- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- II-278-830/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00340-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Š. G.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės D. U. 2021 m. liepos 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2547-2021 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu Š. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 200 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2021 m. gegužės 27 d., 14.38 val., Panevėžio rajono sav. magistraliniame kelyje Panevėžys – (duomenys neskelbtini), 10,90 km, vairuodamas automobilį MITSUBISHI OUTLANDER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė priekyje važiavusius automobilius, kelio ruože, pažymėtame kelio ženklu Nr. 325 ,,Lenkti draudžiama“, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą.
2021 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas Š. G. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2021 m. liepos 22 d. nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta sankcijoje, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui. Skundas argumentuojamas tuo, jog pareiškėjas sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, dėl ko tikrai nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, kad yra nubaustas per griežtai. Administraciniu nusižengimu jis niekam turtinės ar kitokios žalos nepadarė. Pilnai supranta, kad už tokius savo veiksmus turi atsakyti ir jam turi būti paskirta nuobauda. Paskirtą baudą jis jau yra sumokėjęs. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, nes jo (Š. G.) atžvilgiu yra ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, numatyta lengvinanti aplinkybė - tai, kad jis prisipažįsta padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, sukels sunkias pasekmes jo darbinei veiklai bei šeimai. Pareiškėjo atžvilgiu specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neatimant teisės vairuoti arba atėmus teisę vairuoti transporto priemones ir trumpesniam laikotarpiui nei trys mėnesiai. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Pareiškėjo manymu, jo administracinio nusižengimo byloje yra ypatingos aplinkybės, suteikiančios pagrindą skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Priimant nutarimą, nebuvo vertinamas nusižengimo pavojingumas, kuris žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju nesukėlė jokių pasekmių. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis ir neturi jokių sistemingumo požymių. Pareiškėjas supranta, kad padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. įvažiavimas į priešpriešinę juostą, vietose, kuriose tai yra draudžiama. Pažeidimas padarytas nepiktybiškai, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl to, kad priešais labai lėtai važiavo dvi transporto priemonės, o jis (pareiškėjas) skubėjo laiku nuvežti tėtį į Kauno klinikas, kur jam yra taikomas gydymas. Policijos pareigūnai nenustatė, kad darydamas šį nusižengimą padarė kitą nusižengimą, tai yra lenkdamas per ištisinę liniją viršijo leistiną greitį. Pareiškėjas nesielgė tiesiogine tyčia, realaus pavojaus niekam nesukėlė, žalos nepadarė, jis sąžiningai suklydo, trumpam praradęs dėmesingumą ir nepastebėjęs ištisinės linijos. Teismas turi atsižvelgti į jo charakterizuojančias aplinkybes: neteistas, įskaitinių eismo įvykių niekada nepatyrė, turi šeimą, augina dvi mažametes dukras, vienai iš jų tik (duomenys neskelbtini), darbo vietoje charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėjo tėčiui yra nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, šiuo metu jam taikoma spindulinė terapija, po procedūrų tėtis pats savarankiškai negali vairuoti transporto priemonės, todėl pareiškėjas nuveža jį į Kauno klinikas ir po procedūrų parveža į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas didžia dalimi vienas privalo rūpintis tiek šeimoje augančiais mažamečiais vaikais, tiek savo tėčiu, kuris yra silpnos sveikatos. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes priešingu atveju sužlugtų jo ir jo šeimos bei aplinkinių namiškių gyvenimas. Per 14 vairavimo metų nebuvo padaręs jokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pilnai suvokia padaryto nusižengimo pavojingumą ir galėjusias kilti neigiamas pasekmes, daugiau taip niekada nepasielgs. Nors ir kiekviena iš aptartų aplinkybių pati savaime nelaikytina išskirtine. Tačiau, mano, kad šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - taikymu, būtų sukelti daug didesni buitiniai, gyvenimiški nepatogumai negu kitam asmeniui, kuris tokių aplinkybių pasekmių nepatiria. Vairavimo teisių atėmimas jam būtų aiškiai per griežta ir šioje situacijoje neproporcinga administracinio poveikio priemonė, tuo labiau, kad kartu su ja pritaikyta ir administracinė nuobauda, kurią jis jau sumokėjo. Teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, galėtų įžvelgti, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sušvelninant administracinę poveikio priemonę. Pareiškėjas vadovauja (duomenys neskelbtini) tarnybai, kuri kaip struktūrinis vienetas susideda iš Pakruojo, Pasvalio ir Biržų meistrijų, kuriose bendras jam pavaldžių darbuotojų skaičius yra apie 140, todėl tam, kad užtikrintų pavaldžių padalinių tinkamą darbą, jam būtinas vairuotojo pažymėjimas, nes į nutolusius padalinius reikia vykti kiekvieną dieną. Vykdant šias pareigas jam reikia bendrauti su įmonės partneriais, savivaldybių atstovais, kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbą, analizuoti veiklos rodiklius, vykdyti įmonės strateginius planus, šiems procesams įgyvendinti, taip pat reikalingas vairuoto pažymėjimas, kad galėtų vykti į susitikimus bei darbų apžiūras. Pareiškėjo darbdavys prašo teismo rasti galimybę ir neatimti iš jo vairuotojo pažymėjimo. Pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Pareiškėjas tikrai nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, supranta jo neigiamas pasekmes ir padarė atitinkamas išvadas, todėl laikytina, kad paskirta nuobauda ir nuobaudos paskyrimo procesas tinkamai paveikė teisės pažeidėją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima teigti, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinio poveikio priemonė, naudai, dėl ko yra faktinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta straipsnio sankcijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija nurodė, kad su Š. G. surašytame skunde, išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas 2021 m. liepos 22 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pabrėžia, jog Š. G. padarytas pažeidimas teismų praktikoje pripažįstamas vienu pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Vien tik neteisėto lenkimo manevro atlikimas nepriklausomai nuo to, ar realiai kilo neigiamos pasekmės (turtinė, fizinė žala) pats savaime pripažįstamas pavojingu veikimu. Pabrėžia, kad Š. G. skunde išdėstyta nuostata apie tai, kad pažeidėjo įvykdytas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimas niekam nesukėlė neigiamų pasekmių (turtinės ar fizinės žalos), šiuo atveju nėra teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nes jei tokia žala būtų padaryta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykdytą veiką reikėtų kvalifikuoti pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ar atitinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso) straipsnį, numatantį dar griežtesnę atsakomybę. Nagrinėjant Š. G. skunde išdėstytą reikalavimą sušvelninti parinktą administracinę nuobaudą reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog pareiškėjas 5 metų laikotarpiu, neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, už įvairius KET pažeidimus baudomis baustas 5 kartus. Nepaisant administracinių nuobaudų skyrimo, Š. G. vėl įvykdė pavojingą administracinį nusižengimą. Vertinant pastarąją aplinkybę, matyti, kad vien tik bauda, kaip administracinės atsakomybės priemonė, Š. G. priešingo teisei elgesio nepaveikė. Jam tikslinga palikti galioti bei įvykdyti paskirtą specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Š. G. bei jo atstovas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Š. G. neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, savo kaltės, dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo ir veikos kvalifikavimo. Š. G. šiuo atveju ginčija tik jam paskirtos nuobaudos individualizavimą ir laiko jam paskirtą nuobaudą per griežta, prašo neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - arba sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 mėnesio, t. y. jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Byloje esanti vaizdo medžiaga bei papildomai policijos pateikti duomenys patvirtina, kad lenkimo manevras buvo pradėtas kelio atkarpoje, kurioje šis manevras buvo galimas, o baigtas kelio atkarpoje, kurioje buvo draudžiama lenkti. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad lenkimo vietoje, jo (lenkimo) pradžioje, buvo horizontalusis kelio ženklinimas 1.10 (KET 3 priedas) - dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita – brūkšninė, skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos. Šią liniją leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti. Bylos duomenimis, Š. G., pradėdamas lenkimą, šią liniją kirto iš brūkšninės linijos pusės, lenkimo metu horizontalusis kelio ženklinimas lenkimo vietoje keitėsi į „Artėjimo linija“ KET 3 priedas 1.6 ), „Siaura ištisinė linija“, kelio ženklas draudžiantis lenkimą (Nr. 325) ir lenkimą baigė šio ženklo galiojimo zonoje.
Iš to darytina išvada, kad skundo nagrinėjimo metu nustatytos kitokios veikos aplinkybės nei nurodytos nutarime, t. y. nutarime nepagrįstai nurodyta, kad Š. G. kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Byloje nustatyta, kad nustatyta, kad Š. G. 2021 m. gegužės 27 d., 14.38 val., Panevėžio rajono sav. magistraliniame kelyje Panevėžys – (duomenys neskelbtini), 10,90 km, vairuodamas automobilį MITSUBISHI OUTLANDER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (leidžiamoje vietoje) ir lenkė priekyje važiavusį automobilį, baigdamas lenkimo manevrą kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, kelio ruože pažymėtame kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Todėl aplinkybės tikslintinos, nekeičiant pažeidimo kvalifikacijos.
Sprendžiant paskirtos nuobaudos klausimą, teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas nėra nurodęs, kad lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis pradedamas leidžiamoje zonoje, o baigiamas draudžiamoje. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad lenkimo manevras yra atskirų pavienių veiksmų visuma: įsitikinimas, kad saugu lenkti; posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą; įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą; saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis, o tęstinis ir prasideda įsitikinus, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl akivaizdu, jog būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymo leidėjas yra uždraudęs atlikti taip lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti teritorijoje, ką ženklina kelyje esantys kelio ženklai. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Š. G. kaip dėmesingas vairuotojas turėjo būti pakankamai atidus ir nepradėti lenkimo manevro, jei nebuvo įsitikinęs, jog manevrą galės pabaigti nepažeisdamas kelio ženklinimo. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes pamatyti, jog atliekant lenkimo manevrą, jį baigs draudžiamojoje zonoje, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Teismas pažymi, kad įstatymuose yra įtvirtintas teisingumo principas. ANK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės nusižengimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti tyčią, pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad priimant 2021 m. liepos 22 d. nutarimą administracinėje byloje nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, kadangi administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Pareiškėjas nurodė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė liko neįvertinta priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad Š. G. dirba AB (duomenys neskelbtini) vadovu, specialioji teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra tarnybinėms funkcijos atlikti. Š. G. darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Pareiškėjas anksčiau buvo baustas už mažiau pavojingus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, tačiau duomenų apie tai, kad Š. G. tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ne pirmą kartą, nėra. Pažeidimas netyčinis, padarytas dėl neatsargumo. Manytina, kad pareiškėjo transporto priemonių lenkimas draudžiamoje zonoje buvo daugiau atsitiktinis. Taip pat svarbu pažymėti, jog atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.
Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Š. G. paskirtos nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės D. U. 2021 m. liepos 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2547-2021 keistinas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Š. G., už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą netaikant administracinio poveikio priemonės, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Š. G. skundą tenkinti.
Pripažinti Š. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.
Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės D. U. 2021 m. liepos 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2547-2021, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, palikti jam nutarimu paskirtą nuobaudą – 200 Eur baudą, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismui.