- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-512-601/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12754-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- E. G. R.
- Atsakovas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovei E. G. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. R. ieškinį atsakovui M. R., trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. G. R. ieškiniu prašė pripažinti, kad butas, unikalus numeris 1996-3006-6018:0019, esantis (duomenys neskelbtini), pirktas už jos asmenines lėšas, gautas pardavus paveldėtą butą, yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 3 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, kurį jis įgijo už asmenines arba realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą gautas lėšas, jeigu jį įgyjant buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Jeigu tokia valia neišreiškiama aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o kilus ginčui ir dalijant turtą sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, tai taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2004 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įgytas E. G. R. ir S. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šios sutarties neginčija, todėl sutartis vertintina kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog buto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės ir S. R. valia butą įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, o ne ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Teismas nurodė, kad, esant aiškiai išreikštai valiai butą įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, aplinkybė, jog už perkamą butą ieškovė atsiskaitė asmeninėmis lėšomis, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą. Teismas konstatavo, kad ieškinys pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateiktus rašytinius įrodymus negali būti patenkintas, nes reikalavimas pripažinti turtą asmenine sutuoktinio nuosavybe neatitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai bei iš atsakovo priteisti visas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) teismas, nepagrįstai rėmėsi tik pirkimo- pardavimo sutartimi kaip įrodymu, patvirtinančiu, jog ginčo buto įsigijimo metu, buvo aiškiai išreikšta šalių valia - butą įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tuo pažeisdamas įrodymų leistinumo taisyklę CPK 185 str. 2 d. bei CPK 5 str. 1 d. įtvirtintą teisės kreiptis į teismą principą, kadangi ieškovė neginčija, jog turtas šiuo metu yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ginčijamas yra šios sutarties sudarymo metu sukurtas turto teisinis rėžimas ir reiškiamas reikalavimą ginčo turtą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe;
2) ieškiniu nėra ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis, nėra siekiama sutartį ar jos dalį pripažinti negaliojančia, sutarties galiojimo faktas neįrodo tikrosios ieškovės valios, be to CK 3.89 str. 1 d. 7 p. neįpareigoja ieškovės, reiškiant ieškinį šiuo pagrindu, kartu reikalauti pripažinti negaliojančia sutartį, kurios pagrindu turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;
3) byloje sprendžiamas ieškovės tikrosios valios ir jos išraiškos klausimas sudarant sutartį, todėl aplinkybė, jog buvo klaidingai išreikšta šalies valia sudaro ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą bei dalyką;
4) remiantis pirkimo-pardavimo sutartimi preziumuojama turtą esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau tokios prezumpcijos egzistavimas negali būti pagrindas eliminuoti jos paneigimo galimybę, kaip ir sutarties galiojimas negali būti pagrindu konstatuoti, jog prezumpcija yra nepaneigiama ir įrodo save pačią;
5) teismas tik formaliai įvertino pirkimo-pardavimo sutartį, remdamasis vien tik sutarties galiojimo pagrindu, nepasisakydamas ir nevertindamas ar aiškiai ir suvokiamai iš anksto buvo išreikšta ieškovės valia kitam sutuoktiniui, be to byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes;
6) pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl neišmanymo ir laiko stokos, teisiškai suklystant pasirenkant turto įgijimo būdą;
7) teismas neturėjo pagrindo apriboti ieškovės teisę ieškinio dalyką įrodinėti liudytojų parodymais, kuriuos buvo prašoma apklausti teisme;
8) teismas nemotyvavo, kuo remiantis, padarė išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas (priešingai, ieškovės valia buvo išreikšta aiškiai bei suprantamai kitam sutuoktiniui ir tarp jų dėl to ginčų nebuvo kilę, atsakovas pretenzijų nereiškė, įmokų ir mokesčių už butą nemokėjo, į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė) ir kad jis turi teisę spręsti dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos egzistavimo ar jos nepaneigimo, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas;
9) bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos ieškovės teisės į ekonomišką ir koncentruotą teismo procesą, nes teismas keli kartus nemotyvuotai atsisakė priimti sprendimą už akių.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė prašo pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2004 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 16-20) ir įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su S. R. (1 t., b. l. 12-15), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovė ir S. R. susituokė 1998 m. rugsėjo 4 d. S. R. mirė 2008 m. balandžio 3 d, todėl byloje atsakovu nurodytas S. R. sūnus (iš pirmos santuokos) M. R.. 2009 m. kovo 3 d. priimtas sprendimas už akių, ieškinį atmetant, nes į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko atsakovas M. R. (šaukimas įteiktas viešo paskelbimo būdu). Ieškinys atmestas, nes atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog ginčo turtas buvo įgytas ieškovės asmeninėn nuosavybėn.
Lietuvos Respublikos CPK 37 str. 1 d. numatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. tie asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas privalo tokį asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju tai – šalys – ieškovas ir atsakovas. Atsakovu byloje yra nurodytas mirusiojo sutuoktinio sūnus M. R., tačiau duomenų, kad nagrinėjama byla susijusi su jo teisėmis ir pareigomis byloje nėra pateikta. Ieškovė nurodo, kad nei ji, nei nurodomas atsakovas M. R. nesikreipė (per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties) į notarą dėl palikimo priėmimo (iš esmės tą patvirtina ir atsakovas savo 2008 m. liepos 7 d. rašte Kauno apygardos teismui (1 t., b. l. 187)). Įrodymų, kad kitu būdu būtų atsakovas priėmęs palikimą, taip pat nėra pateikta (nėra duomenų iš notaro apie palikimo priėmimą). Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo spręsti, jog byloje nurodytas atsakovu M. R. yra tinkamas atsakovas. Nustačius, kad M. R. nepriėmė palikimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl tinkamo atsakovo įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Nenustačius, kad kiti įpėdiniai priėmė palikimą, paveldimas turtas pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kas yra absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 1 d. numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai <...>. Visais atvejais dėl sprendimo už akių priėmimo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Priimti sprendimą už akių yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Jeigu byloje pateiktų įrodymų nepakanka formaliam įrodymų įvertinimui atlikti ir priimti sprendimą už aklių, taip pat, kai byloje egzistuoja CPK 285 str. 3 d. pagrindai, teismas turi atsisakyti priimti tokį sprendimą. Konstitucinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime yra akcentavęs, kad teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateiktų įrodymų nebuvo pakankamai, tam, kad būtų galimas sprendimą už akių priėmimas (visus įrodymus pateikė ieškovė, vertinama juos kaip sau naudingus, pagrindžiančius jos nurodomas aplinkybes, tačiau teismas ieškinį atmetė jų pagrindu, priimdamas sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu; atsakovo nuomonė dėl ieškinio nepareikšta) ir įgyvendintas teisingumo principas. Šis netinkamas procesinių teisės normų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti, nes dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 329 str. 1 d.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.