- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-31
- Bylos Nr.
- e2YT-51933-1019/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32879-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- E. T.
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. B. (notarė), valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. T., gimusios (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), sutuoktinis G. T., gimęs (duomenys neskelbtini), (asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas priėmė palikimą – (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo tėvai G. T. ir A. T. jungtinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). (duomenys neskelbtini) A. T. mirė. Po A. T. mirties jos sutuoktinis G. T. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir palikimą priėmė. Šiais metais mirus pareiškėjo tėvui G. T. ((duomenys neskelbtini), medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paaiškėjo aplinkybė, kad po A. T. mirties jos sutuoktinis G. T. nepriėmė palikimo į (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo. Dėl kokių priežasčių pareiškėjo tėvas po savo sutuoktinės mirties nepaveldėjo viso turto, pareiškėjui nėra žinoma. Pažymėtina, kad G. T. po sutuoktinės A. T. mirties liko gyventi jų gyvenamajame name esančiame žemės sklype. G. T. žemės sklypą ir jame esančius statinius prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo visus susijusius su išlaikymu mokesčius. Tokie sutuoktinio G. T. veiksmai aiškiai parodo, kad jis po sutuoktinės mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas bei juo naudodamasis. Sūnus E. T. yra pirmos eilės paveldėtojas po G. T. mirties ir jis po savo tėvo mirties tinkamai įgyvendino savo paveldėjimo teises, t. y. pirmos eilės įpėdinis per įstatymo nurodytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ((duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotas liudijimas). G. T. buvo sudaręs testamentą, kuriame nurodė, kad po savo mirties visą savo turtą palieka (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurą ir jam buvo paaiškinta, kad po mamos A. T. mirties yra (duomenys neskelbtini) dalis nepaveldėta žemės sklypo, nes dėl palikimo priėmimo į šį turtą tėvas G. T. nesikreipė, todėl pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į šį turtą, nors turtą jo tėvas faktiškai valdė, juo naudojosi. Nagrinėjamu atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad po A. T. mirties sutuoktinis G. T. priėmė palikimą – (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turi įtakos pareiškėjo turtinėms teisėms, t. y. palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. T. ir G. T. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo S. B. (notarė) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), sutuoktinis G. T., gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas priėmė palikimą – (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. T. mirė (duomenys neskelbtini) G. T. mirė (duomenys neskelbtini). E. T. tėvai yra A. T. ir G. T. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės Liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kad E. T. padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą, mirus G. T.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė atnaujinti praleistą terminą G. T. įregistruoti Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo.
Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) dalies nuosavybės teise registruotas A. T. ir E. T. vardu.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pareiškėjas nurodė, kad G. T. po sutuoktinės A. T. mirties liko gyventi jų gyvenamajame name esančiame žemės sklype. G. T. žemės sklypą ir jame esančius statinius prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo visus susijusius su išlaikymu mokesčius. Tokie sutuoktinio G. T. veiksmai aiškiai parodo, kad jis po sutuoktinės mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas bei juo naudodamasis. Dėl kokių priežasčių pareiškėjo tėvas po savo sutuoktinės mirties nepaveldėjo viso turto, pareiškėjui nėra žinoma.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad G. T. atliko aktyvius veiksmus po A. T. mirties. Pareiškime nurodyta, kad pasirūpino palikėjai priklausiusiu turtu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, kad po A. T. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), sutuoktinis G. T. faktiškai valdydamas priėmė palikimą – (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant paveldėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), sutuoktinis G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas priėmė palikimą – (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. T. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.