Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui S. J., gynėjai advokatei E. M., nukentėjusiajai M. L., jos atstovui advokato padėjėjui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. ji 2011 m. gruodžio 5 d., apie 16.27 val., vairavo jai priklausantį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, P. Lukšio g. 2-a eismo juosta nuo Kalvarijų g. pusės, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su S. Ž. g., nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jos važiavimo eismo juostoje pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo jos važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją M. L., g. 1959 m., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji J. P. teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo darganota diena, sankryžoje ties Žukausko gatve buvo automobilių kamštis. Ji sulėtinusi greitį ant perėjos nepastebėjo žmonių. Įvažiavusi į perėją įstrižai gatvės staiga pamatė prie mašinos dešinės pusės kampo moterį. Ji sustojo, moteris suklupo, kadangi buvo paliesta automobilio dešiniuoju kampu. Išbėgusi ją pakėlė, pasakė prisėsti, nes kraujavo iš galvos. Nukentėjusioji pasakė, kad jaučiasi gerai, tik skauda galvą. Nutarė abi važiuoti tiesiai į priėmimą. Nuvyko į Antakalnį, bet ten turėjo pervežti į Lazdynus, kadangi Antakalnio klinika nėra sudariusi sutarties. Atvažiavo policija. M. L. buvo nuvežta į Lazdynų klinikas. Ji policijoje parašė paaiškinimą ir nuvažiavo į Lazdynų klinikas. Registratūroje pasakė, kad nukentėjusioji jaučiasi gerai, kad su giminaite kartu išvažiavo į namus. Pasiskambinusi tyrėjui paklausė M. L. telefono. Šiai skambino, klausė dėl sveikatos. Kitą dieną nuvažiavo aplankyti, atsiprašė. M. L. vyras pasiūlė parašyti raštą, kuriame nurodė sumą, kiek skolinga, kiek ką įvertino. Įvardinus sumą, ji sumokėjo 400 litų. Pirmadienį tyrėjas pasakė, kad nepriims susitaikymo, kad tai yra per maža suma žalai atlyginti ir nukentėjusieji nebesutinka su ta suma. Vėliau tyrėjas pranešė, kad iškeltas ieškinys. Ji skambino M. L., kvietė ateiti į draudimo bendrovę BTA. Marija nuvykusi atsisakė pildyti dokumentus, pažadėjo ateiti kitą dieną su vyru ir pažadėjo užpildyti visas reikiamas formas. SU ieškiniu ji sutinka iš dalies, nori atsiprašyti ponios M. L., kad suteikė daug skausmo ir nesklandumų.

Nukentėjusioji M. L. teisme parodė, kad ėjo iš darbo namo. Ėjo per perėją, praėjo pusę gatvės. Jai trenkė mašina, ji nugriuvo ant kapoto. Ji pradėjo keltis. Kaltinamoji pakėlė už pažastų ir ją išvežė. Ji pasakė, kad reikia greitosios. J. P. sakė, kad nuveš į polikliniką. Atvažiavus prie poliklinikos, atvyko policijos mašina. Tada ją vežė į Antakalnio ligoninę, kur pasakė, kad su traumom nepriima. Atvažiavo greitoji. Jos kojos buvo mėlynos. Vėliau jai galvą peršvietė, darė operaciją, perpjovė hematomą, išleido kraują. Jos brolienė dirba ligoninėje, ją parvežė namo. Po kelių dienų nuėjo į polikliniką, davė nedarbingumą, ji vaikščiojo į perrišimus. Gal 9 dieną atvažiavo J. P., atsiprašinėjo, dejavo, kad jai sunku, prašė atleisi, dovanoti. Jai liepė rašyti raštelį, sėdėjo ir diktavo. Ji buvo tokioje būsenoje, kad nežinojo, ką daro, ir pasirašė tą raštelį. Gavo 400 litų.

Liudytojas V. N. teisme parodė, kad ėjo namo. Lukšio gatvėje išgirdo trenksmą. Atsisukęs pamatė, kaip moteris nuo kapoto nukrito ant asfalto. Jis paskambino į 112. Iki smūgio įvykio nematė. Atstumas iki įvykio buvo 20-50 metrų, jam už nugaros. Moteris bandė atsistoti, kažkaip nelabai gavosi. Pirmoje juostoje buvo intensyvus eismas, mašinos nedavė praeiti. Operatorius paklausė, prie kokio tiksliai namo įvykis. Jis nuėjo apžiūrėti, po ko pastebėjo, kad mašina išvažiuoja. Žmogus, kuris buvo šalia, pasakė, kad nukentėjusioji buvo pasodinta į mašiną.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti eismo įvykio vietos aplinka - P. Lukšio ir S. Ž. gatvių sankryža, Vilniuje (t. 1, b. l. 10-12).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad po įvykio apžiūrėjus automobilį „BMW 530”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiam nenustatyta jokių sugadinimų (t. 1, b. l. 13-15).

Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) matyti, kad 2010-03-20 atlikus transporto priemonės „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą konstatuota, kad ji atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2012-03-20 (t. 1, b. l. 18).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 8901/11(01) matyti, kad J. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 38).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad 2011-12-05 d. 18.45 val. apžiūrėjus J. P. ji pripažinta blaivia (b. l. 38).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 9023/11(01) matyti, kad M. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 50).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad specialistas R. R., VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs M. L., gim. 1959 m., RVUL asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. 2011/49277, ir VšĮ Antakalnio poliklinikos asmens sveikatos istoriją Nr. L 603, padarė išvadą, kad nustatyti M. L. sužalojimai – muštinė pakaušio žaizda ir poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 51).

- M. L. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas ir poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje. Muštinės žaizdos aplinkos minkštieji audiniai supūliavo, todėl buvo atlikta chirurginė intervencija – supūliavusios kraujosruvos atvėrimas ir išvalymas.Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 52-54);

- M. L. medicininiuose dokumentuose galvos smegenų kraujotakos sutrikimui ar kitai lėtinei galvos smegenų patologijai būdingų nusiskundimų iki 2011-12-05 eismo įvykio metu patirtos traumos nekonstatuota. Duomenų apie galvos smegenų kraujotakos sutrikimus ir ankstesnes galvos traumas iki 2011-12-05 eismo įvykio nėra. M. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas dėl galvos minkštųjų audinių sumušimo komplikacijos (hematomos supūliavimo) ir su ja susijusio ilgesnio nei 10 dienų sveikatos sutrikdymo. Kitos sveikatos problemos neturėjo įtakos nei šios komplikacijos išsivystymui, nei sveikatos sutrikdymo trukmei ir mastui. Stuburo patologija ir su ja susiję klinikiniai simptomai M. L. buvo diagnozuoti dar iki 2011-12-05 eismo įvykio. M. L. padarytos žaizdos komplikacija (supūliavimas) susijusi su eismo įvykio metu patirta trauma. Duomenų, kad komplikacija įvyko dėl aplaidaus gydymo ar netinkamų nukentėjusiosios veiksmų, nėra. Lengvas galvos smegenų sukrėtimas nustatytas pakartotinai išnagrinėjus medicininę dokumentaciją ir atsiradus duomenų, kurių nebuvo pirminės išvados pateikimo metu. M. L. nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 182-184).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad J. P. vairuodama automobilį „BMW 530“ nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesustojo ir nepraleido pėsčiųjų perėjoje einančios pėsčiosios M. L., ją partrenkė, tuo padarydama nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. J. P. savo kaltę pripažino visiškai nurodydama, kad kliudė pėsčiąją. Kaltinamosios parodymus ir reikšmingas faktines aplinkybes patvirtino teisme apklausta nukentėjusioji M. L., taip pat liudytojas V. N., kuris matė ant žemės nugriūnančią nuo J. P. vairuojamo automobilio nukentėjusiąją. Specialistų išvadose nukentėjusiajai M. L. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. P. padarytos veikos aplinkybėms atskleisti ir jos kaltei nustatyti.

Vertindamas J. P. kaltės turinį ir priežastinį ryšį tarp jos veiksmų ir sukeltų pasekmių teismas nustatė, kad kaltinamoji nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, įvažiavo ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, per kurią ėjo nukentėjusioji, per pėsčiųjų perėją važiavo klaidingai įsitikinusi, kad tai daryti saugu. Būtent dėl tokių neteisėtų J. P. veiksmų, kurie pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus, ir jos neatsargumo buvo sužalota pėsčioji ir kilo nustatytos pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs tai, kad J. P. nenumatė, jog dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikdama neatsargia (nusikalstamo nerūpestingumo) forma, būdama blaivi pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, pripažįsta jos veiką kaip atitinkančią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teismas šalina iš nusikalstamos veikos aplinkybių tai, kad J. P. nesulėtino važiavimo greičio, nes tai paneigta nuoširdžiais kaltinamosios parodymais tiek tyrimo metu, tiek teisme.

Kaltinamosios J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino ir gailėjosi padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, taip pat tai, kad atlygino sutartą žalos dydį taip siekdama sušvelninti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Sprendžiat J. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad ji būdama neteista (t. 1, b. l. 40, 41), padarė neatsargų nusikaltimą, teisme pripažino kaltę ir objektyvius veikos požymius, t. y. prisipažino padariusi šią veiką, atlygino sutartą žalą ir susitaikė su nukentėjusiąja N, Lašiene, kuri pasirašė su kaltinamąja taikos sutartį. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. P. nusikalto pirmą kartą, anksčiau buvo kartą bausta už administracinį teisės pažeidimą (t. 1, b. l. 42), tačiau įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra įvykdžiusi, ji ištekėjusi, yra dirbanti, įrodė, kad tinkamai įvertino savo neteisėtus veiksmus ir padarė reikalingas išvadas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, kad J. P. ateityje vykdys įstatymo reikalavimus ir nebedarys nusikalstamų veikų, dėl ko atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiosios valią mato pagrindą taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias J. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei susitaikius su nukentėjusiuoju.

Atleidus J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jos padarytos nusikalstamos veikos turinį, elgesį po nusikaltimo padarymo, padarytas išvadas ir teisingumo principus pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės pasekmės gali būti tinkamai realizuotos kaltininkei neskiriant jokios baudžiamojo poveikio priemonės.

Byloje nukentėjusioji M. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 5000 Lt žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 70-71). Šio civilinio ieškinio nukentėjusioji atsisakė sudarydama su J. P. taikos sutartį, kuri buvo pateikta teismui, todėl teismas pradėtą civilinio ieškinio procesą nutraukia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir bylą nutraukti.

Nutraukti pradėtą M. L. civilinio ieškinio procesą dėl 5000 (penkių tūkstančių) litų žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.