teismui nepateikta.
Pastebėtina, jog atsisakymas išduoti leidimą, nors ir priimtas neįgalinto asmens, buvo motyvuojamas tuo, jog šis prašymas paduotas, pažeidžiant Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 71 punktą, kuris numato, jog nuteistojo (suimtojo) prašymas išvykti už pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) teritorijos ribų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, dėl kurios gresia pavojus ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam (suimtajam) ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams, teikiamas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki pageidaujamos išvykimo datos, bei vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 15 punktu, kuris numato, jog iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus.
Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, jog pareiškėjui apie motinos mirtį buvo pranešta tik 2020-06-27 d., 15 val. 35 min., tame tarpe nurodant, jog laidotuvės įvyks kitą dieną 14 val. Byloje nepaneigti pareiškėjo teiginiai, jog jam, pranešus apie motinos mirtį, buvo nurodyta rašyti prašymą dėl išvykos į laidotuves, tokiu būdu, suteikiant pareiškėjui pagrįstą lūkestį tikėtis dėl tinkamo sprendimo priėmimo. Pastebėtina, jog jau prašymo rašymo metu abi šios aplinkybės, tiek dėl prašymo padavimo laiko, tiek dėl Rekomendacijų, prašymą priimančiam asmeniui jau buvo žinomos, duomenų, jog pareiškėjas buvo informuotas apie šias aplinkybes, byloje nėra. Teismas vertina, jog pavėluotai pranešus pareiškėjui apie motinos mirtį ir laidotuvių laiką bei nurodant dėl prašymo rašymo tuo metu, kai laikas, numatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 71 punkte yra pasibaigęs, ir tuo pagrindu atmetus prašymą, yra pažeidžiamas gero administravimo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 15 punktas, kuris numato, jog iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus, aiškiai apibrėžia, jog nerekomenduojama organizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų, kuriuos reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnis, ir išvykų į namus, kurias reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnis, tačiau nėra nurodoma apie nuteistųjų ir suimtųjų trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų, kurią reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 105 straipsnis. Plečiamas tokių rekomendacijų aiškinimas nėra galimas, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tai yra rekomendacijos, ir draudimo organizuoti nuteistųjų ir suimtųjų trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų, ypač dėl artimo asmens mirties, nėra.
Teismui pateikti įrodymai apie tai, jog pareiškėjo prašymas, atsižvelgiant į jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei kokia bausmės dalis yra atlikta, vis viena nebūtų patenkintas, šiuo atvejų neturi reikšmės, kadangi priimant sprendimą, šios aplinkybės vertintos nebuvo.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas vertina, jog gavus pareiškėjo prašymą dėl jo trumpalaikės išvykos į motinos laidotuves, sprendimas dėl jo neišleidimo buvo priimtas, pažeidžiant tiek galiojančius teisės aktus, kadangi sprendimas buvo priimtas tam neįgalinto asmens, vadovaujantis Rekomendacijomis, kurios nedraudė tokių trumpalaikių išvykų, nesivadovaujant Bausmių vykdymo kodekso 105 straipsniu, kuris numato vertinti pareiškėjo asmenybę, pats sprendimas nebuvo tinkamai įformintas, bei priimtas, pažeidžiant gero administravimo principus. Tokiu būdu, byloje yra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, sprendžiant pareiškėjo prašymą išleisti jį į motinos laidotuves.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jam nebuvo savalaikiai suteikta psichologo pagalba, bei, jam pradėjus badauti, jis nebuvo atskirtas nuo kitų kalinių.
Vertinant psichologinės pagalbos nesuteikimą, atkreiptinas dėmesys, jog 2020-06-29 pareiškėjas lankėsi pas psichologą, ką patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-07-03 pažyma Nr. 61-1534, vizito metu apie patirtą netektį buvo kalbama, pokalbį pareiškėjas nutraukė savo iniciatyva, tad argumentas dėl netinkamos psichologo pagalbos yra atmestinas.
Vertinant pareiškėjo laikymą badavimo metu su kitais asmenimis, nustatyta, jog iki 2020-01-21 galiojusios Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės numatė, jog badaujantis asmuo pagal galimybes laikomas atskirai nuo kitų asmenų, tačiau pareiškėjo badavimo metu, kuris buvo paskelbtas 2020-06-29, šios taisyklės galios neteko, kiti teisės aktai nenumato privalomumo laikyti badaujantį asmenį atskirai nuo kitų asmenų, pats pareiškėjas tokio prašymo pateikęs nebuvo, tad šis argumentas atmestinas.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamo pareiškėjo skundo išsprendimo, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jo prašymas būtų buvęs išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka.
Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui tinkamo ir savalaikio jo prašymo išsprendimo, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nustatyta, jog pareikėjo prašymas buvo netinkamai ir nesavalaikiai išspręstas, priimant sprendimą neišleisti jo į motinos laidotuves, tinkama motyvacija nebuvo nurodyta. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat įvertina ir tas aplinkybes, jog net tinkamai ir savalaikiai sprendžiant pareiškėjo prašymą, jis dėl savo asmeninių aplinkybių, , t. y., tai kad pareiškėjas 2018-11-26 buvo įrašytas į asmenų, linkusių užpulti įskaitą, 2019-04-17 jis buvo informuotas, jog yra paliktas linkusių užpulti asmenų įskaitoje, ir jam gali būti nesuteikta teisė išvykti už laisvės atėmimo vietų ribų, 2020-05-05 jis buvo svarstomas dėl palikimo užpulti linkusių asmenų įskaitoje ir buvo rekomenduota palikti pareiškėją šioje įskaitoje, pareiškėjas drauskime tvarka baustas 10 kartų, skatintas nebuvo, bei prašymo padavimo metu nebuvo atlikęs nei pusės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jis nebūtų išleistas į motinos laidotuves, įvertinus tai, jog savalaikė psichologinė pagalba buvo suteikta), bei tai, kad neturtinė žala iš esmės atsirado dėl netinkamo pareiškėjo prašymo išsprendimo ir motyvacijos, o savalaikiai ir tinkamai išsprendus šį prašymą, pareiškėjas būtų tinkamai, motyvuotai ir savalaikiai buvęs informuotas apie priimtą sprendimą, nepriklausomai nuo jo turinio, tad nebūtų patyręs papildomų nepatogumų ir pergyvenimų, pareiškėjui priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 (trys šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.