Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Repšytei, kaltinamajam V. K., gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiosioms M. R., A. R., teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-10-07, Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį ir profesinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, teistas Kauno rajono apylinkės teismo 1989-09-27 pagal LR BK 146 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. padarė tyčinį nužudymą, o būtent, jis laikotarpyje nuo 2007-08-29 apie 12.00 val. iki 2007-08-30 24.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kilus konfliktui tarp jo ir K. R. dėl to, kad pastarąjį rado miegantį jo bute, vienoje lovoje, su jo sugyventine J. Ž., o po to juos abu girtaujančius, bei dėl to, kad K. R. atsisakė ir nevykdė kaltinamojo reikalavimo išeiti iš buto, tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis K. R. ne mažiau dvidešimties smūgių į įvairias kūno vietas, t.y. tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip devynis smūgius į galvą, tyčia spyrė kojomis ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinę ir tyčia sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į kitas kūno vietas, tuo padarydamas K. R. kraujosruvas, odos nubrozdinimus ir paviršines muštines žaizdas galvoje, krūtinėje, pilve, rankose, kojose, abipusius šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės plyšimu bei trauminiais plaučių ir kepenų sumušimais ir plyšimais, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, paviršinius odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas abiejose rankose, pilvo sienelėje, kairio kelio srityje, dešinėje kaklo pusėje, nugaroje tarpumenčio srityje, taip pat tyčia vieną kartą smogė peiliu K. R. į krūtinę, tuo padarydamas jam durtinę – pjautinę krūtinės dešinės pusės minkštųjų audinių nekiauryminę žaizdą, dėl ko, t.y. nuo patirtų galvos, krūtinės, pilvo bei galūnių sumušimų progresuojant trauminiam šokui, mažakraujystei po nukraujavimo bei galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui, K. R. mirė, t.y. tyčia nužudė K. R.. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

V. K. kaltumas padarius K. R. nužudymą patvirtinamas šiais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino. Kaltinamasis paaiškino, kad 2007-08-30, dienos metu, jis grįžo iš darbo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur gyveno. Bute rado lovoje gulinčius neblaivius sugyventinę J. Ž. ir K. R.. Juos paliko ir vyko pas draugą švęsti gimtadienį. Grįžo į namus vakare, rado geriančius J. Ž. ir K. R., supyko ir reikalavo, kad K. R. išeitų iš buto, bet šis reikalavimo nevykdė, bandė jam(kaltinamajam) suduoti, kilo konfliktas. Supykęs, kad K. R. gulėjo su jo sugyventine ir dėl to, kad geria bei neina iš buto, jis(kaltinamasis) sudavė smūgius rankomis, kojomis, peiliu K. R. į įvairias kūno vietas. Pripažįsta, kad K. R. sudavė kaltinime nurodytą smūgių skaičių, sužalojo jį ir dėl jo smurtinių veiksmų šis mirė. Po smurtinių veiksmų K. R. lavonas liko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Kitą dieną po sumušimo pastebėjo, kad K. R. negyvas, tuomet jis(kaltinamasis) nuėjo į policijos komisariatą ir apie įvykį pranešė policijos darbuotojams. Sutinka atlyginti nukentėjusiosioms padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau apsvaigęs ar girtas nesijautė, jo išgertas alkoholio kiekis įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo. Taip pat, kaltinamasis patvirtino, kad įvykio dieną, iki jo panaudoto smurto, K. R. buvo sveikas ir nesužalotas. Nužudyti K. R. tikslo neturėjo.

Nukentėjusioji M. R. paaiškino, kad K. R. jos sūnus, jie gyveno viename name, sūnus jai padėdavo. Prašo priteisti 52750 litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, žala padaryta dėl sūnaus mirties, netekties, dvasinių išgyvenimų ir laidojimo.

Nukentėjusioji A. R. paaiškino, kad K. R. jos tėvas, jie bendravo, susitikdavo. K. R. laidojo ji ir M. R.. Prašo priteisti 52000 litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, žala padaryta dėl tėvo mirties, netekties, dvasinių išgyvenimų ir laidojimo.

Liudytojas J. P. paaiškino, kad jis ir V. K. 2007-08-30 po darbo grįžo iš Medininkų į Kauną. Po kiek laiko pas jį į namus atvažiavo V. K., pasakojo, kad namuose rado lovoje gulinčius sugyventinę J. Ž. ir Kęstą. Kaltinamasis dėl to pergyveno, abu išgėrė. Vakare, apie 22 val., V. K. išvyko į namus, girtas nebuvo, nesakė, kad nukentėjusįjį nužudys. Kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai.

Liudytoja J. Ž. paaiškino, kad V. K. yra jos sugyventinis ir jie kartu gyveno kelis metus. 2007-08-30, dienos metu, V. K. iš darbo grįžo į namus ir rado ją girtą bei gulinčią su K. R. vienoje lovoje, supyko, priekaištavo. Kaltinamasis išėjo, o vakare grįžęs į butą, mušė K. R., sudavė jam smūgius rankomis, kojomis, peiliu į įvairias kūno vietas. Sumuštas K. R. liko gulėti bute, kitą dieną pastebėjo, kad jis negyvas. Kaltinamasis ir ji ėjo į policiją pranešti apie įvykį, kaltinamasis dėl nužudymo gailėjosi, pergyveno. Įvykio dieną, prieš kaltinamojo panaudotą smurtą, K. R. buvo sveikas, nesužalotas. Patvirtino, kad įvykio dieną kaltinamasis apsvaigęs ar labai girtas nebuvo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2007-09-01 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog bute, esančiame adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), rastas vyro lavonas. Lavonas rastas kambaryje, ant grindų, lavonas rastas gulintis ant nugaros, lavono baltos spalvos marškinėliai suplėšyti. Kambaryje rasta ir paimta pagalvės užvalkalas su rudos spalvos dėme, panašia į kraujo, dėmių panašių į kraujo nuoplovos – nuo grindų tarp sofos-lovos ir fotelio, nuo sofos-lovos. Iš kito kambario paimta: kilimas su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, dėmių panašių į kraujo nuoplovos – nuo grindų tarp lovos ir sekcijos dalies, nuo spintos durų, iš grindų dangos, prie spintos, paimta medienos dalis su dėmėmis panašiomis į kraujo. Vonios kambaryje paimta dėmių panašių į kraują nuoplovos nuo grindų ir sienos. Iš koridoriaus paimta pilkos spalvos pagalvės užvalkalas, pilkos spalvos antklodės užvalkalas, baltos sportinės kelnės, žalsvos spalvos paklodė, rudos spalvos striukė, balti sportiniai batai, violetinės spalvos moteriškos šlepetės. Virtuvėje iš kriauklės paimtas lenktinis peilis su žaliomis kriaunomis. Nuo virtuvėje ant grindų prie praustuvo stovėjusių dviejų tuščių butelių nuo degtinės, išryškinti ir nukopijuoti pirštų atspaudai. Po įvykio vietos apžiūros minėti daiktai iš buto paimti.(t.1. b.l.6-18)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2007-09-05 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, iš kambario nuo grindų buvo paimtas peilis su medžiaginiu dėklu. (t.1. b.l. 19-21)

2007-09-11 daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, kad iš įvykio vietos paimti daiktai buvo apžiūrėti ir prijungti prie bylos.(t.1.b.l. 22)

Lavono parodymo atpažinti protokolu patvirtinama, kad 2007-09-02 A. L. atpažino įvykio vietoje- bute, esančiame adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), rasto vyro lavoną ir įvardijo jo asmenybę, nurodydama, kad tai jos brolis K. R..(t.1.b.l.23)

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo Medicinos Instituto Kauno skyriaus 2007-09-01 - 2007-09-29 specialisto išvadoje Nr. M 1352/07(02) nurodyta, kad K. R. mirė nuo patirtų galvos, krūtinės, pilvo bei galūnių sumušimų progresuojant trauminiam šokui, mažakraujystei po nukraujavimo bei galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui. Mirtis ištiko apie 1,5-3 paros iki palaikų autopsijos, kuri atlikta 2007-09-01 12.00-14.30 val. K. R. prieš mirtį vartojo alkoholį, nes mirusiojo kraujyje rasta 1,85% etilo alkoholio, o šlapime 3,46 % etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį girtumą. Kūne yra daug ir įvairių sužalojimų: kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir paviršinės muštinės žaizdos galvoje, krūtinėje, pilve, rankose, kojose, abipusiai šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės plyšimu bei trauminiais plaučių ir kepenų sumušimais ir plyšimais, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, jos padarytos kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis bei spardant kojomis. Sužalojimai galvoje (apimant veidą) padaryti suduodant ne mažiau kaip devynis (9) smūgius kietu buku daiktu. Šių sužalojimų pasėkoje išsivystė kraujo išsiliejimas po galvos minkštaisiais dangalais. Sužalojimai galvoje tiek visumoje, tiek vertinant kiekvienas atskirai, atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Sužalojimai krūtinėje t.y. abipusiai šonkaulių lūžiai su plaučių ir kepenų sumušimu padaryti mažiausiai trimis spyriais (du smūgiai į dešinę krūtinės pusę, vienas į kairę). Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinant atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir buvo vieni iš svarbiausių tanatogenezėje. Kiti sužalojimai t.y. paviršiniai odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos abiejose rankose, pilvo sienelėje, kairio kelio srityje, dešinėje kaklo pusėje, nugaroje tarpumenčio srityje padaryti kietu buku daiktu ir nemažiau kaip aštuoniais (8) smūgiais. Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Durtinė-pjautinė žaizda dešinėje krūtinės pusėje padaryta vienu smūgiu duriančiai pjaunančiu savybių vienašmenio tipo įrankiu, turėjusiu pentį su neišreikštomis briaunomis, bei aštriais ašmenimis, kurios panirimo per odą metu buvo nukreiptos aukštyn. Tokios apimties durtinė -pjautinė žaizda gyvam žmogui būtų vertinama pagal sveikatos sutrikdymo trukmę ir greičiausiai nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš visų išvardintų sužalojimų tik du sužalojimai neabejotinai padaryti kiek (keletą-keliolika valandų) anksčiau-t.y. kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairiame dilbyje ir kairio kelio srityje. Visi likę sužalojimai padaryti prieš mirtį per trumpą laiko tarpą. Tai patvirtina uždegiminės infiltracijos nebuvimas. Detaliau nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumo nėra galimybės. Mirtis ištiko nuo sužalojimų galvoje, krūtinėje ir pilve visumos. Sužalojimai galūnių minkštuosiuose audiniuose mažai įtakojo mirtį, tačiau neišvengiamai apsunkino bendrą sveikatos būklę ir tuo pačiu kiek pagreitino mirtį. Po patirtų sužalojimų žmogus, tikėtina, galėjo kurį tai laiką atlikti savarankiškus veiksmus. Tačiau neatmetama galimybė, jog po patirtų sužalojimų žmogus aktyvių veiksmų jau atlikti nebegalėjo. Po patirtų galvos, krūtinės, pilvo sužalojimų žmogus išgyveno apie keletą valandų. Tai patvirtina išsivystęs trauminis šokas, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimas, uždegiminės reakcijos sužalotuose audiniuose nebuvimas. Sužalojimai išsidėstę įvairiuose kūno paviršiuose ir tai leidžia teigti, jog sužalojimų padarymo metu bent jau nukentėjusiojo padėtis dinamiškai kito. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiam esant vertikalioje, tiek horizontalioje bei tarpinėje padėtyse. Detaliau spręsti dėl daugybės įmanomų variantų, nėra galimybės. Konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai 21 ( dvidešimt vienu) smūgiu. Sužalojimai K. R. padaryti skirtingais įrankiais - durtinė pjautinė žaizda padaryta peilio tipo įrankiu. Kiti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir būdingi sužalojimams padaromiems spardant kojomis ir mušant rankomis. Šie sužalojimai atspindi tik bendrąsias traumos kietu buku daiktu savybes ir nėra galimybės tiksliau apibūdinti žalojantį daiktą ar paviršių. Konstatuoti sužalojimai padaryti su vidutine ir didele jėga. Dauguma kraujosruvų didelės apimties - lūžę šonkauliai, sužaloti vidaus organai. (t.1.b.l. 28-35)

Mykolo Riomerio Universiteto TMI Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2007-11-13 – 2008-01-10 išvadoje Nr. S 467/07(01) nurodyta, kad K. R. lavono kraujas A(II) grupės. V. K. kraujyje rasti antigenai H ir agliutininas alfa, būdingi 0(I) grupei. Ant sportinių kelnių (7 obj.) yra K. R. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Ant striukės yra K. R. kraujas su 99,99999% tikimybe. Ant sportinių kelnių (6 obj.) yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus galimai V. K. ir kito asmens DNR profilis, kuris nepriklauso K. R.. Ant sportinių batų yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus moteriškos lyties asmens ir vyriškos lyties asmens DNR profilis. Dėl per mažo kiekio konkrečiai pasakyti, kam priklauso vyriškos lyties asmens DNR priemaiša, negalima. Ant peilio įdėto į makštį rasti kraujo pėdsakai. Konkrečiai pasakyti kam priklauso negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant lenktinio peilio kraujo nerasta.(t.1.b.l.39-50)

Mykolo Romerio Universiteto TMI Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto 2008-01-30 – 2008-02-05 išvadoje Nr. MK 14/08(01) nurodyta, kad K. R. dešinės pažasties žaizda yra 16 mm ilgio, joje yra metalizacijos geležimi pėdsakai. Žaizdoje užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės požymiai. Kadangi K. R. odos žaizdoje užsifiksavę tik plačios grupinės priklausomybės požymiai, kurių visuma sudaro kompleksą būdingą plačiai grupei duriančių-pjaunančių įrankių, nustatyti ar žaizda padaryta vienu iš tyrimui pateiktų peilių ir kuriuo konkrečiai, negalima. (t.1.b.l. 54-60)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2007-09-11 buvo apžiūrėti K. R. drabužiai, kuriais jis dėvėjo įvykio metu.

Motyvuojamoji dalis

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. K. parodė nusikaltimo padarymo vietą ir patvirtino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kilo konfliktas tarp jo ir K. R. dėl to, kad šis gėrė ir nevykdė kaltinamojo reikalavimo išeiti iš buto. Patvirtino, kad sudavė smūgius rankomis ir kojomis K. R., šis nukrito ant grindų ir liko gulėti. Kitą dieną pastebėjo, kad K. R. negyvas, apie įvykį pranešė policijai. (t.1.159-160)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu J. Ž. patvirtino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kilo konfliktas tarp V. K. ir K. R.. Kaltinamasis V. K. panaudojo fizinį smurtą K. R. atžvilgiu, sudavė jam smūgius rankomis, kojomis, dūrė peiliu ir jį sužalojo, šis mirė.(t.1.b.l.105-106)

Įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad byloje esantys įrodymai ir procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pilnai patvirtina faktą, kad kaltinamasis V. K. įvykdė tyčinį nužudymą, sudavė smūgius rankomis, kojomis, dūrė peiliu nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, jį sužalojo ir dėl jam padarytų sužalojimų jis mirė. Ši išvada patvirtinama kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais paminėtais rašytiniais įrodymais ir procesiniuose dokumentuose esančiais duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi įrodymai byloje gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso nustatyta tvarka, jie yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis padarė nužudymą. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių.

Kaltinamasis patvirtino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, jis konfliktavo su K. R. dėl to, kad šis gulėjo lovoje su jo sugyventine, gėrė, pareikalavus išeiti, nėjo iš buto, bandė suduoti kaltinamajam. Taip pat, kaltinamasis patvirtino, kad mušė K. R., sudavė smūgius rankomis, spardė į įvairias kūno vietas, dūrė peiliu ir jį sužalojo, paliko gulėti bute. Kitą dieną pastebėjo, kad K. R. negyvas. Kaltinamojo nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtino liudytoja J. Ž., kuri buvo bute įvykio metu ir betarpiškai matė nusikaltimo padarymą, kaltinamojo atliktus veiksmus. Jos parodymais nustatyta, kad tikrai įvykio dieną dėl kaltinamojo nurodytų aplinkybių, pastarasis konfliktavo su K. R., ko pasekoje V. K. panaudojo fizinį smurtą K. R. atžvilgiu ir jį sužalojo, o šis nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Tiek V. K., tiek J. Ž. nusikaltimo padarymo vietą ir aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, jų nurodytos aplinkybės apie nusikaltimo padarymo vietą, panaudotą smurtą, jo pobūdį ir aplinkybes sutapo. Fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu faktas patvirtinamas specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo padaryti atitinkami kūno sužalojimai ir jie būtent rasti tose kūno vietose, į kur kaip nurodo kaltinamasis smūgiavo. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius rankomis, spardė į įvairias kūno vietas, dūrė peiliu, pilnai atitinka specialisto išvadai, patvirtinusiai, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti spardant kojomis, mušant rankomis, o durtinė pjautinė žaizda padaryta peilio tipo įrankiu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta-butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, jame rasta dėmės panašios į kraują, kas atitinka kaltinamojo V. K., liudytojos J. Ž. parodymams apie tai, kad smurto panaudojimo pasekoje nukentėjusysis kraujavo. Taip pat, iš minėto protokolo matyti, kad nusikaltimo padarymo vietoje- bute buvo rastas peilis, kaltinamasis neneigia, kad tai tas pats peilis, kuriuo jis sužalojo nukentėjusįjį, peilio panaudojimo faktą patvirtina liudytojos J. Ž. parodymai bei specialisto išvada, konstatavusi, kad ant peilio rastas kraujas, o žaizdoje-metalizacijos geležimi pėdsakai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamojo V. K., liudytojos J. Ž. parodymų seka, kad K. R. lavonas buvo rastas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Taigi, K. R. lavonas rastas būtent kaltinamojo nurodytoje nusikaltimo padarymo vietoje ir kaltinamojo nurodytoje lavono palikimo vietoje. Ta aplinkybė, kad apžiūrint įvykio vietą bute buvo rasta kraujo dėmės bei sužalotas lavonas, leidžia daryti išvadą, kad įvykio vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, jis buvo žalojamas ir ten paliktas. Fizinio smurto panaudojimo faktas ir K. R. mirties priežastis nustatyta specialisto išvada, konstatavusia, kad K. R. mirė nuo patirtų galvos, krūtinės, pilvo bei galūnių sumušimų progresuojant trauminiam šokui, mažakraujystei po nukraujavimo bei galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui. Specialisto išvada patvirtino, kad mirtis ištiko nuo sužalojimų galvoje, krūtinėje ir pilve visumos, o sužalojimai galūnių minkštuose audiniuose mažai įtakojo mirtį, tačiau apsunkino bendrą sveikatos būklę ir pagreitino mirtį. Kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jis sudavė daugybinius smūgius, patvirtina specialisto išvada, konstatavusi, kad K. R. sužalojimai padaryti mažiausiai 21 smūgiu.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe į galvą, krūtinę, pilvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai ir gyvybiškai svarbias kūno dalis, panaudojo žalojančio pobūdžio įrankį-peilį. Padarytų sužalojimų kiekis ir pobūdis rodo, kad smūgiuota stipriai, intensyviai, suduoti 21 smūgis, sužalojimai padaryti vidutine ir didele jėga, kai kurie sužalojimai krūtinėje sunkūs, nes buvo padaryti šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės, plaučių ir kepenų sumušimu ir plyšimais. Kiti padaryti sužalojimai atitinka-nežymaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Nukentėjusysis mirė dėl sužalojimų galvoje, krūtinėje, pilve visumos, kuriuos padarė kaltinamasis. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių-nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis tvirtino, kad neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusįjį, iš bylos aplinkybių matyti, kad jis pasekmėms buvo abejingas. Konfliktas kilo asmeninio konflikto pasekoje, dėl pykčio, sukelto netinkamo nukentėjusiojo elgesio(gulėjimo ir girtavimo su jo sugyventine ir atsisakymo išeiti iš buto). Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, nes darydamas nusikaltimą kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai-nukentėjusiojo mirtis ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido padariniams atsirasti.

Negali būti tenkinamas gynybos prašymas perkvalifikuoti kaltinamojo veiką iš BK 129 str. 1 d. į BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str., kai jis padarytas kaltininkui esant staigaus didelio susijaudinimo būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Veika kvalifikuojama pagal BK 130 str. tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje apibrėžtas sąlygas ir kad dėl šio poelgio staiga labai susijaudinęs(būdamas fiziologinio afekto būsenos) kaltininkas nužudė nukentėjusįjį.

Byloje nustatyta, kad įvykio dieną, dienos metu, kaltinamasis grįžo į namus ir ten rado neblaivius gulinčius, K. R. ir J. Ž.. Tuo metu nužudymas neįvyko. Kaltinamasis išėjo iš buto dienos metu ir grįžo vakare, tai yra praėjus ilgam laiko tarpui. Konfliktas tarp V. K. ir K. R. kilo asmeninio konflikto pasekoje, dėl pykčio, sukelto netinkamo nukentėjusiojo elgesio(girtavimo su jo sugyventine ir atsisakymo išeiti iš buto). Konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo tik vakare, grįžus kaltinamajam į namus, jau po to kai jis buvo matęs J. Ž. ir K. R. gulinčius. Vakare pastarieji jau buvo atsikėlę ir gėrė. Nustatyta, kad J. Ž. girtavimas kaltinamajam nebuvo neįprastas įvykis, o prieš įvykį K. R. kaltinamasis pažinojo, buvo bendravęs. Liudytojas J. P. paaiškino, kad prieš nusikaltimo padarymą, jis ilgą laiko tarpą bendravo su kaltinamuoju, šis pasakojo, kad rado neblaivius J. Ž., K. R., dėl to pergyveno, jaudinosi, bet nepatvirtino, kad kaltinamasis buvo didelio susijaudinimo būsenos. Jis išėjo nepiktas, ramus ir neišsakė ketinimų nužudyti K. R.. Liudytoja J. Ž. taip pat nepatvirtino, kad vakare grįžęs ir radęs geriančius ją ir K. R., kaltinamasis būtų staigaus didelio susijaudinimo būsenos, kaltinamasis ir ankščiau ne kartą ją buvo radęs girtą ar girtaujančią su kitais asmenimis. Taigi, byloje nenustatyta kaltinamojo staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena darant nusikaltimą ir nužudant nukentėjusįjį. Todėl jo veika negali būti kvalifikuota pagal BK 130 str.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. ir atsižvelgia į šiame straipsnyje išvardintas aplinkybes. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.

Kaltinamasis padarė Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Šis nusikaltimas (nužudymas) yra labai sunkus nusikaltimas, tyčinis, padarytas netiesiogine tyčia, baigtas. Nužudymu sukelti negrąžinami padariniai ir ypatinga žala visuomenei.

Įvertinama ta aplinkybė, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl padaryto nusikaltimo davė nuoseklius parodymus ir tuo padėjo teismui nustatyti tiesą byloje, dėl padaryto nusikaltimo teisme atsiprašė nukentėjusiųjų ir šias aplinkybes teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.(BK 59 str. 1 d. 2 p., BK 59 str. 2d.) Be to, įvertinama ir laikoma atsakomybę lengvinančia ta aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo K. R. elgesys(BK 59 str. 1 d. 6p.) Nustatyta, kad K. R. girtavo, gulėjo lovoje kaltinamojo bute su jo sugyventine, nepakluso reikalavimui pasišalinti iš buto, bandė kaltinamajam suduoti, nepaisė moralės normų, ko pasekoje kilo konfliktas tarp jo ir kaltinamojo. Laikytina, kad toks nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir turėjo įtakos veikos padarymui.

Nepasitvirtino ir šalintina kaltinime nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu jis buvo išgėręs alkoholio, tačiau girtas, apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo, o išgerto alkoholio kiekis įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo. Jis analogiškai būtų elgęsis ir būdamas blaivus. Teisme apklausti liudytojai J. P. ir J. Ž. paaiškino, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo gėręs alkoholinius gėrimus, bet girtas ar apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo.

V. K. teistas, tačiau teistumas išnykęs, dalį žalos nukentėjusiajai atlygino, kas rodo, jog jis siekia sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Įvertinama ta aplinkybė, kad kaltinamasis po nusikaltimo padarymo vyko į policijos komisariatą ir ten pats pranešė apie įvykį ir padarytą nusikaltimą, davė tyrimui parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tuo padėjo tyrimui. Teisme neigiamai ir kritiškai vertino savo poelgį.

Kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.

LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šią įstatymo normą galima taikyti kaltinamojo atžvilgiu, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei jos vidurkis.

Kaltinamajam į bausmės laiką būtina įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nes šis reikalavimas išdėstytas BK 66 straipsnyje.

Kardomoji priemonė-suėmimas kaltinamajam nekeičiama ir paliekama ta pati iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. R. pareiškė civilinį ieškinį 2750 litų sumai turtinei žalai atlyginti ir 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti, bendroje sumoje 52750 litų.(t.1.b.l.75-76) Nukentėjusioji A. R. pareiškė civilinį ieškinį 2000 litų sumai turtinei žalai atlyginti ir 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti, bendroje sumoje 52000 litų. (t..b.l.81-82) Kaltinamasis V. K. su nukentėjusiųjų civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu sutinka, neprieštarauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą nukentėjusiosioms.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Įvertinus tai, kad civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas bylos duomenimis, nukentėjusiosios turėjo išlaidų dėl K. R. laidojimo, tuo joms padaryta turtinė žala, o šią žalą padarė kaltinamasis nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas. Iki nuosprendžio priėmimo dalis turtinės žalos M. R. atlyginta, todėl jos civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, o A. R.-pilnai.

Be to, nukentėjusiosios pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiosios pareiškė, kad neturtinė žala joms padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų-sūnaus ir tėvo K. R. nužudymo. Teismas nustatė, kad K. R. nužudė kaltinamasis V. K.. Taigi, kaltinamasis neturtinę žalą nukentėjusiosioms privalo atlyginti.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl sūnaus ir tėvo nužudymo, netekties nukentėjusiosios patyrė dvasinius pergyvenimus, dvasinį sukrėtimą, sunkius išgyvenimus. Neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekę artimo žmogaus. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta nusikalstamais veiksmais.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 301-303 str.

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2008 m. balandžio 17 d., į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-09-01 iki 2008-04-17.

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti tą pačią iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš V. K. 1750(vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti ir 50000(penkiasdešimt) tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai M. R..

Priteisti iš V. K. 2000(du tūkstančius) litų turtinei žalai atlyginti ir 50000(penkiasdešimt) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai A. R..

Daiktus: striukę grąžinti nuteistajam V. K..

Sunaikinti daiktus: K. R. drabužius: mėlynos spalvos džinsines kelnes, marškinėlius, trumpikes, diržą; įvykio vietos apžiūros metu išimtus daiktus: pagalvės užvalkalą, dvi gumines violetinės spalvos moteriškas šlepetes, mėlynos spalvos dryžuotą antklodės užvalkalą, šviesiai žydros spalvos paklodę, mėlynos spalvos su dryžiais pagalvės užvalkalą, baltos spalvos antklodės užvalkalą, geltonai-rudos spalvos kilimą, baltos spalvos sportines kelnes, baltos spalvos sportinius batus, du peilius, šešis vokus su dėmių panašių į kraują nuoplovomis, du vokus su daktiloskopinėmis plokštelėmis, voką su grindų medienos dalimi, voką su K. R. nagų ir plaukų pavyzdžiais, voką su V. K. nagų, plaukų ir kraujo pavyzdžiais, voką su J. Ž. kraujo pavyzdžiu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.