Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir teismo leidimo išdavimo pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, A. R. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Gautas atsiliepimas (b.l.23-27), jog nėra pradėta paveldėjimo procedūra po A. R. mirties ir jie neprieštaraus dėl termino pratęsimo, jeigu pareiškėja įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas pilnai.

Nustatyta, kad nepilnamečio A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l.8) . Santuoka nutraukta 2002-11-05 (b.l.9). A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Tokiu būdu remiantis CK 5.11 str., 5.12 str. nuostatomis A. R., kaip vienintelis palikėjo vaikas turi teisę paveldėti pagal įstatymą kaip palikėjo pirmos eilės įpėdinis (b.l. 10). Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. R. vardu (b.l. 13). Dėl palikimo priėmimo po A. R. mirties pas notarą niekas nesikreipė (b.l.11).

Pagal CK 4.47 str. 2 p. vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

CK 5. 57 str. 1 d. įtvirtinta, kad CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėtam CK straipsniui taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Taigi, nagrinėjant įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtina nustatyti šias aplinkybes: 1) ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) nustačius atitinkamas aplinkybes privalomai vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) nustatyti ir išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Nustatant ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) .Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai . Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Šios bylos ypatumas yra tai, kad asmuo siekiantis teisinio rezultato – palikimo priėmimo ir realizuojantis savo, kaip įstatyminio įpėdinio teises yra nepilnametis asmuo A. R. atstovaujama savo įstatyminės atstovės - motinos R. R.. Faktiškai dėl savo nepilnametystės A. R. teisės į tėvo palikimą galėjo būti įgyvendintos tik per jo įstatyminę atstovę, nes pats A. R. asmeniškai kreiptis su pareiškimu pas notarą negalėjo. Byloje nustatyta, kad apie palikimo atsiradimą pareiškėja sužinojo laiku, tačiau kreiptis laiku pas notarą nespėjo dėl savo teisinio neišprusimo, dėl to, kad buvo užsienyje ir negalėjo grįžti į Lietuvą.

Taigi, spręstinas klausimas ar nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. Visumoje įstatymas nenumato kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes , tai sprendžia teismas. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią atskiriems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis , yra susiformavusi praktika, kad praleisti terminai yra atnaujinami ( pratęsiami) tik išimtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys iš tiesų yra svarbios. Kaip taisyklė tai gali būti objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, kurios realiai trukdė atlikti palikimo priėmimo veiksmus 3-jų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties. Taigi, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali būti įprastinė praktika ir jis taikomas ypatingai retais atvejais. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip išskirtinės aplinkybės , kurios egzistavo per įstatymo nustatytą terminą ( kurį prašoma atnaujinti ar pratęsti ) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iš jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus.. Tokia įstatymo nuostata ne tik padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, bet ir gina suinteresuotų asmenų laiku įgyvendinusių savo teises, interesus. Civilinės asmenų teisės gali būti ginamos tada, kai tai neprieštarauja įstatymams ir viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, negalima savo interesų iškelti aukščiau už kitų asmenų teisėtus interesus( CK 1.137 str.).

Taigi, įstatyminis įpėdinis A. R. dėl savo nepilnametystės pats kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo negalėjo, o tai realiai atlikti galėjo tik jo įstatyminė atstovė R. R.. Nepilnamečiam ir tuo pačiu neturinčiam visiško civilinio veiksnumo, asmeniui jo teisių įgyvendinimas priklauso nuo to ar savo, kaip nepilnamečio asmens atstovo, pareigas tinkamai įgyvendina nepilnamečio asmens tėvai Kaip matyti, šiuo atveju A. R. motina laiku dėl palikimo priėmimo savo sūnaus vardu nesikreipė, kas ir sąlygojo, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas. Pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys gali būti iš esmės pripažintos svarbiomis, nes sutiktina su tuo pareiškėjos argumentu, kad dėl savo teisinio neišprusimo ji nežinojo esant griežtą reikalavimą kreiptis dėl palikimo priėmimo per 3-is mėnesius nuo palikėjo mirties. Be to, R. R. ir A. R. būnant užsienio šalyje, atvykimas į Lietuvą buvo komplikuotesnis , užsitęsė A. R. kūno pargabenimo ir laidotuvių organizaciniai klausimai, staigi palikėjo mirtis, be abejo, sukėlė stresą artimiesiems. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad A. R. kreiptis laiku dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties sutrukdė objektyvios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės - neturėjimas civilinio veiksnumo ir jo įstatyminės atstovės teisinis neišprusimas, gyvenimas užsienio šalyje, užtrukę laidotuvių organizaciniai klausimai. Tai laikytina svarbiomis priežastimis, lėmusiomis tai, kad buvo praleistas terminas palikimui priimti. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad sutinkamai su susiklosčiusia teismų praktika bylose, kuriose yra sprendžiamas bet koks klausimas, susijęs su vaiko interesais, visada yra būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Tai pabrėžta ir 2011-06-30 apibendrinime „Dėl nepilnamečių turtinių teisių apsaugos paveldėjimo teisiniuose santykiuose“. Todėl termino pratęsimas palikimui priimti visiškai atitinka prioritetinį vaikų teisių apsaugos principą, vaiko interesus, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Taigi, atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas į A. R. palikimą iki šiol nėra išduotas, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, kaip jau ir minėta, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą A. R. po jo tėvo A. R. mirties (duomenys neskelbtini).

CK 5.56 str. numato, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Duomenų, kad palikimas būtų apsunkintas kreditoriniais reikalavimais byloje nėra, palikimo priėmimas atitinka vaiko interesus, todėl įvertinus visumą aptartų aplinkybių darytina išvada, kad nepilnamečio A. R. teisės ir interesai pažeisti nebus, taigi prašymas dėl teismo leidimo išdavimo tenkintinas. Įpėdiniai, priėmę palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52, 5.53 str.), todėl siekiant apginti nepilnamečio įpėdinio interesus, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą pagal turto apyrašą, įpareigojant notarą išduoti vykdomąjį pavedimą antstoliui sudaryti turto apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 str., 582 str. 4 d. ir 6 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.56 str., 5.57 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pratęsti A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui pagal įstatymą priimti po jo tėvo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus išduoti teismo leidimą R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti jo tėvo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą, palikimą priimant pagal turto apyrašą. Įpareigoti notarą išduoti vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.

Nutartis dalyje dėl termino pratęsimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.