Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, susipažinęs su Perelozų sentikių religinės bendruomenės skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Perelozų sentikių religinė bendruomenė 2013-12-23 paštu išsiuntė skundą ir prašo: 1) 2005-01-19 Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos prašymą Teisingumo ministerijai bei 2005-01-24 Teisingumo ministerijos raštą Nr. (8.3.41)-7R-505 pripažinti neteisėtais; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją teikti prašymą VĮ „Registrų centras” Kauno filialui pakeisti Perelozų sentikių religinės bendruomenės duomenis juridinių asmenų registre nurodant: a) 7 grafoje „Taisyklė pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu:“ Juridinis asmuo veikia pagal savo Bendruomenės kanonus, statutus, bendruomenės valdymo organų priimtus įstatus ir kitas normas, kurios neprieštarauja LR įstatymams ir kitiems teisės aktams; b) 14 grafoje „Dokumentai:“ ištaisyti (išbraukti) tiesos neatitinkančias faktines aplinkybes dėl 2003-10-21 registravimo pažymėjimo praradimo ir paskelbimo negaliojančiu; 3) įpareigoti Teisingumo ministeriją bei Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausią Tarybą oficialių istorinių šaltinių bei atitinkamų teisės aktų nuostatomis pagrįsti Perelozų sentikių bendruomenės traktavimo kaip Lietuvos sentikių bažnyčios sudėtinės dalies pagrįstumą; 4) įpareigoti Lietuvos sentikių bažnyčią pateikti bet kokį dokumentą, pagrindžiantį išreikštą pareiškėjos valią įstoti į Lietuvos sentikių bažnyčios sudėtį, ir LSB ir/ arba LSBAT sprendimo/ protokolo kopiją, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl priėmimo į LSB narius ir nurodyta, nuo kurios datos bendruomenė tapo Lietuvos sentikių bažnyčios, kaip religinės bendrijos, dalimi; 5) įpareigoti Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausią Tarybą panaikinti klaidingą ir melagingą informaciją apie Perelozų sentikių religinės bendruomenės vadovus oficialioje LSB internetinėje svetainėje www.starover.lt; 6) priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Pareiškėja skundžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005-01-24 raštą Nr. (8.3.41)-7R-505, kuriuo kreiptasi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu Perelozų sentikių religinei bendruomenei suteikti devynių skaičių kodą ir išduoti naują registravimo pažymėjimą. Pagal 2003-11-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (2004-06-29 redakcija) Registre registruojamam juridiniam asmeniui, filialui ir atstovybei suteikiamas kodas, kurio struktūrą nustato Registro tvarkymo taisyklės (100 p.); duomenys ir informacija keičiami ir kaupiami Registre senus įrašus papildant naujais. Ištaisomi tik klaidingi duomenys ir informacija. Įregistravęs pakeistus steigimo dokumentus, Registro tvarkytojas kartu įrašo į Registrą pakeistą informaciją (103 p.); įregistravęs juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, Registro tvarkytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išduoda Teisingumo ministerijos nustatytos formos registravimo pažymėjimą. Registravimo pažymėjimas kartu su įregistruotais steigimo dokumentais įteikiamas asmeniškai arba prašymą pateikusio asmens pageidavimu išsiunčiamas paštu (109 p.); pasikeitus duomenims, nurodytiems registravimo pažymėjime, išduodamas naujas registravimo pažymėjimas (110 p.). Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai teisines pasekmes gali sukelti tik Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmai ar sprendimai, o ne Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kreipimasis raštu į registro tvarkytoją.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005-01-24 raštu Nr. (8.3.41)-7R-505 pareiškėjai nebuvo nustatytos jokios teisės ar pareigos, todėl pagal savo pobūdį šis raštas nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Tuo remiantis šį skundo reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Be to, skundžiamas raštas priimtas 2005 m., o apie jį pareiškėjai vėliausiai buvo žinoma jau 2010 m. iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo, todėl bet kokiu atveju jo apskundimo terminas būtų praleistas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Tais pačiais motyvais atsisakytina priimti ir pareiškėjos reikalavimą pripažinti neteisėtu 2005-01-19 Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos prašymą Teisingumo ministerijai.

Pareiškėja skunde reiškia reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atžvilgiu, tačiau teismui nepateikia įrodymų, kad su tokio pobūdžio reikalavimais kreipėsi į atsakovą, o šis atsisakė atlikti jos prašomus atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina jų atlikimą. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal šią nuostatą suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-09 nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Pažymėtina, kad pareiškėja reiškia reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai. Civilinio kodekso 2.37 str. nustatyta, kad tradicinės religinės bendruomenės ir jų bendrijos yra juridiniai asmenys. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog religinių bendruomenių ir bendrijų struktūriniai padaliniai, kurie pagal religinių bendruomenių ir bendrijų kanonus, statutus ar kitas normas atitinka šio kodekso 2.33 straipsnyje nustatytas sąlygas, yra juridiniai asmenys. Tokie struktūriniai padaliniai juridinių asmenų registrui pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės. Civilinio kodekso 2.37 straipsnio 3 dalis numato, jog religinės bendruomenės ir bendrijos bei jų struktūriniai padaliniai, turintys juridinio asmens teises, veikia pagal savo kanonus, statutus ar kitas normas, tiek kiek jie neprieštarauja įstatymams, ir šiems juridiniams asmenims taikomi tik šios knygos IV, VI skyriai, 2.84, 2.85 straipsniai bei, kiek tai neprieštarauja šio straipsnio 1 daliai, V skyrius. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad galimai pažeistas savo teises pareiškėja gali ginti religinės bendruomenės ar bendrijos vidine tvarka ar bažnytinės (kanoninės) teisės nustatyta tvarka spręsti tokio pobūdžio ginčams, nes ginčą kelia dėl religinės bendrijos veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos skundą atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti priimti Perelozų sentikių religinės bendruomenės skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2013-12-16 sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti M. R..

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.