Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kupiškyje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, vykdančio individualią veiklą, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gynėjo adv. Alberto Kručkausko

apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už pasikėsinimą įgyti svetimą turtą apgaule savo naudai ir jam paskirta 15 MGL dydžio, t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. nuteistas už tai, kad jis apgaulė pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent:

2009-11-20 apie 12.22 val., Vilniuje, 5, važiuojamojoje dalyje, jam vairuojant automobilį „MB-230 Coupe“, v/n (duomenys neskelbtini) į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. K., kuris pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, bei tuo pagrindu buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija ir joje nurodytos eismo įvykio aplinkybės, o jis, 2009-11-20 su prašymu atlyginti žalą kreipėsi į draudimo bendrovę AAS „G. B.“ adresu T. Š. g. 21/Vytenio g. 12, Vilniuje, nurodęs, kad prie pėsčiųjų perėjos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir pradėjus važiuoti, į automobilio galą atsitrenkė D. K. vairuojamas, anksčiau nurodytas, automobilis, dėl ko jo vairuojamo automobilio galinė sienelė virš bamperio, dešiniau kairiojo žibinto buvo sulankstyta ir deformuota priekio kryptimi, galinės sienelės deformacijos priekio kryptimi pasėkoje, galinio dešiniojo sparno šoninėje dalyje susidarė išlinkimas, sulaužytas galinis dešinės pusės žibintas, sudaužytas jo stiklas, apibrozdinta galinio bamperio viršutinės dalies apdailos juostelė ir galinio bamperio apdaila, tačiau 2010-06-10 specialisto išvadoje Nr. nustatyta, kad automobilio „MB-230 Coupe“, v/n (duomenys neskelbtini) galinės sienelės dešinės pusės ir galinio dešiniojo žibinto sugadinimai nesuderinami su automobilio „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinės dalies apgadinimais, nes eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis galėjo būti apibrozdinti automobilio „MB-230 Coupe“, v/n (duomenys neskelbtini) galinio bamperio ir automobilio „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio vertikalūs paviršiai bei deformuotas pastarojo automobilio priekinis valstybinis numeris – tokiu būdu jis pateikė draudimo bendrovei AAS „G. B.“, neteisingus duomenis apie automobilio sugadinimus, tokiais savo veiksmais pasikėsino apgaule savo naudai už padarytą žalą gauti iš draudimo bendrovės AAS „G. B.“ 3695.01 Lt, t. y. J. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistojo J. A. gynėjas adv. A. Kručkauskas prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, J. A. išteisinti nepadarius nusikaltimo ir jo atžvilgiu bylą nutraukti. Skunde gynėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nemotyvavo, kodėl vienus įrodymus priima, o kitus atmeta. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 205 straipsnį, nepagrįstai specialisto išvadai prilygino Individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)" vadovo dr. V. M. draudimo bendrovei AAS „G. B." pateiktą 2009 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 54 „Dėl 2009-11-20 eismo įvykio". Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, jame išvardinti teismo teiginiai vienas kitam prieštarauja ir neatskleidžia tikrosios tiesos. Prieštaringumas atsiskleidžia teismo pateiktame veikos vertinime, jo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 22 straipsnio 1 d. ir 182 straipsnio 1 dalį. Vienu atveju nuosprendyje teismas pažymėjo ir pripažino, kad apelianto nurodytas eismo įvykis 2009 m. lapkričio 20 d. buvo realus ir jo metu buvo apgadinti apelianto bei liudytojo D. K. automobiliai, tik neaišku kokia apimtimi buvo padaryti apgadinimai, kita vertus teismas tame pačiame nuosprendyje nurodė, kad apeliantas inscenizavo 2009 m. lapkričio 20 d. eismo įvykį, taigi pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio pažeidimą. Visi duomenys patvirtina, kad eismo įvykis buvo realus. Teismas, pripažindamas apeliantą kaltu dėl pasikėsinimo sukčiauti inscenizuojant eismo įvykį, kito eismo įvykio dalyvio D. K., veiksmuose apskritai neįžvelgė galimo nusikaltimo požymių ir jį byloje vertino kaip liudytoją. Skunde pažymima, kad apeliantas vienas pats, be D. K. pagalbos, nebūtų galėjęs inscenizuoti eismo įvykio, tačiau jo veiksmuose nesant nusikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje požymių, taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Skunde nurodoma, kad akcentuotina dar viena aplinkybė, kuri paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad apeliantas neva turėjo išankstinę tyčią pasisavinti draudimo bendrovei priklausančias lėšas. Ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog apeliantas į nepriklausomus ekspertus, dėl jo automobiliui padarytos žalos nustatymo kreipėsi ne iš karto po eismo įvykio, o tik po to kai jam draudimo bendrovės AAS „G. B." atstovai pranešė, jog draudimo išmokos suma bus apie 1 500 Lt, o tuo atveju, jeigu jis nesutinka su pasiūlyta suma dėl žalos masto nustatymo, gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Skunde pažymima, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnis numato, jog nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas, patartas draudimo bendrovės atstovų, pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe dėl žalos nustatymo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, neduoda pagrindo manyti apeliantą turėjus išankstinę tyčią sukčiaujant pasisavinti draudimo bendrovės lėšas. Draudimo bendrovė AAS „G. B." į specialistą V. M. dėl automobilių apgadinimų tarpusavio suderinamumo ir masto kreipėsi tik po to kai gavo (2009-12- 08) nepriklausomų ekspertų UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras" išvadą apie tai, kad Apelianto automobiliui padaryta žala yra lygi ne 1 500 Lt, o 3 695,01 Lt.

Skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktas LTEC specialisto V. Š. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)" atstovo V. M. išvadas neatsižvelgė į tai, kad jas davę asmenys turėjo neišsamius pradinius eismo įvykio duomenis (dėl buvusio automobilių greičio, krovinio svorio), dėl ko jų išvados yra netikslios. Todėl teismas galėjo ir privalėjo atsižvelgti į galimus išvadų netikslumus ir tik įvertinęs netikslių pradinių duomenų įtaką, specialistų teiktoms išvadoms, daryti vienokias ar kitokias išvadas. Pirmosios instancijos teismo motyvai, dėl kurių jis apeliantą pripažino kaltu inscenizavus eismo įvykį, yra nenuoseklūs, prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo J. A. gynėjo skundas atmestinas.

Pagal LR BK 182 str. 1 d. atsakomybė numatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, tokiu būdu „priverčiant“ juos perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Nuteistasis neigia savo kaltę, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nuteistojo kaltė įrodyta specialisto dr. V. M. teisme duotais parodymais, kuris atsakinėdamas į teismo klausimus parodė, kad jeigu automobilio „M. B.“, v/n (duomenys neskelbtini) bagažinė būtų prikrauta, automobilio užpakalinės dalies aukštis, atstumas nuo atraminio paviršiau galėtų sumažėti iki 5-10 cm, priklausomai nuo pakrovimo, nuo krovinio svorio. Automobilio „Audi“, v/n 696, priekis galėtų pasikelti iki 5 cm, įdėjus krovinį į galinę automobilio dalį. Jei automobilio „M. B.“ užpakalinė dešinė pusė būtų deformuota nuo tiesioginio kontakto su automobiliu „Audi“ priekiniu bamperiu, tai „Audi“ bamperio apatinė dalis turėjo būti ženkliai deformuota, kitaip „Audi“ bamperio viršutinės dalies kontaktas su automobilio „M. B.“ užpakaline panele būtų neįmanomas. Kontaktas tarp automobilių galimai buvo įvykęs, tačiau automobilis „M. B.“ negalėjo būti sugadintas taip, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose. Parodė, kad draudimo bendrovė kreipėsi į juos, pateikė medžiagą, kuri susieta su 2009-11-20 eismo įvykiu Architektų gatvėje, kai pagal deklaruotas aplinkybes susidūrė du automobiliai, t. y. „Audi A6“ ir „M. B.“. Jam buvo pateiktos abiejų automobilių skaitmeninės originalios nuotraukos, padarytos tos draudimo kompanijos ekspertų ir buvo pateikta kita medžiaga (skenuoti dokumentai), tai buvo vairuotojų paaiškinimai, eismo įvykių deklaracija, pranešimas, t. y. standartinis pirminės dokumentacijos rinkinys. Jam peržiūrėjus abiejų automobilių nuotraukas buvo surašyta trumpa nuomonė, nes tą išvadą, panašiai kaip ekspertizės aktas, rašoma, kai reikalingas išsamesnis tyrimas. Šiuo atveju iš pateiktų nuotraukų kaip ir buvo viskas aišku, todėl buvo surašytas toks raštas ant vieno puslapio. Iš šiuose nuotraukose matomų automobilio „M. B.“ sugadinimų, galima sakyti, kad tie sugadinimai susidarė dėl pakankamai ženklaus deformuojančio poveikio į galą, į užpakalinę dešinę automobilio pusę. Kad smūgis buvo į užpakalinę dešinė pusę, tai matosi iš to, kad visi sugadinimai yra dešinėje pusėje. Matosi, kad užpakalinė panelė, užpakalinis sparnas yra deformuoti ir čia įvykęs betarpiškas kontaktas. Greičio ekvivalentas čia svarbus, tarkim, kas būtų jeigu automobilis „M. B.“, važiuodamas atbuline eiga į sieną atsitrenktų. Jis vertina, ne dviejų automobilių, o tarkim automobilis „M. B.“ atsitrenkimą į masyvią kliūtį, tai jo manymu, greitis būtų kažkur 10-15 km/h. Vadinasi kito automobilio greitis turi būti dvigubai didesnis, kad susidarytų tokie sugadinimai. Reikšmingas momentas toks, kad automobilio galinis sparnas ir panelis yra deformuoti ir čia matosi betarpiško kontakto pėdsakai, į tą vietą buvo kažkas įsirėmęs. Deformacija yra pakankamai ženkli, kad net ir tarpai, kiek matėsi nuotraukose, tarp užpakalinio dešinio sparno ir dešiniųjų durelių pasikeitę. Automobilio „Audi“ iš nuotraukų matome, kad įlenktas priekinis valstybinio numerio ženklas, dešinė jo pusė, bamperio kažkokių įbrėžimų nebuvo, nes nebuvo pateikta nuotraukose, tai reikėtų suprasti, kad nebuvo aptikta tokių sugadinimų. Bamperių aukščiai abiejų automobilių, tai viršutinė jų dalis kažkur yra 55 cm vienodam aukštyje nuo žemės paviršiaus, tai jeigu kontaktas tarp abiejų automobilių galėjo būti, ko gero, negalime to paneigti, bet jeigu jis ir buvo, tai pakankamai nestiprus, automobiliai susilietė bamperiais, bet dėl tokio kontakto automobilio „Audi“ gal ir tokie sugadinimai atsirado, klausimas, ar galėjo automobiliui „M. B.“ atsirasti tie sugadinimai. Tam, kad jie atsirastų reikalingos dvi sąlygos arba abu bamperiai tiek susideformavo, kad po to kažkuri priekinė automobilio „Audi“ dalis įsirėmė į „M. B.“ ir atsirado tie sugadinimai. Jis supranta taip, kad jeigu lietė automobilio „Audi“ priekinė dalis, tai bamperiai jau turėjo susideformuoti per tuos 20 cm. vėliau, kai jį apklausinėjo, jam tokios aplinkybės naujos buvo pateiktos, kad abu automobiliai pakrauti buvo ir jų aukščiai gali būti skirtingi. Tokios klasės automobilio pakrovus, maksimali pakabos eiga susispaudus, pilnai pakrovus apie pusė tonos yra 10 cm ribose. Kas liečia „M. B.“ tai krovinys tikrai nežymus ir ta galbūt deformacija užpakalinės pakabos būtų keli centimetrai, bet tikrai nebūtų maksimumas, nebūtų tų 10 cm. Jeigu leisti nuomonę, kad įvyko susilietimas bamperiais, o po to automobilis pakilo ant kito automobilio, tai galbūt tai ir yra įmanomas dalyką, bet jis mano, kad bamperis turėtų būti stipriau apgadintas, braukimo žymės turėtų būti, kadangi virš šito bamperio turėjo nuslysti ir atsitrenkti į tą vietą. Tuos įlinkimus galinėje panelėje yra sunku paaiškinti. Iš nuotraukų panašu, kad abiejų automobilių bamperių viršutinės dalys yra maždaug po 55 cm. Jis nežino, ar ta aplinkybė dėl staigaus stabdymo yra pagrįsta, nes dėl staigaus stabdymo priekis nulinksta apie 10 cm, tai šiuo atveju jis niekaip neliptų ant viršaus. Pagal fizikos dėsnius stabdant automobilio priekinė dalis turi būti pasvirusi. Pakilti automobilio priekinė dalis galėtų pajudant iš vietos. Jeigu tai būtų kito automobilio atsitrenkimas į automobilį „M. B.“ galinę dalį, pernelyg švelniai „Audi“ automobilis yra sugadintas. Jeigu „Audi“ automobilis užšoktų, tai būtų nulaužta kažkokia pusė, braukimo žymės būtų. Jis nesakytų, kad pati panelė labai kieta, bet kur yra tvirtinimas prie dugno, tai ta vieta yra pakankamai kieta. Jam tik nuotraukose teko apžiūrėti „M. B.“ automobilį. Rūdis, kurios matomos nuotraukose, tai vadinasi, kad tos nuotraukos buvo padarytos po kurio laiko, kai buvo tas metalas deformuotas ir buvo paveiktas jau atmosferos poveikio. Tikrai ne tą pačią dieną automobilis buvo fotografuotas. Jis pats nemano, kad tai buvo kažkokia kliūtis, kas padarė apgadinimus automobilio „M. B.“. Jis mano, kad šitie sugadinimai susidarė kitam automobiliui įvažiavus į pastarąjį automobilį, bet galbūt tas kitas automobilis turėjo bamperį aukščiau. Specialistas nemano, kad tai buvo važiavimas atbuline eiga ir susidūrimas su kliūtimi, nes pirmiausia turėtų būti apgadintas bamperis. Tie apgadinimai galinės panelės, galinių žibintų yra būdingi apgadinant kitai transporto priemonei, kai pavyzdžiui mikroautobusas, mažas krovininis automobilis priekiniu bamperiu atsitrenkė į tą vietą. „Audi“ automobilio priekinės dalies standumas yra dėl to, kad po priekinio bamperio apdaila yra stiprintuvas ir tas stiprintuvas, kaip detalė, yra pakankamai tvirta. Jo akimis žiūrint, jeigu viskas įvyktų nuo automobilio „Audi“, tai būtų stipresni apgadinimai ir paties „Audi“ automobilio, dabar „Audi“ automobilio yra tik įbrėžimai numerio, labai nedidelė ta deformacija, sunku suvokti, kaip galėjo išlikti toks sveikas automobilis „Audi“, o „M. B.“ automobilių pakankamai ženklūs sugadinimai ir tuo labiau, kad konfigūracija tokia sugadinimų, daugybiniai įlinkimai, neaišku, kokiu būdu atsirado. Nepaaiškinama yra ir tai, ar galėjo tie „M. B.“ automobilio sugadinimai atsirasti nuo „Audi“ automobilio, todėl taip ir buvo parašyta išvadoje. Nuotraukose matėsi, kad pasikeitęs tarpas tarp užpakalinio dešiniojo sparno ir durelių, bent jau kaip nuotraukose užfiksuota, reikia suprasti, kad jis mažesnis. Bagažinės dangčio deformacijai daug jėgos nereikia, bet, kad tarpai pasikeistų. Ta deformacija susidarė dėl to, kad pakankamai ženklus poveikis į galinę dalį, o esmė yra tokia, kad sparnas kartu su tais visais kitais kėbulo elementais sudaro tą standumą. Jeigu tas automobilis atbuline eiga bent 15 km/h važiuotų gal panašiai galėtų kas nors susidaryti. „Audi“ automobilio valstybinio numerio deformuota apatinė dalis, nes deformuojantis poveikis buvo apačioje, valstybinio numerio apatinė dalis yra 40 cm atstumu, tai tą vietą kažkur į bamperio apatinę dalį turėjo paveikti. Susilietus bamperiams savaime aišku, kad tokie automobilio „Audi“ sugadinimai galėjo susidaryti, nes jie tikrai nedideli, apibrozdinimas, numerio deformacija. Kad kontaktas buvo tarp automobilių jie neneigia, tačiau esminiai sugadinimai būtent užpakalinės panelės, užpakalinio sparno ir ta bendra kėbulo deformacija, tai jau padaryti dėl betarpiškai stipraus kontakto iš viršaus ir tas deformuojantis poveikis buvo virš bamperio. Smūgis buvo iš galo, bet tas deformavęs elementas aukščiau negu „M. B.“ bamperis. Jeigu automobilis „M. B.“ būtų ženkliai pakrautas ir stovėtų įkalnėje, tai dėl to jo apatinė dalis vien dėl nuokalnės būtų dar kažkiek nusileidusi. Jo manymu, toje deklaruotoje eismo įvykio vietoje nuokalnė yra labai nedidelė ir kelias, kiek jis žino, be duobių yra. Todėl taip teigti, kad automobilis vienu ratu sustojo duobėj, matyt, tokių sąlygų ten nebuvo. Jis mano, kad toje vietoje nuolydis kokio vieno procento gali būti, bet reikia padaryti atitinkamus matavimus, koks tiksliai nuolydis.

2009-12-21 dr. V. M. pateiktame rašte Nr. 54, dėl 2009-11-20 eismo įvykio (b. l. 13, tomas 1) konstatuojama kokie sugadinimai galėjo atsirasti kontaktavus abiejų automobilių bamperiams, kas galėjo sukelti tokius bamperių sugadinimus ir valstybinių numerių apgadinimus. Nustatyta, jog su apatine bamperio dalimi buvo kontaktuota, nes numerio apatinė dalis yra 40 cm aukštyje, o „M. B.“ bamperio viršutinė dalis yra 55 cm aukštyje. Apatinė „M. B.“ bamperio dalis maždaug taip ir yra 40 cm aukštyje, kaip matosi nuotraukose. Automobilių bamperiai daugmaž yra viename aukštyje, tai jeigu susiliečia, tai pirmiausia kontaktuoja viršutinės dalys, o po to jau apatinės. Tai, kad numerio viršutinė dalis praktiškai nepažeista galima paaiškinti ir tuo, kad bamperio priekinio numerio deformacija galimai gal ir ne dėl šio įvykio buvo padaryta. Specialistas negali konkrečiai pasakyti, kokie konkrečiai šio įvykio metu atsirado apgadinimai, bet jeigu sakoma, kad vienas bamperis buvo ant kito, tai tuomet turėtų būti kažkokie braukimai, atspindintys tą slystantį kontaktą, kaip jis jau minėjo dėl dinaminio poveikio, tai galimai toks užšokimas įmanomas, bet tada reikia žiūrėti koks aukštis ir atitinkamai pėdsakai braukimo turėtų išlikti, o ant „Audi“ prekinio bamperio nieko nesimato. Paprastai tokiuose automobiliuose po bamperio apdaila yra stiprintuvas, jis būna metalinis, pakankamai standus. Stiprinimo rėmai vieno ir kito automobilio yra maždaug po apdaila, tai ir aukščiai jų panašūs. Konkrečiai V. M. šių automobilių neapžiūrėjo, visų pirma, jam tokia galimybė nebuvo duota, antra, iš tų pateiktų nuotraukų buvo viskas aišku, kad tokios apimties abiejų automobilių sugadinimai dėl jų betarpiško kontakto negalėjo susidaryti. Braukimo pėdsakai turėtų būti, nes jis kilo į viršų ir spaudė „M. B.“ automobilio bamperį ir tie pėdsakai, deformacija kažkokia turėtų išlikti, bet čia nieko nesimato, aukščių neatitikimas galėtų susidaryti dėl dinaminio poveikio ir kilimo, bet turėtų būti tam tikri pėdsakai.

Specialisto V. M. teigimu automobilių bamperių sugadinimai nebuvo tirti, nes yra per daug nereikšmingi, tokie nedideli apgadinimai būdingi įprastai eksploatacijai, kažkur besiparkuojant prisiliesta prie bordiūro ir pan., jis kalba apie tuos pėdsakus ant priekinės dalies, kadangi ši visa pusė turėjo kilti į viršų. Iš pateiktų nuotraukų ant automobilio matomi pažeidimai nei kiek nekeičia jo nuomonės. Į jį kreipėsi draudimo kompaniją. Jis savo veiklą, kaip eksperto, pradėjo 2002 metais, į jį kreipiasi ne iš vienos draudimo kompanijos, o sutarties nei su viena bendrove jis neturi, jokių įsipareigojimų. Jam yra sunku pasakyti, kiek užsakymų per metus turi iš šios bendrovės, jo manymu, kad du gal ir susidarytų per metus, per mėnesį paprastai būna vienas, pora užsakymų. Šita bendrovė anksčiau kitaip vadinosi, kai jis pradėjo dirbti 2002 m., tai ir dirbo tiek su šita, tiek su kitomis bendrovėmis, galima sakyti 9 metai. Nuotrauka Nr. 1 yra labai informatyvi, nes matomi įbrėžimai, kyla klausimas nuo ko jie yra, nuo bamperio, tai jeigu būtų valstybinio numerio dalis, tada būtų toje vietoje tuštuma. Ant valstybinio numerio (nuotrauka Nr. 6) nubrozdinimas galėjo atsirasti dėl to, kad ten yra nubyrėję dažai nuo tiesioginio kontakto, tai jeigu būtų kontaktas su bamperio plokštuma būtų pirmiausia nubrozdinta viršutinė dalis. Jeigu įvyktų kontaktas su bagažinės spynele gal ir galėtų būti toks poveikis valstybinio numerio. Kontaktas galimai buvo, bet tam kad būtų taip sugadintas „M. B.“ automobilis, jo manymu, turėtų būti kitokie apgadinimai ir „Audi“ automobilio.

Taip pat J. A. kaltė patvirtinta specialisto V. Š. teisme duotais parodymais, kuris parodė, kad tyrimui buvo pateikta laikmena su automobilių sugadinimais kartu su užduotimi iš Vilniaus VPK 2 P. P. transporto priemonių – automobilių „Audi“ ir „M. B.“ sugadinimus buvo pateikta išvada, kad pagrindiniame „M. B.“ automobilio sugadinimas – tai galinio žibinto pažeidimas negalėjo būti padarytas atsitrenkus automobiliui „Audi A6“ priekiniu bamperiu, kadangi neatitinka nei aukštis, nei apgadinimų apimtis. Automobilių bamperiai yra artimame aukštyje, kontaktas neatmestinas tarp tų automobilių, bet kategoriškai pasakyti negalima iš nuotraukų. Pagal „Audi A6“ valstybinio numerio apgadinimus, galėjo būti kontaktas, bamperis į bamperį. Su atsikišusiu riboto ploto horizontaliu paviršiumi galėjo kontaktuoti, kliūtis turi būti riboti ploto, ant automobilio „M. B.“ buvo matyti kažkokie įbraukimo pėdsakai bamperio paviršiuje nepaliekant sugadinimų požymių ant bagažinės dangčio vertikalios sienelės. Tas paviršius negalėjo būti platesnis nei atstumas tarp automobilio „M. B.“ viršutinio paviršiaus bagažinės dangčio ir tos vertikalios sienutės, ant kurios yra valstybinio numerio ženklas. Aukštis gal mažiau negu 20 cm. turbūt ne bagažinės dangtis yra sulinkęs, o galinė sienelė pastumta nuo bagažinės dangčio. O tokių ženklių požymių, kad būtų toks pats poveikis į bagažinės dangčio apatinę dalį nuotraukose nesimato, jeigu tas paviršius būtų didesnės apimties tai turėjo vienodai gniuždyti galinę sienelė į bagažinės vertikalią sienutę, o tokių požymių nematyti nuotraukose. Kur buvo sumokėtos draudimo išmokos, tai yra tikėtini sugadinimai, bet čia kalbama apie vertikalią bamperio sienelę, būtent jos aukštis atitinka priekinio bamperio paviršių. Jo manymu neįtikėtina, kad deformuotųsi automobilio „M. B.“ galinė sienelė, nepaliekant ženklių matomų sugadinimų ant automobilio „Audi“ bamperio, negali taip būti, kad sulenkiamas bamperis, galinė sienelė, o kitam nelieka ženklių, matomų jau požymių. Jis mano, kad yra sija, ant kurios yra sumontuota plastikinė apdaila. Automobilio „Audi“ bamperis turi kažkokį pagrindą, ant kurio užsideda plastikinė apdaila bamperio. Tas palinkimas įvyko dėl to, kad yra truputį išlenktas pats bamperis, ant kurio tvirtinasi valstybinis numeris, jis nėra toks pat plokščias kaip valstybinio numerio lentelė, todėl įvykus kontaktui jis deformavosi, būtent apatinė dalis palinko, kadangi apatinė apdaila irgi truputį užlinksta link apačios. Tikėtina, kad galėjo būti nulaužti valstybinio numerio rėmeliai, bet nuotraukose to pamatyti nebuvo negalima. Nurodė, kad negalėjo „Audi“ taip apgadinti „M. B.“, nes per žemai bamperis ir per platus yra. Specialistui sunku įsivaizduoti kitą transporto priemonę, kurios bamperis būtų toks siauras ir taip atsikišęs į priekį, kad galėtų padaryti tokius apgadinimus. Jeigu „Audi“ atsitrenktų į „M. B.“ ne tiesiai į galą, o kampu, tai tas nedidelis kampas neturi įtakos, pats pagrindinis dalykas yra, kad „Audi“ bamperis yra tame pačiame lygyje, jeigu stabdoma, tai jis niekaip negali užslinkti ant „M. B.“ automobilio bamperio viršaus. Bet jeigu sakytumėm, kad jis užslinko, tada turėjo būti deformuota galinė sienelė ir bagažinės dangtis. O jeigu bus deformuotas bagažinės dangtis, tai netikėtina, kad neliks jokių deformacijos požymių ant „Audi“ automobilio bamperio galo kryptimi. Jo teigimu kontaktas įvyko važiuojant ne didesniu nei 10 km/h greičiu. Kai kontaktas įvyksta iki 10 km/h nelieka ženklių bamperių deformacijų. „M. B.“ galinės dalies apgadinimai atitinka 12-15 km/h, tie sugadinimai atitinka kinetinės energijos sąnaudas. Vertikalūs paviršiai, apie kuriuos jis kalba, yra galinė sienelė ant kurios tvirtinamas numeris, o „M. B.“ yra vertikali plokštuma, ant kurios jis žymėjo matomus antspaudus. Specialisto išvadoje 5 pozicijoje nurodyta, kad automobilio „M. B.“ galinė sienelė ir kiti sugadinimai nesuderinami su „Audi“ sugadinimais, galėjo įvykti kontaktas be ženkliai matomų sugadinimo požymių. Jis pats neapžiūrėjo automobilių, išvadas darė remiantis nuotraukomis. Savo išvadoje jis nurodė, kad yra nulūžusi „Audi“ automobilio grotelių rėmelio priekinė dalis, tačiau objektyvių duomenų, kur ji galėjo atsidurti ir kokiomis aplinkybėmis galėjo būti apgadinta, medžiagoje nėra. Jis nepamena kokios nuotraukos jam buvo pateiktos. Teismui parodžius specialistui bylos medžiagą (b. l. 174-175, t. 1), V. Š. negalėjo pasakyti, kokiu būdu galėjo atsidurti rėmelio dalis. Jis teigia, kad negalėjo būti padarytas spyneles tas valstybinio numerio sugadinimas, turbūt riboto paviršiaus daiktas, nes negalėjo tas numeris atsidurti spynelės lygyje. Jo teigimu, jog jeigu priekinė plokštuma užslenka ant „M. B.“ galinio bamperio viršaus, tai turi būti sulaužoma „Audi“ priekinio bamperio apatinės grotelės, kadangi jos turi kontaktuoti, numeris kontaktuoja su spynele, tos grotelės turi užslinkti ant „M. B.“ bamperio viršaus, bet nėra tų sugadinimų požymių, galinis bamperis išsikišęs, „M. B.“ bamperis išsikišęs į priekį. Kontakto požymių jokių nėra. Pagal aukštį ir pagal apimtį neatitinka, bamperio plokštuma yra platesnė nei galinė sienelė. Maksimaliai gali deformuotis iki priekinio stiklo. Jeigu sugadinimų nėra, tai ir deformacijos nėra. Specialistas aiškino, kad maždaug judant iki 10 km/h ir atsitrenkus į sieną, ženklių deformacijos požymių nebus, tačiau turėtų būti apibrozdinti kontaktuojantys paviršiai. Jog automobiliai eismo įvykio metu buvo pakrauti, nebuvo tirta. Automobilis „Audi“ į automobilį „M. B.“ atsitrenkė judėdamas labai nedideliu greičiu. Jeigu automobilio galinė dalis nusėdus ir ant šio automobilio bamperio viršaus užšoktu kitas automobilis, tai būtų deformuota galinė sienelė, bagažinės dangčio vertikali sienelė ir pasiliktų matomos žymės ant automobilio „Audi A6“ bamperio, būtų matyti, kad jis pagniuždytas. Negali padaryti deformacijų sienelėje nematant jokių žymių ant priekinio bamperio. Žibintas buvo kartu apgadintas su sienelės deformacija. Tas paviršius kontaktavo su sienele ir su žibintu, kadangi jie yra vienoj plokštumoj.

V. Š. parodžius bylos medžiagą (b. l. 174-175, tomas 1), jis atsakė, kad tai lokalus poveikis. „M. B.“ galinės dalies ant ženklo tvirtinimo yra vizualiai matomas įlinkimas. Jo manymu, toks pagreitėjimas 15-20 km/h yra per didelis važiuojant kolonoj. Ne dėl pakrovimo, o kad mažai tikėtina, kad per 15 metrų 20 km/h galima įsibėgėti. Atsižvelgiant į tai, kad buvo automobilių kolona toks greitis mažai tikėtinas (b. l. 29, t. 2). V. Š., atsakydamas į klausimą, ar galėtų automobilio „M. B.“, v/n (duomenys neskelbtini) galas „nusėsti“ jei ten būtų krovinys, o automobilio „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini), priekis „pakilti“, jei salone būtų gabenamas šaldytuvas, jis atsakė, kad savaime suprantama, kad pakabos deformacija keičiasi dėl apkrovimo, tačiau kaip tiksliai šiuo atveju centimetrais, to nurodyti neįmanoma. Galimai kontaktas tarp automobilių buvo. „Audi“ automobilio priekiniam bamperiui negalėjo būti tokie sugadinimai, kaip automobiliui „M. B.“, nes pastarasis automobilis ženkliai deformuotas, o šiuo atveju „Audi“ sugadintas tik valstybinis numeris, t. y. sulenktas. Taip pat, jei automobilio „Audi“ bamperis padarytų sugadinimą kaip yra nurodyta, t. y. įlenktų galinę sienelę virš bamperio ir išdaužtų galinį, dešinės pusės žibintą tuomet automobilio „Audi“ būtų sulaužytos ir grotelės po bamperiu.

J. A. kaltę patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojo D. K. teisme duotais parodymais, kuris parodė, jog 2009 m. rudenį, kada tiksliai neatsimena, jis važiavo jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini), Architektų gatve, iš Gariūnų pusės, Vilniuje. Su savimi automobilio salone vežėsi seną šaldytuvą. Šaldytuvas buvo didelis, apie 1.60 cm. Jis norėjo vežti jį į sodą. V. A. gatve, prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos degė raudona šviesa. Jis sustojo už automobilio, „M. B.“, valstybinio numerio neatsimena, lyg tai rausvas, spalvos tiksliai neatsimena, prieš šį „M. B.“ stovėjo dar du lengvieji automobiliai, kokie neatsimena. Užsidegus žaliai šviesoforo šviesai, automobiliai pradėjo judėti į priekį, tie du automobiliai nuvažiavo, o „M. B.“ staigiai sustojo, ir jis nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio galą. Iki atsitrenkimo gal 15 metrų pavažiavo, nes ant pačios pėsčiųjų perėjos atsitrenkė. Nežino, kokiu greičiu jau galėjo važiuoti, jo mašinos priekis buvo pakilęs, nes gale buvo šaldytuvas įdėtas. Jis nežino, kokiu greičiu važiavo, 50 km/h negalėjo būti, 10 km/h galėjo būti, gal 20 km/h buvo. Išlipęs iš automobilio, liudytojas pamatė, kad „M. B.“ automobilį vairavo jam nepažįstamas ir niekada anksčiau nematytas vaikinas, kaip vėliau sužinojo, pildydamas deklaracija, tai J. A.. Jis pastebėjo, kad jo automobilio bagažinė buvo neuždaryta, o jam atrodė buvo surišta virve. Tas vaikinas iškvietė policiją, po ko jie stovėjo prie automobilių ir apžiūrinėjo sugadinimus. Jis pamatė, kad to vaikino automobilio galinis dešinės pusės žibintas yra išdaužtas, šukės gulėjo ant žemės, tai pat atkreipė dėmesį, kad yra deformuotas kėbulo fragmentas aplink tą žibintą o jo automobilio priekinis numeris buvo sulenktas ir truko priekinis bamperis virš numerio bei nubyrėjo numerio rėmelis, be to, automobilio Audi“ priekyje po numeriu yra tokia rozetė, nes automobilis iš Švedijos ir ten yra pašildymo rozetė, kuri po eismo įvykio sutrūko. Kol jie laukė policijos, tas vaikinas atsidarė bagažinę ir žiūrėjo viduje. Tada jis pamatė, kad jo bagažinėje yra daug įvairių daiktų, pilnai prikrauta, jis pasakė, kad kraustosi. Kas tiksliai gulėjo bagažinėje jis neįsidėmėjo, tačiau atsimena, kad laidai, lyg tai muzikinis centras ar garso stiprintuvai. Atvykęs policijos ekipažas, pasakė, kad jai formins eismo įvykį, tai baudą reikės mokėti, ir tada jie nusprendė užpildyti deklaraciją be policijos. Tai padarę, apsikeitė telefono numeriais ir išsiskyrė, o kitą dieną tiksliai neatsimena, jie su Ajučiu nuvažiavo į draudimą taip pat po eismo įvykio bendravo telefonu kelis kartus. Paskutinį kartąjį matė draudime. Papildomai parodė, kad kai įvyko smūgis jų automobiliai buvo atsitraukę. Jie nejudino automobilių, nereikėjo atitraukinėti jų kol atvyko policijos pareigūnai. Jie iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Jis pats nematė, kad automobilis „M. B.“ būtų apgadintas prieš smūgį.

Liudytojo A. V. teisme duotais parodymais, kuris parodė, kad dirba draudimo bendrovėje vyriausiuoju juristu. Dėl šio įvykio savo poziciją išdėstė raštu. Esmė yra tokia, kad jų draudimo bendrovė, kurioje draustas buvo automobilis „A. A.“, kaip draudėjas, gavęs pranešimą, kadangi 2009-12-08 J. A. pateikė žalų sureguliavimo centrui ekspertizę, pranešimas apie patį įvykį buvo gautas iš J. A. 2009-11-22, o iš D. K. gautas pranešimas apie įvykį 2009-11-23. Draudimo bendrovė paskaičiavusi žalą, remdamasi nepriklausomo eksperto V. M. išvada, nustatė, kad ne visi sugadinimai galėjo atsirasti būtent šio eismo įvykio metu ir atsižvelgdama į tą specialisto išvadą paskaičiavo draudimo išmoką, kuri galėjo susidaryti to eismo įvykio metu, tai buvo 445 Lt 29 ct ir ta draudimo išmoka buvo sumokėta J. A.. Draudimo bendrovė už V. M. atliktą išvadą jau sumokėjo 242 Lt pagal sąskaitą faktūrą. Toliau buvo pateikta J. A. nepriklausomo eksperto išvada, kiek galėjo būti sugadintas automobilis ir reikalavo, kad būtų atlyginta žala pagal kitą ataskaitą, bet draudimo bendrovė atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes išmokėjo tik nurodytą išmoką. J. A. norėjo, kad jam būtų išmokėta didesnė išmoka pagal kito nepriklausomo eksperto išvadą. Draudimo išmoka buvo paskaičiuota už automobilio apgadinimus, nurodytus specialisto V. M. išvadoje, tai būtent galinio bamperio ir galinio bamperio apdailos apgadinimai. Pagal tai ir skaičiavo jų žalos atlyginimo specialistai ir jų raštuose rašytuose detaliai yra nurodyta, už ką jie mokėjo. Jie skaičiavo pagal V. M. pateiktą išvadą ir įvertinant pagal tam tikrą metodiką buvo apskaičiuota. Sugadinimai yra apskaičiuojami pagal tam tikrą programą. „A. A.“ apgadinimai nebuvo vertinami, buvo skaičiuota tik „M. B.“ automobilio sugadinimai. Nurodė, kad jis nedalyvauja apžiūrint automobilį, yra specialus žalų administravimo skyrius, jis kaip juristas tik procese dalyvauja. Patirtą žalą skaičiavo ekspertas T. D..

Draudimo kompanijos AAS „G. B.“ Lietuvos filialo pareiškimu su priedais Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 1-11, tomas 1).

Dr. V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pažymos su nuotraukomis duomenimis (b. l. 13-16, tomas 1).

UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ vertinimo ataskaita Nr. 291204 (b. l. 22-37, tomas 1).

J. A. prašymo, pretenzijos, automobilių „Audi“, v/n. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) nuotraukų kopijomis (b. l. 38-45, tomas 1).

2010-05-06 Daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pateiktas CD su autoįvykio dalyvių automobilių apžiūros nuotraukomis (b. l. 82, tomas 1).

2010-06-l0 LTEC specialisto išvada Nr. 11-1525(10), kurioje konstatuoja, kad automobilio MB-230 Coupe“, v/n (duomenys neskelbtini) galinės sienelė dešinės pusės ir galinio dešiniojo žibinto sugadinimai nesuderinami su automobilio „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) priekinės dalies apgadinimais. Eismo įvykio metu nurodomomis aplinkybėmis galėjo būti apibrozdinti automobilio „MB-230“ v/n (duomenys neskelbtini) galinio bamperio ir automobilio „Audi A“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio vertikalūs paviršiai, bei deformuotas pastarojo automobilio priekinis valstybinis numeris (b. l. 85-87, tomas 1).

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas nuosprendyje, apgaulingą draudiminę veiką asmuo įvykdo tada, kai tyčia, sąmoningai, siekdamas apgauti, pateikia, paruoša draudikui bet kokį rašytinį, žodinį ar elektroninį pareiškimą, kuris yra išmokos arba kitokios naudos reikalavimas, žinodamas, kad šiame pareiškime pateikiama informacija apie faktą iš esmės yra klaidinga arba nuslepiama informacija, susijusi su faktu.

Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas. 2009-11-20 nurodytu laiku ir vietoje, tarp minėtų automobilių buvo susidūrimas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-21 išvada Nr. 54 (t. 1, b. l. 14-16), ekspertizės aktas Nr. 11-1525(10), specialisto V. M. ir V. Š. teisme duoti paaiškinimai, vertinant jų byloje ištirtų kitų įrodymų kontekste, patvirtina vieną esminį nagrinėjamu atveju aplinkybių, faktą - tai, kad ne visi nustatyti automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „Audi A6“ sugadinimai buvo padaryti būtent deklaruojamo 2009-11-20 eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Taigi tiek 2009-11-21 dr. V. M. pateiktame rašte Nr. 54, dėl 2009-11-20 eismo įvykio, tiek 2010-06-10 LTEC ekspertizės aktu Nr. 11-1525(10) nustatyta, jog dalies automobilių sugadinimų techniniu požiūriu tarpusavio tiriamų automobilių kontaktu negalima paaiškinti. Byla nagrinėjant teisme tiek specialistas V. M., tiek ekspertas V. Š. parodė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinės dalies sugadinimai – dešinio sparno deformacija, galinės sienelės dešinės pusės apgadinimas, įskaitant ir galinį dešinį žibintą kontaktuojant su glotniu atsikišusių horizontaliu paviršiumi, buvusiu didesniame kaip 55 cm aukštyje nuo pagrindo, kuris šiuo atveju negalėjo būti automobilio „Audi A6“ priekinis bamperis, kadangi jo viršutinis kraštas yra tik apie 55 cm aukštyje nuo pagrindo, t. y. šie apgadinimai negalėjo būti padaryti eismo įvykio metu, kilusio 2009-11-20.

Specialistė O. L. paaiškino, kad automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „Audi A6“ sugadinimai techninių požiūriu galėjo atsirasti susidūrus šiems automobiliams būtent baudžiamojoje byloje nagrinėjamo 2009-11-20 eismo įvykio metu, prieštarauja ne tik 2009-12-21 specialisto išvadai Nr. 54 ir 2010-06-10 LTEC specialisto išvadai Nr. 11-1525(10), bet ir kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems duomenims. O. L. savo išvadoje teigia, jog dėl abiejų automobilių galinės ašies žymaus apkrovimo, šių transporto priemonių prekinė dalis buvo atvirkščiai pakilusi į viršų, todėl techniniu požiūriu „Audi A6“ įsibėgėjus ir kontakto metu buvo „užlipęs“ ant pasvirusio žemyn automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinio bamperio viršaus ir žymiai deformavo šio automobilio mažiau atsparesnes detales, esančiam prieš šį bamperį (b. l. 26, 33, tomas 2). Šio kontakto metu buvo pažeisti „Audi A6“ apatinės apdailos elementai bei bamperio plastmasinė apsauga. Apylinkės teismas teisingai specialistė išvadą vertino kritiškai ir nurodė, kad tokia O. L. padaryta išvada prieštarauja ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ išlikusiems išorinių apgadinimų pobūdžiui ir lokalizacijai – ant šio automobilio deformuoto užpakalinės panelės, užpakalinio dešinio sparno, bagažinės dangčio apgadinimai su sudužusių žibintų, matyti įlenkimai ir įspaudimai su dažyto paviršiaus apibrozdinimais bei mechaninio kontakto pėdsakai, kurių atsiradimo aplinkybės kontaktuojant su „Audi A6“ techniniu požiūriu negalima paaiškinti. Pažymėtina, kad O. L. duotos teisme išvados teiginiai prieštarauja ant automobilio „Audi A6“ po priekinio bamperio užfiksuotiems apgadinimų požymiams, t. y. priekinės detalės liko be pastebimų didesnių deformacijų. Kaip matyti iš fotonuotraukos (b. l. 181, tomas 1), automobilio apatinės detalės ir jų būsena (detalės surūdijusios, paveiktos korozijos), labiau paveikiant esamos automobilio eksploatacijos, negu esant kontakto metu su kitą transporto priemonė. Minėtų detalių „Audi A6“ žymės (braukimai) būdingi paprastai automobilio eksploatacijai. Be to, sugretinus ant automobilių „(duomenys neskelbtini)“ bei „Audi A6“ esamus išorinius apgadinimus su O. L. pateikta išvada, būtina pažymėti, kad „Audi A6“ priekiniame valstybiniame numeryje ženkle ties skaičiaus „6“ užfiksuotos žymės, kurios pagal savo formą negali būti padarytos kontaktuojant su ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinės panelės esančios bagažinės spynelę. Nes pagal minėtų automobilių priekinių bamperių konfigūraciją – plokščio pailgo ir riboto paviršiaus daiktu, ant kurio nėra jokių išsikišusių detalių minėto valstybinio numerio apgadinimas įvyko kitomis, t. y. ne 2009-11-20 eismo įvykio metu. Teismas kritiškai vertina O. L. padarytą išvadą dalyje dėl automobilio „Audi A6“ galimo „užlipimo“ ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinio bamperio viršaus, nes tai prieštarauja specialisto V. M. bei V. Š. duotai išvadai, jog stabdymo metu automobilis veikiant traukos dėsniams palinkstą į apačią, t. y. turėjo palinkti po „(duomenys neskelbtini)“ galiniu bamperiu. Be to, būtina pažymėti, kad tuo atveju jei tikėti O. L. padarytai išvadai dėl įvykusio 2009-11-20 eismo įvykio, objektyviai negalima paaiškinti, kokiomis aplinkybės nebuvo apgadintą „Audi A6“ priekinio valstybinio numerio bei rėmelio viršutinę dalis, kurios pagal projekcija yra kiek išsikišusios į priekį, todėl kontakto metu turėjo būti apgadintos visas valstybinis numeris bei jį apimantis rėmelis. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtu galima teigti, jog prieš eismo įvykį dalyvavę automobiliai galimai įvažiavo (arba pervažiavo) į kelyje esanti nelygumą ar duobę, dėl ko esmingai galimai galėjo pasikeisti automobilių padėtis (jų aukštis) kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu. Be to, teismui vertinant O. L. duotus parodymus dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimo apimties (nuotrauka Nr. 7, 2 tomas), darytina išvadą, kad liudytoja nepaaiškino, kodėl žinant automobilio „Audi A6“ priekinio bamperio aukštį, „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgadinta galinę senelę, kurį buvo pastumta nuo bagažinės dangčio į priekį, kai tuo tarpu bagažinės dangtis faktiškai liko savo vietoje, išskyrus tarpo tarp dešinio sparno padidėjimo. Nes priešingu atveju negalima paaiškinti O. L. duotos išvados dalyje dėl automobilio „Audi A6“ priekinio bamperio „galimo užlipimo“ ant „(duomenys neskelbtini)“ galinio bamperio, jei „Audi A6“ stabdant, automobilis palinkstą į priekį. Pažymėtina, kad kaltinamojo teiginys, jog eismo įvykio kilimui galimai turėjo įtakos liudytojo D. K. vairuojamoje transporto priemonėje vežamas krovinis (šaldytuvas), yra paneigtas gautais duomenimis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur rašte Nr. 11/01-100 nurodyta, kad pagal gamintojo pateikiama informaciją automobilio „(duomenys neskelbtini)“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1991 masė be krovinio – 1380 kg, leidžiama maksimali masė – 1870 kg bei leidžiama maksimali masė, esanti automobilio bagažinėje – 100 kg. Vertinant liudytojo D. K. parodymus, jog eismo įvykio metu jis „Audi A6“ važiavo vienas, o jo vežamo krovinio (šaldytuvo) masė negalėjo viršyti 100 kg, darytina išvadą, jog šio krovinio buvimas automobilio salone neturėjo jokios įtakos masės pasiskirstymui pagal visą automobilio plotį.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. Automobilių „Audi A6“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kontaktas 2009-11-20 apie 12.20 val., Vilniuje, įvyko ne dėl neatsargumo, liudytojui D. K. pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet sąmoningai kaltinamajam J. A. siekiant realizuoti savo sumanymą neteisėtai gauti iš draudimo bendrovės AAS „G. B.“ draudiminę 3695,01 lt išmoką.

LR BK 182 str. 1 d. sankcija numato penkias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki trejų metų. Teismas paskyrė vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių. Apylinkės teismas, skirdamas J. A. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad J. A. administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas J. A. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (jis pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą) kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogiai tyčia), ir įvertinęs visas aplinkybes paskyrė nuteistajam baudos bausmę.

Skunde nurodoma, kad nuosprendžio prieštaringumas atsiskleidžia teismo pateiktame veikos vertinime, nuteistojo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 22 straipsnio 1 d. ir 182 straipsnio 1 dalį. Vienu atveju nuosprendyje teismas pažymėjo ir pripažino, kad apelianto nurodytas eismo įvykis 2009 m. lapkričio 20 d. buvo realus ir jo metu buvo apgadinti apelianto bei liudytojo D. K. automobiliai, tik neaišku kokia apimtimi buvo padaryti apgadinimai, kita vertus teismas tame pačiame nuosprendyje nurodė, kad apeliantas inscenizavo 2009 m. lapkričio 20 d. eismo įvykį. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismo nuosprendis nėra prieštaringas, teismas nurodė, kad J. A. inscenizavo 2009-11-20 eismo įvykį, kurio metu buvo tariamai apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, į 2009-11-20 eismo įvykio deklaraciją įrašė melagingus duomenis dėl šios transporto priemonės sugadinimo bei su pareiškimu kreipėsi į AAS „G. B.“, siekdamas apgaulės būdu savo naudai iš minėtos bendrovės gauti 3695,01 Lt draudiminę išmoką. Taigi teismo vertinimu inscenizacija pasireiškė tuo, kad į eismo įvykio deklaraciją buvo įrašyti melagingi duomenys, nuteistojo automobilis 2009-11-20 tyčia nuteistojo sukelto įvykio metu nebuvo apgadintas deklaracijoje nurodyta apimtimi.

Skunde pažymima, kad apeliantas vienas pats, be D. K. pagalbos, nebūtų galėjęs inscenizuoti eismo įvykio. Šis skundo teiginys visiškai nelogiškas. D. K. veiksmuose nėra tyčios, įvykį tyčia sukėlė būtent J. A., apie savo ketinimus žinodamas tik pats vienas.

Nuteistojo gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad apeliantas į nepriklausomus ekspertus, dėl jo automobiliui padarytos žalos nustatymo kreipėsi ne iš karto po eismo įvykio, o tik po to kai jam draudimo bendrovės AAS „G. B." atstovai pranešė, jog draudimo išmokos suma bus apie 1 500 Lt, o tuo atveju, jeigu jis nesutinka su pasiūlyta suma dėl žalos masto nustatymo, gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Skunde pažymima, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnis numato, jog nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, vien ta aplinkybė, kad apeliantas pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe dėl žalos nustatymo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, neduoda pagrindo manyti apeliantą turėjus išankstinę tyčią sukčiaujant pasisavinti draudimo bendrovės lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, bandoma suklaidinti teismą nurodant, kad nuteistasis tik pasinaudojo įstatyme numatyta teise. Akivaizdu, kad jis pateikė draudimo bendrovei AAS „G. B.“, neteisingus duomenis apie automobilio sugadinimus, tokiais savo veiksmais pasikėsino apgaule savo naudai už padarytą žalą gauti iš draudimo bendrovės AAS „G. B.“ 3695.01 Lt.

O tai, kad skunde abejojama V. M. kompetencija, neduoda pagrindo abejoti jo išvadų tikrumu. Dr. V. M. yra eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo ekspertas, todėl akivaizdu, kad tai kompetentingas asmuo. Be to, šiam ekspertui tapačias išvadas davė Lietuvos Teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. Š..

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. A. gynėjo adv. Alberto Kručkausko apeliacinį skundą atmesti.