Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, nukentėjusiesiems D. K., V. K., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, įgijęs dailininko specialybę, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenanatis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002-10-17 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. - 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2003-08-14 Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. - 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius amnestiją nuo bausmės atleistas;

3) 2006-06-30 Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. - 5 MGL dydžio bauda;

4) 2013-03-06 Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., probacijos skyriaus pateiktais duomenimis 2014-03-09 pasibaigus laisvės apribojimo bausmei iš probacijos duomenų tarnybos registro išbrauktas 2014-03-10,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. T. 2013 m. rugsėjo 28 d. apie 19 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, tyčia ranka suduodamas du smūgius į veidą mažamečiui sugyventinės D. K. sūnui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą.

Be to R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje to paties konflikto metu mažamečio V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis į galvą ir ne mažiaus kaip du smūgius kojomis į kojas D. K. padarė nukentėjusiajai D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio antakio išoriniame krašte.

Kaltinamasis R. T. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, jog visa tai nutiko 2013 metais rudenį, tą dieną kaime buvo bulviakasis, kurio metu padaugino alkoholio, o išgėrięs pasikarščiavo, todėl viskas taip ir įvyko, gailisi nusikaltęs. Į bulviakasį jo kaime vyko su D. K. ir jos vaikais – V. ir E.. Po bulviakasio visi vaišinosi. Parodė, kad kaime V. lindo prie didelio šuns, o jis bijojo, kad šuo vaikui neįkastų. Grįžus į namus nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena kartu su D. K. ir jos vaikais, gavosi barnis. Bendrą ūkį su D. K. veda apie 4 -5 metus. Anksčiau pasitaikydavo, kad apsibardavo su D., tačiau smurto vaikų atžvilgiu niekada nevartojo. Alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Parodė, kad pirmiausia V. K. pora kartų per veidą ranka sudavė, o paskui D. K. sudavė, bet kiek tiksliai kartų, nepamena, kambaryje dar buvo vaikas. Sutnka, jog galėjo D. K. suduoti visus smūgius, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte, dėl to nesigina. Parodė, kad V. dešine ranka sudavė, pataikė tarp ausies ir žando, berniukas verkė. Tada įvyko barnis su D. K., kadangi mama užstojo vaiką. Po konflikto D. išbėgo į lauką, iškvietė policiją ir sugrįžo atgal į namus kartu su policijos pareigūnais. Jam buvo paskirta apsaugos užtikrinimo priemonė - įpareigojimas iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusių asmenų - D. K. ir V. K.. Iki šiol visi kartu negyvena. Norėtų toliau vesti kartu bendrą ūkį su D. K.. Sutikęs mieste D. ir jos sūnaus atsiprašė. Šis įvykis padarė didelę įtaką, negerai vertina savo veiksmus, gailisi. Savo ateitį sieju su D. K. šeima. Pažada daugiau taip nesielgti. Anksčiau paskirtas administracines nuobaudas atidirbęs viešais darbais. Atsakomybės pagal jas nevengė, bet neturėjo pinigų baudoms sumokėti, todėl jas pakeitė į viešuosius darbus. Ateityje pasižada laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų. Neturi priklausomybės alkoholiui, nereikalinga dėl to gydytis. Prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę be jo paties visiško prisipažinimo patvirtina nukentėjusiųjų parodymai ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 273 str., 291 str. nuostatomis, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka:

Nukentėjusioji D. K., sutikusi su sutrumpinto įrodynų tyrimno tvarka, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamajam atleido. Parodė, kad jis anksčiau niekada toks agresyvus nebuvo, tąsyk matyt buvo per girtas. Ji išsigando, nes nebuvo mačiusi jo tokio pikto ir išsikvietė policiją. Pasitaikydavo, kad anksčiau R. T. ją pastumdavo, bet ne skausmingai, sakydavo neaiškinti ir pan. Jos vaikai R. T. myli, gerbia, vadina tėčiu, jo klauso, sutaria normaliai. Mergaitė irgi myli R. T.. Su R. T. po minėto įvykio buvo susitikę mieste, kalbėjosi, jis prisiekė, kad daugiau to nebus. Mano, kad nereikia R. T. tęsti smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemonės. R. T. per šį laiką telefonu paskambindavo, pasveikino su šventėmis.

Nukentėjusioji D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su savo dviem nepilnamečiais vaikais V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su sugyventiniu R. T. (duomenys neskelbtini) mieste. Šį butą ji nuomoja. Su R. T. gyvena apie 4 metus. Gyvenant kartu kildavo barniai, bet apie smurtą šeimoje ji policijai nepranešdavo, nes jie susitaikydavo. 2013-09-28 jie buvo bulviakasyje, kuriame vaišinosi alkoholiu. Sugrįžus į namus, apie 19 val., sugyventinis pradėjo kibti žodžiais prie jos 12 metų sūnaus V.. Šis jam kažką atsakė. Ką kalbėjo ji negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje, bet matė. Po sūnaus žodžių R. T. kirto ranka jos sūnui du kartus į veidą. Tai pamačiusi ji pribėgo prie sugyventinio ir sudavė per rankas sakydama, kad jis jos vaikų neskriaus. Tada jis rankomis sudavė ne mažiau kaip keturis kartus jai per galvą ir veidą bei spyrė ne mažiau kaip du kartus į kojas. Supratusi, kad smurtas nesiliaus, ji iš namų pabėgo ir išsikvietė policiją. Į namus sugrįžo tik atvykus policijos pareigūnams. Suduodant smūgius bei spiriant, ji jautė fizinį skausmą. Tai ne pirmas kartas, kai smurtauja prieš ją, todėl turi būti nubaustas ir iškeldintas. Turtinės žalos savo veiksmais jai nepadarė. Į medikus nesikreipė, nes didelių sužalojimų nepatyrė. R. T. ją sumušė matant jos vaikams (b.l.13). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. K. parodė, kad jos duoti 2013-09-29 parodymai yra teisingi, nori papildyti, kad dėl jos sugyventinio R. T. veiksmais sukelto fizinio skausmo ji pas gydytojus nesikreipė, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Dėl 2013-09-28 įvykusio konflikto su R. T. metu jos mažametis sūnus V. K. patyrė fizinį skausmą, nes R. T. jos sūnui V. sudavė ranka du kartus per veidą. Po šių suduotų smūgių jos sūnus labai verkė, jautė skausmą, prašė leisti jai dalyvauti procese pagal įstatymą ir jos sūnų pripažinti nukentėjusiuoju (b.l.14).

Nukentėjusysis V. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad R. T. jo atsiprašė, jis jam atleidžiu. Parodė, kad anksčiau jis jo neskriausdavo, geri buvo jų tarpusavio santykiai. Nebijo, kad tai pasikartos ateityje. Neprieštarautų, kad R. T. gyventų toliau jų namuose. Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugsėjo 28 d. apie 19 val. jis kartu su seserimi E. K. buvo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini). Į kambarį atėjo jo patėvis R. T. ir be jokios priežasties jam tyčia vieną kartą ranka sudavė per dešinį veido skruostą. Jis pajuto stiprų skausmą ir pradėjo verkti. Tuo metu į kambarį atėjo jo mama D. K.. Mama norėjo nuo patėvio jį apginti. Jis matė kaip R. T. mamai ranka sudavė keletą kartų per galvą, kiek tiksliai kartų sudavė nežino, bet ne vieną kartą. Kiek matė, mamai irgi skaudėjo. Pamatęs, kad patėvis skriaudžia mamą, jis bandė ją ginti, tada patėvis R. T. vieną kartą jam ranka sudavė per kairį veido skruostą. Jis pajuto stiprų skausmą. Po to mama su patėviu išėjo į kitą kambarį ir po to girdėjo, kad mama su patėviu dar kitame kambaryje barėsi. Tą dieną jis savo patėvio R. labai išsigando, po patėvio suduotų į veidą smūgių jam skaudėjo, ant veido buvo paraudimas. Po to pamatė, kaip atvyko policijos pareigūnai ir jo patėvį išsivežė iš namų. Tai pirmas kartas kai jo patėvis R. sudavė smūgius į veidą (b.l.22).

Liudytoja apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 28 d. vakare ji kartu su broliu V., mama D. ir tėčiu R. grįžo iš kaimo į namus. Apie 19 val. jai su broliu V. būnant kambaryje į kambarį atėjo tėtis R., kuris jos broliui V. papriekaištavo, kad V. lenda prie šuns. Parodė, kad prieš tai (duomenys neskelbtini) kaime brolis V. žaidė su labai dideliu šuniu. Tėtis R. T. grįžus iš kaimo į Prienus, atėjo į kambarį ir brolio V. pasiteiravo, dėl ko jis lindo prie to šuns. Brolis V. R. atsakė, kad jis su tuo šuniu tik žaidė. Tuomet tėtis R. T. delnu vieną kartą sudavė V. per veidą. Tuo metu į kambarį atėjo mama D. ginti brolio nuo tėčio R.. Kai mama atėjo apginti brolio, tėtis R. mamai sudavė, į kurią vietą ji nepamatė, nes buvo išsigandusi ir pasislėpusi savo kambaryje už durų. Po to mama išbėgo į lauką kviesti policijos. Neužilgo atvyko policija ir tėtį R. išsivežė iš namų. Ir nuo to karto tėtis į namus negrįžo. Tėtis R. jos nenuskriaudė. Ar brolis verkė ji neprisimena, bet matė kaip verkė mama, ši irgi buvo išsigandusi. Tai pirmas kartas, kai tėtis R. sudavė jos broliui per veidą (b.l.27).

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. M. teisiamjame posėdyje paaiškino, kad dėl šios šeimos pirmą kartą gavo pranešimą tuomet kai nepilnamečius vaikus reikėjo apklausti policijos komisariate. Iki šiol šeima dėl smurto šeimoje skyriui nebuvo žinoma, ji nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Skyriaus darbuotojai lankėsi šeimoje, žiūrėjo gyvenimo sąlygas. Nurodė, jog namai tvarkingi, mama tinkamai rūpinasi vaikais.

2013-09-28 protokolu - pareiškimu D. K. kreipėsi į policijos komisariatą dėl jos sūnaus bei pačios sumušimo sugyventinio R. T. (b.l.3).

2013-09-28 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).

Bendrojoje policijos informacijoje užfiksuota, kad 2013-09-28 19.32 val. buvo gautas D. K. pranešimas, kad sugyventinis R. T. prieš ją ir sūnų, kuriam yra 12 metų, naudojo fizinį smurtą (b.l.6-7).

Alkotesterio rodmenimis 2013-09-28 19.55 val. R. T. nustatytas 2,86 promilių girtumas (b.l.28).

2013-10-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 991/13(06) nurodyta, kad D. K. padaryta poodinė kraujosryva kairio antakio išoriniame krašte galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b.l.17-18).

2013-010-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 992/13(06) konstatuota, jog V. K. kūno paviršiuje, apžiūrint 2013-10-01, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo V. K. sukėlimo galimybė (b.l. 25-26).

R. T. laikinai sulaikytas nuo 2013-09-28 iki 2013-09-30 (b.l. 74-75).

2013-09-30 R. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.76).

2013-09-30 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi R. T. paskirta smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė – įpareigojimas iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie smurtą patyrusių asmenų – D. K. ir V. K. (b.l. 68-69).

Daiktinių įrodymų, civilinio ieškinio nėra.

Aptarti įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas išgėręs, be jokios dingsties tyčia panaudojo prieš nukentėjusiuosius: sugyventinę D. K. bei jos mažametį sūnų V. K. fizinį smurtą, tuo sukeldamas V. fizinį skausmą, o D. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio antakio išoriame krašte padarytos poodinės kraujosruvos, kurio metu nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Kaltinamasis kaltę pripažino. Tokias aplinkybes be kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymų, kurie iš esmės sutapo detalėse su R. T. parodymais bei kitais rašytiniais bylos duomenimis, patvirtina ir specialistų išvados, kuriomis atsakyta į užduotį dėl sužalojimo aplinkybių, mechanizmo, laiko, lokalizacijos, trauminių poveikių skaičiaus bei kiti faktiniai bylos duomenys dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, pykčio pasekoje veikė tyčia, suvokė, kad dėl neteisėtų jo veiksmų gali atsirasti numatyti padariniai ir sąmoningai leido jiems kilti. Jis artimųjų atžvilgiu tiesiogiai panaudojo fizinį smurtą, ko pasekoje kilo padariniai. Tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo neįteisėti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę. Lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad R. T. pripažino nusikaltęs, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, atsiprašė nukentėjusiųjų. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis padarė tyčinius nusikaltimus artimoje aplinkoje, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3 d.). Praeityje kaltinamasis baustas administracine tvarka, teistas, psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas. Prokuroro teisiamojo posėdžio metu pateiktais duomenimis R. T., 2014-03-10 pasibaigus pagal pirmesnįjį nuosprendį paskirtai laisvės apribojimo bausmei, išbrautas iš probacijos tarnybos duomenų registro. Duomenų, kad per praėjusį po šios nusikalstamos veikos laiko tarpą R. T. būtų vėl nusikaltęs ar padaręs naujus teisėtvarkos pažeidimus, nėra pateikta. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, kaltinamajam kaip nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 3 dalį, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, tačiau, įvertinus tai, kad nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, liekamųjų reiškinių nėra, nukentėjusieji kaltinamajam atleidžia, ketina toliau bendrai gyventi, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, R. T. pasižada padaryti išvadas ir ateityje nenusikalsti, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės paaiškinimais smurtas artimoje aplinkoje pavartotas pirmą kartą, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1-2 d.) pagrindu, nustatant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams.

R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 5 p. nuostatomis, už atskiras nusikalstamas veikas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, sudarančias idealiąją sutaptį, subendrinti jas apimant ir paskirti R. T. galutinę bausmę - 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti R. T. 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 65 - 66 str. nuostatomis, į paskirtosios R. T. terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-09-28 iki 2013-09-30 imtinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 - 2 d. nuteistajam R. T. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str. R. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią privalo atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.