Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų J. N. ir R. N., atstovaujamos advokatės Gintarės Girdzijauskienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11320-775/2017 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams J. N. ir R. N., trečiasis asmuo notaras Š. R., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti testatorės L. L. K. testamentą, sudarytą 2016-10-04, negaliojančiu nuo sudarymo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarą Š. R. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovams J. N. ir R. N. pagal 2016-10-04 testamentą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarą Š. R. sustabdyti L. L. K. turto paveldėjimo bylą. Ieškovė nurodė, kad pripažinus testamentą negaliojančiu, būtų atkurta testamentu perduoto L. L. K. turto teisinė padėtis. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į paveldimą turtą, atsakovai įgytų teisę laisvai disponuoti paveldėtu turtu, galėtų jį parduoti sąžiningiems tretiesiems asmenims, įkeisti, dovanoti ar kitaip apriboti jo teisinį statusą. Taip pat tikėtina, kad atsirastų nuostolių, kurių, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, galima būtų išvengti.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies; uždraudė Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarui Š. R. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovams J. N. ir R. N. pagal 2016-10-04 testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) atsakovai galėtų kreiptis į notarų biurą prašydami išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą bei į tai, kad ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija testamento galiojimą ir tuo pačiu atsakovų teisę paveldėti turtą pagal testamentą, konstatavo, jog atsakovams išdavus paveldėjimo teisės liudijimą ir jiems įgijus daiktines teises į turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas pažymėjo, jog uždraudus išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovai neįgys teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl stabdyti paveldėjimo bylą nėra tikslinga.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai J. N. ir R. N., atstovaujama advokatės Gintarės Girdzijauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės A. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi neatitinka bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, proporcingumo principų. Nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra suvaržomos atsakovų teisės bei teisėti interesai labiau, negu reikalinga pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus.Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareikšto ieškinio reikalavimai preliminariai yra pagrįsti, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemones. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė savo prašymo jokiais įrodymais, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog testatorė neva testamento surašymo metu buvo neveiksni, kad jos tariamai bloga sveikatos būklė įtakojo jos apsisprendimą testamentu palikti palikimą atsakovams. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, nepateikė testamento nuginčijimo pagrindų bei jų neįrodė.L. L. K. testamentas yra teisėtas bei turi visus būtinus elementus: testamentą surašė veiksnus asmuo, testatorės valia buvo po jos mirties atsiradusį palikimą palikti atsakovams, testatorės valia kam po jos mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu yra išreikšta testamentu, palikėjos testamentas atitinka turiniui bei formai keliamus reikalavimus, testamentas buvo patvirtintas notaro. Todėl teismas, esant nepagrįstam ieškiniui, negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovai paveldėjo tik palikėjai priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, todėl likusi ½ dalis nekilnojamojo turo priklauso ieškovės dukrai ir jos vyrui – be ieškovų žinios atsakovai netgi neturėtų jokių objektyvių galimybių perleisti turtą tretiesiems asmenims, todėl nėra grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas netyrė, koks turtas testamentu buvo paliktas ir kokias pasekmes gali sukelti neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė A. B., atstovaujama advokato Alberto Kručkausko, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties ir šią teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:Atsakovai atskirajame skunde, be formalių ir deklaratyvių teiginių, nepateikė jokių pagrįstų ir aiškių argumentų, kaip ir kokiu būdu pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia jų teises. Nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo, nė vienai iš šalių nesuteikė nepagrįsto pranašumo ir nesuvaržė vienos proceso šalies teisių daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Teismas atsižvelgė į ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių visetą, pagal kurį sprendė, jog ieškovės reikalavimas galėtų būti tenkinamas CPK nustatyta tvarka išnagrinėjus bylą. Atsakovai atskiruoju skundu siekia panaikinti nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai dėstydami nesutikimo su pačiu ieškiniu motyvus.Ieškinyje buvo nurodyta, ir kaip pagrindžia ieškinio 10 priedas, atsakovas J. N., jau kitą dieną po testatorės laidotuvių mėgino įsibrauti į jos namus, o užkluptas aiškino, kad namo dalis priklauso jam, rodydamas ginčijamą testamentą, nors teisiškai jis testamento gauti negalėjo. Tai rodo atsakovų siekį kuo greičiau užvaldyti testatorei priklausiusį turtą ir, tikėtina, pakeisti šio turto teisinę padėtį, kas apsunkintų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą.Nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, neužkertamas kelias testamentu įgytą turto dalį įkeisti ar kitaip suvaržyti bei perleisti kitokiais sandoriais. Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas. Todėl atsakovų argumentai, jog jiems testamentu perleistas turtu negalėtų būti disponuojama be bendraturčių sutikimo, dėl ko nekyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, yra nepagrįsti ir neteisingi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).Apeliantai atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareikšto ieškinio reikalavimai preliminariai yra pagrįsti, kadangi ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė jokiais įrodymais, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog testatorė neva testamento surašymo metu buvo neveiksni, kad jos tariamai bloga sveikatos būklė įtakojo jos apsisprendimą testamentu palikti palikimą atsakovams; grįsdama ieškinio reikalavimus, nepateikė testamento nuginčijimo pagrindų bei jų neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl testatorės valios išraiškos, jos sveikatos būklės ir kitų testamento nuginčijimo pagrindų įrodymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės – atsakovų bei ieškovės pateiktų įrodymų detaliu ir išsamiu vertinimu. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pateikė jos pareikštus reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, taip pat nurodė, kad ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes įrodinės daugiausia liudytojų parodymais bei prašė juos iškviesti į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad ieškovei palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Tokią išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Nustatęs, kad ieškovės ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantai paveldėjo tik dalį nekilnojamojo turto, o likusi šio turto dalis priklauso ieškovės dukrai bei jos vyrui ir apeliantai be jų žinios neturėtų jokių objektyvių galimybių perleisti minėtą turtą tretiesiems asmenims, todėl nėra grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama procese išlaikyti status quo padėtį, tokia padėtis nevaržo apeliantų teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliantai atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šiuo atskiruoju skundu, nepriteisiamos, o visos šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus (CPK 93 str., 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.