Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1470-245/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-17
Bylos Nr.
1S-1470-245/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Pareiškėjas
G. L.
Nr. 1S-1470-245/2012
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.2.1; 2.9; 2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G. L. skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties, kuria nutrauktas procesas dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo R. P. pagal G. L. skundą.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

G. L. Druskininkų miesto apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu privataus kaltinimo tvarka kaltino R. P.. Skunde G. L. nurodė, jog R. P. internetinėje svetainėje „Delfi.lt“ rubrikoje (duomenys neskelbtini) buvo išspausdintas straipsnis (duomenys neskelbtini). Komentatorius, pasirašęs vardu „B.“, (duomenys neskelbtini) parašė komentarą, žeidžiantį G. L. ir jos sutuoktinį D. L. R. ir jų šeimą: „O kas dėl L. ... eilinis babajus, kuris dulkino lietuvaitę šliundrą“, „Ir nesuprantama, kaip gali būti rinktinėje ir dar jos kapitonu kažkoks babajus, nes jis tratina kažkokią lietuvaitę“, „... todėl ir kažkoks babajus, daužantis kažkokiai šliundrai į klyną ... galėjo dar būti rinktinėje“, „... todėl logiška, kad šiukšlė buvo išmesta ten, kur jai vieta“. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Kriminalinės policijos skyriaus 2012 m. gegužės 28 d. pažymoje Nr. 52-70-S-4249 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) internetiniame portale www.delfi.lt straipsnio (duomenys neskelbtini) komentarus rašė R. P., gim. 1988, kuris komentarus siuntė iš jo tėvui R. P. priklausančio kompiuterio (IP adresas (duomenys neskelbtini)).

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi nutraukė procesą pagal G. L. skundą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo R. P., kadangi pareiškėja 2012 m. liepos 26 d. į taikinamąjį teismo posėdį, apie kurį jai buvo pranešta teismo šaukimu, neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, prašymų nepateikė, todėl pripažinta, kad pareiškėja G. L. į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties.

Šalies argumentai

G. L. skundžia Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl jos skundo naują sprendimą. Skunde nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, nes apie Druskininkų miesto apylinkės teisme 2012 m. liepos 26 d. įvyksiantį posėdį ji nežinojo ir neturėjo galimybės jame dalyvauti, nes nuo 2012 m. liepos 22 d. iki 2012 m. liepos 27 d. darbovietės įsakymu buvo išvykusi į komandiruotę užsienyje. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 23 d. atsiuntė jos nurodytu adresu korespodencijai pranešimą, jog po dviejų dienų ji privalo būti bylos nagrinėjime Druskininkų miesto apylinkės teisme, tačiau šį pranešimą 2012 m. liepos 23 d. 21 val. priėmė jos motina M. M., kuri apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką jai niekaip negalėjo pranešti. Nurodo, kad pareiškėjai teismas laiku nepranešė apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, apie tai informavo tik dvi dienas prieš posėdžio pradžią, atsiųsdamas informaciją, kurią priėmė kitas asmuo ir kuri pareiškėjai nebuvo perduota, kadangi ji buvo išvykusi iš šalies, tokiu būdu teismas atėmė iš jos įstatymo leidėjo suteiktą teisę iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka. Prie skundo pateiktas pareiškėjos motinos M. M. raštas apie tai, kad ji 2012 m. liepos 23 d. 21 val. ji priėmė dukros G. L. vardu adresuotą pranešimą apie 2012 m. liepos 26 Druskininkų miesto apylinkės teisme 9 val. įvyksiantį teismo posėdį, tačiau dėl ryšio nesklandumų jai apie tai informuoti dukters nepavyko nei internetu, nei telefonu.

Motyvuojamoji dalis

G. L. skundas atmestinas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas, kurio prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl kaltintojas turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla.

BPK 413 str. 1 d. numato, kad, jeigu nėra BPK numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. BPK 413 str. 6 d. numato, kad, jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas į taikinamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties, laikoma, kad privatus kaltintojas kaltinimo atsisakė ir tokiu atveju procesas dėl skundo nutraukiamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundu ir privataus kaltinimo bylos medžiaga, sutinka su apylinkės teismo skundžiamojoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad pareiškėjai apie 2012 m. liepos 26 d. taikinamąjį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis ji teismui nepranešė ir jokių prašymų nepateikė, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad G. L. į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, ir teisėtai nutraukė procesą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo R. P. atžvilgiu.

Apygardos teismas sprendžia, kad teismo šaukimas į taikinamąjį teismo posėdį pareiškėjai buvo įteiktas tinkamai ir laiku. Skunde nurodoma, kad šaukimą į teismo posėdį gavo ne pati pareiškėja, o jos motina M. M.. Siekiant užtikrinti proceso dalyvių teises, apie įvyksiantį teismo posėdį jie informuojami ir į jį pakviečiami siunčiant teismo šaukimus. Šaukimas į teismo posėdį gali būti įteiktas ir ne tiesiogiai kviečiamam asmeniui. Pasirašyti, gavę teismo šaukimą, ir taip patvirtinti, kad apie teismo posėdžio, į kurį yra kviečiama, laiką ir vietą yra žinoma, gali ir kiti kartu su šaukiamu asmeniu gyvenantys asmenys, kurie įsipareigoja teismo šaukimą perduoti į teismą kviečiamam asmeniui. Teismo šaukimo įteikimas adresato šeimos nariui teismų praktikoje yra laikomas tinkamu teismo šaukimo įteikimu (2009-04-29 Teisėjų tarybos nutarimu „Dėl teismų siunčiamų pasiuntinių pašto korespondencijos siuntų su procesiniais dokumentais apdorojimo akcinėje bendrovėje „Lietuvos paštas“ tvarkos“ aprobuoto aprašo 39 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo šaukimas buvo įteiktas teismui pateiktame pareiškėjos prašyme dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo korespondencijai nurodytu adresu gyvenančiam jai artimam asmeniui – pareiškėjos motinai, kuri pasirašė teismo šaukimo įteikimo pažymoje ir taip įsipareigojo informuoti pareiškėją apie teismo posėdžio datą ir laiką.

Taip pat nepagrįstas pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad šaukimas buvo įteiktas per vėlai, t. y., likus dviems dienoms iki posėdžio dienos. Teismas privalo užtikrinti, kad teismo šaukimas būtų įteiktas prieš teismo posėdį, tačiau termino, prieš kokį laiką iki teismo posėdžio proceso dalyvis turi būti informuotas apie įvyksiantį teismo posėdį, teisės aktai nenumato. Be to, laikotarpį nuo teismo šaukimo įteikimo (2012 m. liepos 23 d.) iki teismo posėdžio dienos (2012 m. liepos 26 d.) sudaro keturios dienos, o ne dvi, kaip teigiama pareiškėjos skunde. Todėl apygardos teismo nuomone, galimybė buvo ne tik laiku informuoti pareiškėją apie posėdžio datą ir laiką, bet ir pačiai pareiškėjai pranešti teismui apie negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis, kurios, jos nuomone, pripažintinos svarbiomis.

Pareiškėja apygardos teismui pateiktame skunde neatvykimo į posėdį priežastį nurodo tai, kad ji nuo nuo 2012 m. liepos 22 d. iki 2012 m. liepos 27 d. buvo išvykusi į komandiruotę užsienyje. Iš pridėto dokumento (2012-05-22 Kauno klubo (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. 03) galima spręsti, kad apie planuojamą kelionę į užsienį pareiškėja žinojo iš anksto, prieš taikinamojo posėdžio paskirtą laiką, ir atsižvelgiant į tai, ji galėjo pasirūpinti tinkamu jos atstovavimu teisme. Nors BPK 37 str. 1 d., numatanti svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis, asmens buvimo užsienyje darbo reikalais svarbia priežastimi nepripažįsta, BPK 37 str. 2 d. numato, kad teismo sprendimu svarbiomis asmens nedalyvavimo priežastimis gali būti pripažintos ir kitos BPK 37 str. neįvardintos priežastys. Apeliacinio teismo nuomone, tokiomis priežastimis turėtų būti laikomos aplinkybės, sukliudžiusios asmeniui dalyvauti teismo posėdyje, kurios nepriklauso nuo jo valios. Tačiau pareiškėja nenurodė ir nepateikė teismui jokių duomenų, kurie duotų pagrindą jos iš anksto planuotą kelionę pripažinti svarbia neatvykimo į teismą priežastimi BPK 37 str. 2 d. tvarka. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pareiškėja G. L. turėjo galimybę tinkamai ir laiku informuoti teismą apie savo neatvykimą, bet ja nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas taikinamajame posėdyje priimtoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad privati kaltintoja į taikinamąjį posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių, ir, padaręs išvadą, kad pareiškėja kaltinimo atsisakė, procesą dėl jos skundo nutraukė.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba ir kartu prisiimti minėtos pareigos nevykdymo pasekmes. Dalyvavimo teismo posėdžiuose vengimas, neatvykimas į juos rodo kaltintojo nenorą ir nesuinteresuotumą kaltinimo palaikymu, todėl teismas turi atitinkamai reaguoti į tokius privataus kaltintojo veiksmus, suprasdamas juos ne kitaip, kaip tik kaltinimo atsisakymą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog privati kaltintoja G. L. į Druskininkų miesto apylinkės teisme 2012 m. liepos 26 d. vykusį taikinamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties ir tuo pagrindu, vadovaujantis BPK 413 str. 6 d., bylos procesą nutraukė, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. L. skundą atmesti ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Kęstutis Dargužis