Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. M., jo atstovui advokatui Aleksander Višnevskij, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) atstovams E. Č., S. N..

teismo posėdyje išnagrinėjusi L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2018 m. birželio 28 d. savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 27 straipsnio 22 dalį.

Teismo posėdžio metu L. M. nurodė, kad inkriminuojamą administracinį nusižengimą pripažįsta iš dalies. Jis buvo apgautas. Su D. T. pasirašė projektavimo darbų rangos sutartį. Pagal šią sutartį D. T. įsipareigojo parengti pastato (duomenys neskelbtini) projektą, priduoti dokumentus į Statybos inspekciją, gauti leidimą statybai, priduoti pastatytą pastatą eksploatacijai. Patį namą statė kiti asmenys. Dalis įsipareigojimų buvo sutarta žodžiu. Jis padarė brėžinį 2017 m. vasario pabaigoje, D. T. turėjo parengti projektą. Kai su D. T. buvo pasirašyta sutartis, namas nebuvo pradėtas statyti. Jis pradėtas statyti 2017 m. rugpjūčio mėnesį, nes liepos mėn. D. T. jam atidavė projektą ir statybos leidimą. Statybos leidime nebuvo parašų. D. T. paaiškino, kad statybos leidimas atspausdintas iš elektroninės erdvės, dabar parašų niekas nededa. Jis statybos leidimo duomenų bazėse netikrino. 2018 m. balandžio mėn. prie duomenų bazės prisijungė, kai apsilankė savivaldybėje ir sužinojo visą situaciją. Sutartį iš elektros tinklų pateikė D. T. po sutarties sudarymo. Jis savivaldybėje parašė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus. Šis prašymas yra parengtas ne jo, jam diktavo. Jis surašė ir pateikė D. T., o ne į savivaldybę. Prašyme rekvizitus ranka įrašė jis.

Sutartį surašė D. T.. Jis sutartį peržiūrėjo neatidžiai, ją pasirašė neįsigilinęs. Negali paaiškinti, kodėl joje numatytas 30 dienų terminas. Sutartis buvo sudaryta kovo 1 d. Kad ji nevykdoma pradėjo įtarti po metų - 2018 m. pradžioje, kai įsikraustė į namą. Reikėjo priduoti pastatą, jis ieškojo D. T., bet pastarasis neatsakydavo į jo žinutes. Kai buvo daryta toponuotrauka, namo statybos nebuvo pradėtos. Sklype buvo tik pažymėta, kur turi būti pamatai. Darbų rangos sutartis būtų įvykdyta, jeigu būtų priduotas namas. Jis yra du kartus D. T. sumokėjęs po 200 eurų. Sutarė, kad pilnai atsiskaitys, kai gaus (duomenys neskelbtini) projektą su leidimu. Objektų pridavimų sumos iki galo nebuvo aptartos. Pagal sutartyje išdėstytas sąlygas ji nebuvo įvykdyta. D. T. turėjo pateikti Statybos inspekcijai pranešimą apie statybos pradžią. Jis norėjo priduoti pastatą, tačiau negalėjo susisiekti su D. T., o savivaldybėje sužinojo, kad nėra nei leidimo statybai, nei projekto. Prašymą išduoti statybos leidimą D. T. atsiėmė. Jis jam davė suklastotus dokumentus. Dėl to kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Kadangi sutartį sudarė su D. T. įmone, viešai skelbiamais leidimais nesidomėjo.

Liudytoja S. K., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2013 m. iki 2017-03-01. Buvo projektų vadovė. Sutartis vykdė direktorius D. T., kuris derino projektus. Ji pasirašinėjo tik techninę projektų dalį, t. y. rengiamo projekto brėžinius, aiškinamuosius raštus. Toliau projektus kuravo D. T., jis gaudavo leidimą statybai ir bendravo su užsakovais. D. T. parengęs projektą teikdavo suderinimui į savivaldybę, gaudavo leidimą statybai arba pastabas, kurias reikia ištaisyti. D. T. jai nerodydavo gautų statybos leidimų. Jis turėjo jos atestato kopiją, kuris reikalingas patvirtinti jos, kaip projekto vadovės, kvalifikaciją. Įsakymo, kad skiriama projektų vadove (duomenys neskelbtini), nežino, su šiuo įsakymu nebuvo supažindinta. Apie šį objektą ji nieko nežino, jo neprojektavo. Ji su užsakovais nebendraudavo, todėl jų pavardžių nežino. Byloje esantys brėžiniai jai nematyti, juose ne jos parašas. Kad buvo suklastoti kažkokie dokumentai sužinojo gal prieš metus iš L. M.. Bendraudama su D. T. jokių klastojimų nepastebėjo. Projektų į „Infostatyba“ duomenų bazę ji neįkėlinėjo. 2017 m. D. T. pranešė, kad įmonė bankrutuoja, po ko jai buvo sunku su juo susisiekti. 2017 m., gal balandžio mėn., jai paskambino L. M. ir pasakė, kad ji yra projekto, kuris užsakytas pas Timofejevą, vadovė, o leidimas statybai negaliojantis. Negali prisiminti, kada tiksliai L. M. jai skambino. Tuo metu D. T. įmonėje jau nedirbo. L. M. prašė atsisakyti projekto autorystės, ji pasirašė, kad atsisako autorystės. Automatiškai pagalvojo, kad gal ji pasirašė L. M. projektą, paties projekto nematė. Atsisakė autorystės, kad jis galėtų tęsti darbus kitoje firmoje. L. M. pasakė, kad leidimas padirbtas ir jie negali tęsti statybos darbų. Jai skambino dar keli žmonės, kurie buvo užsakę paslaugas. Sakė, kad negavo leidimų, negali statyti, negali susisiekti su D. T.. Ji pati bandė susisiekti su D. T., bet ir jai nepavyko. Ji tikra, kad teismo parodytuose dokumentuose parašai yra ne jos. Darant projektą D. T. kartais pateikdavo sklypo dokumentus, topografinę nuotrauką, kitos informacijos neteikdavo. Nuo 2017 m. statybos leidimas gaunamas per „Infostatybą“, kai projektas suderinamas, atsiranda grafa, kad jis galiojantis, asmuo atsispausdina leidimą statybai su priklausomais dokumentais.

Liudytojas D. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su L. M. 2017-03-01 pasirašė sutartį, pagal kurią turėjo suprojektuoti pastatą, tinklus, gauti statybos leidimą. Sutartį parengė jis. Sutartyje numatytas 30 d. terminas nėra labai realus. Sutartis buvo pasirašyta vienam namui, bet jis projektavo du namus. L. M. sakė, kad nori tokį pat namą pastatyti ir kitame sklype. Pastatas buvo (duomenys neskelbtini) bendrijoje. L. M. pasiūlė eskizą, jie suderino projektą, sąlygas, buvo užsakyta topografinė nuotrauka, suprojektuoti inžinieriniai tinklai. Projektą įkėlė į Infostatyba, tačiau negavo statybos leidimo. Pasiskambinus į savivaldybę, pasakė, kad mato vykstančią statybą ir projekto vadovo prašymu jie atmeta projektą, kad pats asmuo galėtų savavališką statybą įteisinti, padaryti ekspertizę, sumokėti baudą. Jis turėjo gauti statybos leidimą švariam sklypui, tačiau topografinėje nuotraukoje jau figūravo statomas pastatas. L. M. statybos darbus pradėjo kai tik pasirašė sutartį. Sutarties pasirašymo metu namas nebuvo pradėtas statyti. Kai nuvažiavo su topografu į sklypą, namo sienos jau buvo iškeltos, buvo pora darbuotojų. Namo statybos jau buvo pradėtos, jos buvo pradėtos be jo žinios. Pagal sutartį jis visus darbus atliko, tik negavo statybos leidimo. L. M. namą statė pagal jo brėžinius. Jis žinojo, kad negautas statybos leidimas. Jam net nebuvo pilno namo projekto atidavęs. Jis L. M. sakė, kad pas jį vyksta statyba ir tai gali būti laikoma nelegalia statyba. Ekspertams siuntė prašymą, kad jie įvertintų, jie pasakė sumas, į sutartį tai įtraukta nebuvo, jis jiems nemokėjo. Nesant statybos leidimo, statybų negalima pradėti. L. M. jį spaudė greičiau gauti statybos leidimą. Statybos leidimą įrašo į diską, pasirašo elektroniniu parašu ir atiduoda, todėl L. M. būtų žinojęs, jeigu jis būtų gautas. L. M. namą projektavo jis, o S. K. buvo projekto vadovė. Ji pasirašinėjo projektą elektroniniu parašu, neelektroninis parašas buvo skenuotas, bet jis buvo S. K.. Projektavimo užduotį vietoj S. K. pasirašė jis. Su ja virš 10 metų pažįstami, todėl tai žinojo. Šis dokumentas tik pridedamas prie projekto, tai nėra didelės reikšmės dokumentas, be jo galima gauti leidimą. Jis L. M. statybos leidimo nedavė, davė tik projektą, eskizus. Nebuvo galutinio suderinto projekto. L. M. projektui buvo pritarta, jis turėjo eskizus, brėžinius, planus ir pradėjo statyti. Negali pasakyti kuriuo tiksliai momentu. Į „Infostatybą“ dokumentus kėlė jis. Negali pasakyti, kodėl į „Infostatyba“ buvo įkeltas pirminis projekto variantas. Kažkas skambino iš savivaldybės, kad vyksta nelegali statyba, sakė tegu užsakovas padaro ekspertizę, sumoka pusę baudos, tada galės išduoti leidimą. L. M. nedirba su dokumentais, jis nežinojo kaip gaunamas leidimas. Tačiau pradėjęs statybas jis žinojo, kad statybos leidimo nėra, nes projektas dar nebuvo paruoštas iki galo, jis gavo tik eskizus ir pagal juos pradėjo statybas. L. M. namus statė pardavimui. Neatsimena tikslios datos, kada važiavo su topografu į sklypą, 2017 m., buvo šilta, gal vasarą. Pirmas projektas į „Infostatybą“ turėjo būti įkeltas 2017 m. pabaigoje, gruodį. Kai darė topografinę nuotrauką, namo statyba buvo pradėta. L. M. už pilną projektą neatsiskaitė, sutarties nenutraukė, jam nereiškė jokių pretenzijų. S L. M. sutartį sudarė kai „Dprojektai“ buvo paskelbtas bankrotas. Vykdė individualią veiklą, matyt buvo likęs „Dprojektai“ šablonas. Jo kaltė, kad laiku nespėjo darbo padaryti, o L. M. kaltė, kad be leidimo pradėjo statybas. L. M. negavo jokio projekto, kai pradėjo statybas, namą pradėjo statyti iš brėžinių. Greičiausiai statybos buvo pradėtos nepraėjus 30 d. sutarties terminui. Po topografinės nuotraukos jis jam nieko nesakė dėl statybų, Statybos inspekcijai nepranešė, geranoriškai viską norėjo sutvarkyti. Vieną kartą yra minėjęs M., kad savivaldybė gali pareikalauti ekspertizės.

Liudytojas S. V., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad L. M. nepažįsta, nežino, kokios sutartys buvo sudarytos tarp jo ir D. T.. (duomenys neskelbtini) g. jam teko daryti topografinę nuotrauką. Sklype rado namo pamatus ir sienas. Kadangi nuotraukos data 2017-06-26, tai galimai ji daryta prieš savaitę iki tos datos. Pastato pamatai ir sienos buvo 2017 m. birželio viduryje. Apie statybos leidimą nieko nežino. Vietoje matavo realų pastatą. Suderinęs topo nuotrauką nusiuntė ją D., galėjo būti 20107-07-18. Dėl matavimo iš D. T. pretenzijų nesulaukė. Jis su juo nėra pilnai atsiskaitęs.

L. M. inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai duomenys:

2017-03-01 projektavimo darbų rangos sutartyje nurodyta, kad užsakovas L. M., o rangovas UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. T.. Į sutarties kainą įeina architektūrinė – techninė projekto dalis, projekte derinimas, leidimo davimas, VMi mokestis, A klasės namo sertifikatas, topografinė nuotrauka, vandentiekio nuotekų projektas. Bendra sutarties kaina – 1250 eurų, iš kurių avansas – 600 eurų, o likusi suma – 650 eurų sumokama rangovui atsiimant statybos leidimą.

Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau - IS „Infostatyba“) pateiktas statytojo 2017-12-28 prašymas Nr. SRA-100-171228-38219 (būsena - atmestas) išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris suteiktų statytojui teisę įgyvendinti statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Statybos projektas Nr. 00-15-TDP, 2017 m.“.

Statybos projektas Nr. 00-131-TDP-AS „Gyv. Namo aukšto planas“, atlikus matavimus nustatyta: pastato ilgis - 13,99 m, plotis - 10,25 m, aukštis - 4,56 m. Atlikti šie darbai: sumontuoti pamatai (gelžbetonio gręžtiniai poliai su antpuoliu (rostverku); sumontuotos laikančios sienos, lauko atitvaros apšiltintos, tinkuotos ir apie 25 % apklijuotos plytelėmis; sumontuotos medinės stogo konstrukcijos ir uždengtos profiliuotais metalo lakštais; įstatyti langai ir durys su skardos nuolajomis. Vizualiai apžiūrėjus pastatas baigtas ir naudojamas pagal paskirtį. Pastato ašis 1-1 lygiagreti (duomenys neskelbtini) g. ir yra arčiausiai jos.

Statybos inspekcija 2018-06-20 raštu Nr. 2D-8572 pateikė L. M. privalomąjį nurodymą pateikti su žemės sklype L. M. pastatyto pastato statybomis susijusius dokumentus, tačiau jis inspekcijai iki 2018-06-27 jame nurodytų dokumentų nepateikė.

Statybos inspekcija L. M. 2018-09-20 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180920-00103 dėl žemės sklype savavališkai neturint SLD statomo pastato.

Statybos inspekcija 2018-09-21 surašė L. M. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-180921-00103 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-180920-00103 nurodytą pastatą, esantį žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

ANK 351 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Už šį administracinį nusižengimą numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 800 ik 2400 eurų. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje yra nustatyta, jog savavališka statyba - tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas statyti naują statinį reikalingas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai, o šio straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti IS „Infostatyba“. Įregistravus šiuos duomenis, statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad gyvenamosios paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento ir šio pastato statytojas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. M.. Taigi ginčo, kad minėto pastato statyba buvo savavališka, byloje nėra.

L. M. pripažino, kad jog minėtam pastatui nėra išduotas statybos leidimas, tačiau tvirtino, jog buvo apgautas D. T., su kuriuo 2017-03-01 sudarė projektavimo darbų rangos sutartį, pagal kurią D. T. įsipareigojo gauti ir statybas leidžiantį dokumentą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jis pradėdamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) statybas manė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra gautas, todėl jo veikoje nėra ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės.

Tiek savo paaiškinime Statybos inspekcijai, tiek apklausiamas teismo posėdyje L. M. nurodė, kad D. T. atidavė jam į rankas namo projektą ir atspausdintą leidimą statyboms 2017 m. liepos mėnesį. Gavęs iš D. T. leidimą, pasiklausė ar leidime neturėtų būti parašų, į ką pastarasis atsakė, kad leidimai dabar elektroniniai ir jokių parašų nebūna. Namo statybas jis pradėjo 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Tačiau tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys. Kaip matyti iš IS „Infostatyba“ pateikto statytojo 2017-12-28 prašymo Nr. SRA-100-171228-38219 ir pridėto statinio projekto, 2017-06-26 geodezininko S. V. pagal L. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) 2017-03-01 sudarytos projektavimo darbų rangos sutartį parengto žemės sklypo topografinio plano, žemės sklype jau yra statomas pastatas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. V. patvirtino, kad 2017 m. birželio viduryje (duomenys neskelbtini) jis darė topografinę nuotrauką. Sklype rado namo pamatus ir sienas, matavo realų pastatą. Topografinę nuotrauką jis nusiuntė D. T.. Šiuos S. V. parodymus teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas D. T., kuris nurodė, kad nuvykęs į sklypą 2017 m. birželio mėn. viduryje jau matė pastato sienas, kurios buvo užfiksuotos topografinėje nuotraukoje. Taigi, net ir laikant, kad D. T. perdavė L. M. netikrą statybos leidimą, toks perdavimas, remiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, įvyko 2017 m. liepos mėn., t. y. jau po to, kai pastato, esančio (duomenys neskelbtini) statyba buvo pradėta. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. M., pradėdamas minėto pastato statybas, žinojo, kad statybos leidimas negautas . Liudytojas D. T., apklausiamas teismo posėdyje, taip pat nurodė, kad L. M. žinojo, kad negautas statybos leidimas, nes prieš pradedant statybas jis net nebuvo atidavęs pilno namo projekto.

Vertinat L. M. su D. T. 2017 m. kovo 1 d. pasirašytą projektavimo darbų rangos sutartį, pagal kurią D. T. turėjo parengti dviejų namų projektus, juos suderinti, gauti leidimus statybai, ir pastačius pastatus, juos priduoti valstybinei komisijai, pastebėtina, kad šiuos įsipareigojimus D. T. turėjo įvykdyti per 30 dienų. Taigi, pagal minėtą sutartį L. M. statybos leidimą turėjo gauti ne vėliau iki 2017 m. balandžio 1 d. L. M. teismo posėdyje nurodė, kad sutarties tekstą surašė D. T., o jis sutartį peržiūrėjo neatidžiai, ją pasirašė neįsigilinęs. Negali paaiškinti, kodėl joje numatytas 30 dienų terminas. Kad sutartis nevykdoma pradėjo įtarti po metų - 2018 m. pradžioje, kai įsikraustė į namą. Pažymėtina ir tai, kad sutarties 5.1 papunktyje nurodyta, kad likusi suma - 650 Eur sumokama rangovui atsiimant statybos leidimą. Tačiau tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojas D. T. patvirtino, kad ši suma nebuvo sumokėta, nes įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo įvykdyti. Šiame kontekste L. M. nurodytos aplinkybės, kad jis buvo apgautas D. T., kuriam suteikė įgaliojimą padaryti namo projektą ir atstovauti institucijose gaunant leidimą namo statybai, nepašalina jo atsakomybės už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje. L. M. nesiėmė veiksmų dėl neįvykdytos sutarties, be to, pagal visas aukščiau paminėtas aplinkybes, turėjo ir galėjo suprasti, kad statybos leidimas nebuvo gautas, todėl statydamas pastatą žemės sklype veikė savo rizika. Prieš pradėdamas statyti namą, būdamas atidus ir rūpestingas statytojas, jis turėjo įsitikinti, kad turi statinio projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, tačiau to nepadarė.

Tai, kad L. M. statė pastatą žemės sklype neturėdamas statybos leidimo patvirtina ir byloje esanti jo susirašinėjimo su D. T. SMS žinutėmis išklotinė, kurioje nurodyta, kad 2017-08-22 D. T. siuntė L. M. žinutę: „L. as ketvirtadieni galėsiu pasiimti leidimą. Ir projektą. Vakar projektuotojos nebuvo Vilniuje. Gris tik trečiadieni. Tai laukit manes ketvirtadienio ryte“.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad D. T. nuslėpė nuo L. M. savo įmonės (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, įsipareigojimus prisiėmė kaip šios bendrovės direktorius, nors bendrovė sutarties pasirašymo metu jau buvo bankrutavusi, nebevykdydamas įsipareigojimų vengė susitikimų su L. M., kai kuriuose dokumentuose pasirašė vietoje S. K., neabejotinai yra netinkamas jo elgesys, tačiau nagrinėjamoje byloje D. T. teisinės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamas, o nustatytos aplinkybės nepašalina L. M., kaip statytojo pareigos prieš pradedant statybas įsitikinti, kad jis turi statybas leidžiantį projektą bei jo atsakomybės už savavališką statybą.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad L. M. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2018 m. birželio 28 d. savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tokia L. M. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį.

L. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusiklastamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes. L. M. savavališkai, t. y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė gyvenamosios paskirties pastatą, tačiau byloje nustatyta, kad jis buvo sudaręs sutartį su rangovu dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad išankstinės tyčios savavališkai pasatyti pastatą L. M. neturėjo, be to, jis ėmėsi veiksmų įteisinti savavališką statybą. Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad rangovas D. T. netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir statybą leidžiančio leidimo negavo, nors tai ir nešalina L. M. atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - L. M. dirbantis, duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka ar teistas byloje nėra. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. M. paskiriant minimalaus dydžio ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 212 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

L. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 8VM5800017 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.