- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- I3-4015-362/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00224-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Šiaulių, Šiaulių tardymo izoliatorius
- Trečiasis asmuo
- P. Ž.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai I. B., jos atstovei Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovei O. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 2-17 „Dėl pripažinimo, kad I. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir nuobaudos skyrimo“ 1 punktą, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, bei 2 punktą, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau - ŠTI) Saugumo valdymo skyriaus specialistės pareigas. Be to, ginčui aktualiu laikotarpiu iki dabar yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau - LTPF) filialo Šiaulių tardymo izoliatoriaus profesinės sąjungos (toliau - PS) pirmininko pavaduotoja. PS pirmininko pavaduotoja yra nuo 2020 m. liepos 31 d. ŠTI direktoriaus 2022 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 2-17 „Dėl pripažinimo, kad I. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir nuobaudos skyrimo“ (toliau - Įsakymas) buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nurodė, kad su Įsakymu susipažino per Dokumentų valdymo sistemą (toliau - DVS) 2022 m. vasario 7 d., Įsakymo kopiją turi, tačiau nei 2022 m. vasario 7 d., nei 5 darbo dienų bėgyje, nei praėjus šiam terminui, su išvada supažindinta nebuvo, taip pat jai nebuvo įteikta nei per DVS, nei kitu būdu išvados kopija. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 (toliau - Aprašas) 6 punktu išvadoje rėmėsi ŠTI (toliau - ir Atsakovas), nurodydamas, kad tarnybinį patikrinimą pradėjo pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - KD) 2021-05-14 raštą Nr. 1S-1573 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau - KD 2021-05-14 raštas). Šis raštas ŠTI buvo gautas 2021-05-14, reg. Nr. 11- 5714. Tačiau iš išvados matyti, kad Aprašo 6 punktas buvo akivaizdžiai pažeistas, nes Atsakovo komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta tik 2021-05-20 ŠTI direktoriaus įsakymu Nr. 1-135, t. y. praėjus po nurodyto rašto gavimo 3 darbo dienoms, nors minėta komisija turėjo būti sudaryta ir pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą 2021-05-17 (pažymėjo, kad 2021-05-15 ir 16 dienos buvo savaitgalis, nedarbo dienos). Iš KD 2021-05-14 rašto aiškiai matyti, kad visa situacija, dėl kurios buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, surašyta išvada ir priimtas Įsakymas, vyko 2021 m. sausio pradžioje, galimai sausio 18 dieną, apie ją žinojo Atsakovas, išvadoje tai yra patvirtinama, tačiau jokių veiksmų atlikti tarnybinį patikrinimą Aprašo nustatyta tvarka ir terminai ŠTI nesiėmė. Daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas dėl galimai padarytų pareiškėjos ir P. Ž. tarnybinių nusižengimų turėjo būti pradėtas 2021 m. sausio 19 d. Dėl to yra teigia, kad yra pažeistos ir Vidaus tarnybos statuto (toliau - VTS) 39 str. 4 d. imperatyvios nuostatos, kuriose yra reglamentuota, kad „Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai. Tarnybinė nuobauda paskirta 2022 m. vasario 7 d. Įsakymu, o galimo tarnybinio nusižengimo padarymo diena yra 2021 m. sausio 18 d., kas reiškia, kad tarnybinė nuobauda paskirta praėjus daugiau nei vieniems metams nuo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Šis faktas išvadoje nepaneigtas. Todėl laikytina, kad tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai, nes paskirta pasibaigus imperatyviam tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui. Atsakovas išvados 18 lape konstatuoja, kad „Šiuo nagrinėjamu atveju Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto P. Ž. ir šio skyriaus specialistės I. B. tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina 2021-05-14, todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 str. 4 d. nuostatomis, skirti tarnybinę nuobaudą galima, kadangi nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nėra praėjęs. “ Šiuo atveju Atsakovas padarė grubų pažeidimą, prieštaraudamas pats sau ir VTS 39 str. 4 d. nuostatai, kad „Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos“ ir neteisėtai skyrė tarnybinę nuobaudą. Atsakovas, pripažindamas pats, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra 2021-05-14, privalėjo pagal VTS 39 str. 4 d. paskirti tarnybinę nuobaudą iki 2021-06-14. Nurodė, kad jos padaryti veiksmai yra susiję tik su profesinės sąjungos veikla, neturi nieko bendro su vidaus tarnyba, Šiaulių tardymo izoliatoriaus profesinės sąjungos valdybos posėdyje klausimas buvo išnagrinėtas, priimtas galutinis sprendimas ir niekam nekilo jokių klausimų, kad šis klausimas turi būti dar vertinamas per galimų tarnybinių nusižengimų prizmę. Mano, kad Atsakovas priėmė minėtus sprendimus, faktiškai vertindamas jos ir P. Ž. veiklą, kaip PS vadovų veiklą. Mano, kad tai yra klasikinis variantas, kai tarnybines nuobaudos skirtos jai ir P. Ž. dėl jų tiesioginės veiklos PS, dėl jų kaip PS vadovų pareigų vykdymo. Tokios pačios nuomonės laikosi ir LTPF, kuri 2021-07-19 raštu Nr. 4-150 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ nedavė ŠTI sutikimo skirti tarnybines nuobaudas - papeikimus - jai (PS pirmininko pavaduotojai I. B.) ir šios PS pirmininkui P. Ž.. Mano, kad ji, kaip PS pirmininko pavaduotoja, neturiu būti traukiama tamybinėn atsakomybėn dėl savo veiklos PS ir dėl savo, kaip pirmininko pavaduotojos, pareigų atlikimo.
Pabrėžė, kad išvadoje vietoj pagrįstų argumentų ir padarytų pagrįstų bei objektyvių išvadų, pateiktas visiškai nepagrįstas ir neobjektyvus situacijos interpretavimas, nėra pateikiami jokie įrodymai, nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, visiškai neįvertintos faktinės aplinkybės, galiojantis teisinis reglamentavimas ir pateikti paaiškinimai, dėl ko teigtina, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo nepadarė ir yra patraukta tamybinėn atsakomybėn neteisėtai ir nepagrįstai. Išvadoje pateikta daug prielaidų, be jokių objektyvių pagrindų. Iš pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinio visiškai neaišku (nėra nurodyta), kokių teisės aktų nuostatas pareiškėja galimai pažeidė, kokios elgesio taisyklės buvo nevykdomos arba netinkamai vykdomos, ką konkrečiai ji pažeidė, kokį galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Neįvardijus to pranešime, vėl gi yra pažeidžiama teisė į gynybą, nes nėra aišku, dėl ko įteiktas pranešimas ir dėl kokio galimai padaryto tarnybinio nusižengimo reikia pateikti paaiškinimus. 2021-03-02 LTPF buvo gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-03-02 raštas Nr. 1S-630 „Dėl profesinės sąjungos atstovų veiksmų įvertinimo “ (toliau - KD raštas), kuriame buvo pateiktas išsamus įvertinimas ir priimtas sprendimas dėl tos pačios situacijos dėl kurios pareiškėjai įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Rašte esmės buvo konstatuoti tam tikri etikos, moralės pažeidimai ir klausimas buvo perduotas spręsti LTPF, kuri klausimą pagal savo kompetenciją išspendė ir 2021-03-19 pateikė KD atsakymą Nr. 4-67. Klausimas buvo svarstytas 2021 m. kovo 18 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus profesinės sąjungos valdybos posėdyje, priimtas nutarimas pirmininką P. Ž. ir pirmininko pavaduotoją I. B. įspėti dėl netinkamo elgesio - netinkamų teiginių, išsakytų profesinės sąjungos narei. Atsižvelgiant į tai, gautas pranešimas ir pradėtas tarnybinis patikrinimas traktuotini, kaip neteisėtas, pakartotinas tos pačios situacijos vertinimas, su galimu tikslu patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn.
Nurodė, kad PS pateikė skatinimui aktyvių LPTF (PS) narių, daugiausiai prisidėjusių prie ŠTI veiklos 2020 metais, sąrašą (visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį). Ši raštą parengė pareiškėja. Šis pateiktas pasiūlymas skatinti buvo išimtinais susijęs su LTPF (tuo pačiu PS) narių veikla. ŠTI kreipimasis į PS skatinti PS narius buvo grindžiamas noru paskatinti būtent PS narius, o ne kitus ŠTI darbuotojus. Todėl PS turėjo visą teisę, suderinus su PS nariais, kurie pateikti skatinti, suderinus su kitais PS nariais, nuspręsti ir pagal nusistovėjusią praktiką, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, panaudoti nurodytą PS narių gautą skatinimą bendrai PS veiklai. Nurodyti PS nariai, 2020 m. gruodžio 14 d. ŠTI direktoriaus įsakymais buvo paskatinti. Jiems buvo skirtos, kiekvienam atitinkamai, po 900 Eur premijos. Kadangi tai leidžia ir teisinis reglamentavimas, ir PS susiklosčiusi praktika, ir PS narių pritarimai, tarp PS narių 2020 m. gruodžio pabaigoje įvykio susirašinėjimas, kuriuo metu iš PS pirmininko P. Ž. pusės buvo pasiūlymas minėtas gautas premijas panaudoti bendrai PS veiklai. Kadangi tuo metu jis sirgo, tai susirašinėjime toliau dalyvavo pareiškėja. Tai buvo labai trumpas, vienos dienos susirašinėjimas. I. B. nesutikus prisidėti savo gauta premija prie bendros PS veiklos, klausimas buvo uždarytas ir toliau negvildenamas. Mano, kad jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė, jos veiksmai nėra susiję su pareiškėjos, kaip pareigūnės, vykdomomis funkcijomis ir atliekamais veiksmais, tai yra vidinis PS reikalas. Išvadoje nurodyta, kad šiuo atveju tarnybinio nusižengimo (nors išvadoje vartojamas žodžių junginys „darbo drausmės pažeidimo“, manytina, kad turi omenyje visgi tarnybinį nusižengimą) objektas - LTPF narių gautos premijos. Neteisingai nustačius objektą, akivaizdu, kad neįmanoma tinkamai nustatyti nei objektyviosios, nei subjektyviosios pusių. Profesinės sąjungos savo lėšas ir turtą tvarko savarankiškai. Tarnybinio patikrinimo metu Atsakovas 2021-06-16 raštu Nr. 14- 6617 kreipėsi į LTPF ir prašė pateikti finansinės apskaitos dokumentus, kuriuose įformintas pinigų, gautų kaip premijos (vienkartinės išmokos) iš LTPF narių, surinkimas, aukojamų sumų dydis ir jų panaudojimas ar perskirstymas. Tokį prašymą Atsakovas LTPF išsiuntė po to, kai PS nariai, t. y. pareiškėja ir P. Ž., savo paaiškinimuose nurodė, kad tebuvo išsakytas klausimas, vienkartinis, pinigai nerenkami, nebuvo gauti (M. K. 2021 m. birželio 10 d. paaiškinimas, L. Č. 2021 m. birželio 15 d. paaiškinimas, E. D. 2021 m. birželio 14 d. paaiškinimas, I. B. 2021 m. birželio 15 d. paaiškinimas). Tokie Atsakovo veiksmai akivaizdžiai prasilenkia su teisiniu reguliavimu. Atsakovas tiesiogiai kišasi į LTPF, kartu ir į PS, savarankišką turto ir lėšų tvarkymą, vidaus reikalus. Tarnybinės atsakomybės taikymas dėl veiklos profesinėje sąjungoje yra draudžiamas VTS, todėl konstatuotina, kad pareiškėjos atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip padarytas tarnybinis nusižengimas. Juo labiau, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjos veiksmuose nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėjos atstovė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė O. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. Šiaulių TI gautas 2021 m. gegužės 14 d. Kalėjimų departamento raštas Nr. 1S-1573 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame Šiaulių TI informuojamas, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-151 „Dėl Komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ sudaryta komisija, pradėjusi tarnybinio patikrinimo procedūrą susipažino ir įvertino Imuniteto skyriaus surinktą informaciją medžiagoje M-0-01-00131-21 bei 2021 m. gegužės 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros rašte Nr. 5S-746 pateiktą informaciją ir nustatė, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau - LTPF) Šiaulių tardymo izoliatoriaus profesinės sąjungos pirmininkas P. Ž. nurodė išmokas (premijas) gavusiems darbuotojams gautus pinigus atiduoti profesinei sąjungai, po ko pinigai bus padalinti visiems LTPF nariams, dirbusiems Šiaulių TI, 2021 m. sausio mėnesį, galimai 18 dieną. Rašte nurodoma, kad nors P. Ž. (LTPF Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininkas) ir I. B. (LTPF Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos) veiksmus (elgesį) įvertino LTPF (LTPF 2021-03-19 raštas Nr. 4-64 Kalėjimų departamente gautas 2021-03-22 Nr. 1G- 2669), tačiau šių pareigūnų tarnybiniai santykiai yra susaistyti su Šiaulių TI, todėl Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto P. Ž. ir Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus specialistės I. B. teisinės atsakomybės taikymo klausimas yra aktualus, nes turintis galimai tarnybinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamentas raštu įpareigojo Šiaulių TI teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti Šiaulių TI pareigūnų P. Ž. ir I. B. veiksmus (elgesį) bei spręsti teisinės atsakomybės taikymą. Šiaulių TI, įvertinęs tai, kad Kalėjimų departamentas surinko tyrimui reikalingą medžiagą dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 7 punkte įtvirtinta teise neviršijant 10 dienų termino skirto informacijos patikslinimui, 2021 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 14-5567 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Kalėjimų departamentą su prašymu pateikti Šiaulių TI visą turimą surinktą medžiagą, susijusią su anksčiau minėto įvykio tyrimu. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad Šiaulių TI tyrimą pradėjo nepasibaigus 10 dienų termino patikslintos informacijos gavimui, todėl pareiškėjos teiginys, kad tyrimas pradėtas pažeidus terminus, nepagrįstas. Kad Šiaulių TI nedelsiant ėmėsi reikalingų veiksmų tyrimo pradėjimui įrodo ir Šiaulių TI 2021 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 14-5458, kuriuo Šiaulių TI kreipėsi į LTPF su prašymu kuo skubiau pateikti kompetentingą LTPF atstovą į sudaromą tarnybinio tyrimo komisiją (taigi, kreiptasi kitą darbo dieną po informacijos apie galimą nusižengimą gavimo). Taip pat nepagristas pareiškėjo teiginys, kad tyrimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje turėjo būti pradėtas 2021 m. sausio mėn. (kuomet galimai buvo padarytas pažeidimas), tačiau pradėtas nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai, sužinoję apie galimai teisei priešingas veikas, 2021 m. sausio mėn., galimai 18 d., nedelsiant telefonu kreipėsi į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių (tai patvirtina Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. kovo 1 d. nutarimo tyrimo medžiagoje Nr. M-0-01-00131-21 nurodomos aplinkybės). Inicijuoti bei atlikti tyrimą gali ne tik atsakovas Šiaulių TI, bet ir KD Imuniteto skyrius, kaip kompetentinga institucija, turinti įstatymų jai suteiktus įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai negalima teigti, kad Šiaulių TI nepagrįstai nepradėjo tyrimo, priešingai - pirminėje galimo nusižengimo paaiškėjimo stadijoje Šiaulių TI pagrįstai perdavė turimą informaciją KD Imuniteto skyriui, kadangi galimai padaryti nusižengimai galėjo būti labai plataus mąsto ir netgi turėti nusikalstamos veikos požymių - Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija jungia ne tik Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbančius asmenis, bet ir Lietuvos vidaus reikalų sistemoje dirbančius ir dirbusius asmenis, taip pat kitose teisėsaugos institucijose, biudžetinėse įstaigose dirbančius asmenis. Atsakovas kartu pažymi, kad nors minėtame 2021 m. gegužės 14 d. Kalėjimų departamento rašte Nr. 1S-1573 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo nurodoma, kad Šiaulių TI direktorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą privalėjo pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, tai surinkus medžiagą nepasitvirtino, kadangi Šiaulių TI veiksmų ėmėsi ir pagrįstai kreipėsi į Imuniteto skyrių. Nurodo, kad Šiaulių TI ėmėsi visų būtinų veiksmų bei pagrįstai pagal Kalėjimų departamento pavedimą pradėjo tyrimą dėl Šiaulių TI pareigūnų P. Ž. ir I. B. veiksmų (elgesio) bei sprendė dėl teisinės atsakomybės taikymo. Pareiškėja nurodo, kad su Išvada ji supažindinta nebuvo, taip pat nurodo, kad su ja susipažino tik profesinės sąjungos pirmininkui P. Ž. paprašius Atsakovą pateikti jam išvados kopiją. Atsakovas nurodo, kad Išvada P. Ž. išsiųsta 2021 m. liepos 13 d. (Išvada pateikta kartu su kitais prašomais dokumentais). Matyti, kad prašoma informacija bei Išvada P. Ž. buvo teikta kaip profesinės sąjungos atstovui. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 pastraipą profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos I. B. atstovui profesinei sąjungai Išvada buvo išsiųsta per Aprašo 32 punkte nurodytą terminą, laikytina, kad pareiškėjos atstovo ir pačios pareiškėjos supažindinimas su Išvada laikomas savalaikiu ir tinkamu. Kartu pažymėjo ir tai, kad Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 1-135 (kartu su Šiaulių TI direktoriaus 2021-05-27 įsakymu Nr. 1-142, kuriuo buvo pakeistas vienas iš komisijos narių) sudarytą Komisiją sudarė ne tik Šiaulių TI atstovai, bet ir profesinės sąjungos atstovai, taigi, Išvada profesinei sąjungai visada buvo prieinama. Vis dėlto, jei Teismas spręstų, kad pareiškėja su Išvada tinkamai nesupažindinta, prašo įvertinti tai, kad toks nesupažindinimas lemiamos įtakos neturi ir pareiškėjos galimybių ginti savo teises neapsunkina - pareiškėja, mananti, kad ji tinkamai su Išvada nesupažindinta, galėjo kreiptis į Šiaulių TI administraciją ir susipažinti su Išvada. Be to, kaip nurodo ir pati pareiškėja, su Išvada ji susipažino per profsąjungos atstovą. Taigi, vien formalus pažeidimas, jei toks apskritai buvo, negali būti laikomas priežastimi paskirtą nuobaudą laikyti nepagrįsta.
Dėl pareiškėjos nuomonės, jai tarnybinė nuobauda skirta būtent dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, nurodė, kad tokie pareiškėjos teiginiai dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo būtent dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje paneigti LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartimi byloje Nr. eA-1136-261/2022, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Pagal Aprašo 30 punktą sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo <...> turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma išvados patvirtinimo diena. Išvada patvirtinta 2021 m. liepos 7 d., todėl, laikantis Aprašo 28 punkto, Šiaulių TI 2021 m. liepos 8 d. raštu Nr. 14-7246 ,,Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ kreipėsi į LTPF dėl atlikto tarnybinio patikrinimo išvados ir siūlymo skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. 2021 m. liepos 19 d. rašte Nr. 11-8182 LTPF nurodė, kad nemato pagrindo tenkinti Šiaulių TI prašymo ir duoti sutikimą dėl profesinės sąjungos narių P. Ž. ir I. B. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn bei skyrimo jiems tarnybinių nuobaudų - papeikimų. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Aprašo 28 punkto nuostatomis, profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą apskųstas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Šiaulių TI reikalavimai tenkinti, LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartimi byloje Nr. eA-1136-261/2022 sprendimas paliktas nepakeistu. Kadangi galutinis sprendimas priimtas 2022 m. vasario 2 d., o nuobauda paskirta 2022 m. vasario 7 d., jokie terminai nepažeisti. Pareiškėjos nuomone, tarnybinio nusižengimo padarymo diena yra 2021 m. sausio 18 d., todėl tarnybinės nuobaudos paskyrimas 2022 m. vasario 7 d. Įsakymu pažeidžia Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Atsakovas pabrėžia, kad galimas pažeidimas nustatytas Šiaulių apygardos prokuratūros, o būtent, 2021 m. gegužės 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros rašte Nr. 51-746 nurodoma, kad „darbiniais (tarnybos) santykiais su Šiaulių tardymo izoliatoriumi susaistytų Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto P. Ž., Saugumo valdymo skyriaus specialistės I. B. teisinės atsakomybės taikymo klausimas yra aktualus, nepaisant tai, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus pareigūnas 2021-03-01 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neaptarė, jog tiriamu atveju P. Ž. ir I. B. veiksmai turi galimai drausminio nusižengimo (pažeidimo) požymių“. Taigi, galimas nusižengimas paaiškėjo kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, todėl nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Matyti, kad šis terminas nepažeistas. Papildomai, primena, kad anksčiau nuobauda neskirta ir dėl teisminio ginčo dėl profesinės sąjungos nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą I. B. bei P. Ž. - jei LTPF nebūtų reiškusi nesutikimo, nuobauda būtų buvusi paskirta dar 2021 m. liepą - rugpjūtį (taigi, nebūtų praleistas ir pareiškėjos nurodomas 1 metų terminas).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo P. Ž. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad sutinka su pareiškėjos I. B. skundo reikalavimais, pareiškėjos I. B. skundą palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos I. B. skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 2-17 „Dėl pripažinimo, kad I. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir nuobaudos skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta, būtina nustatyti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, taip pat tai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).
Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).
Statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Taigi valstybės tarnautojui (pareigūnui) tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo, nuobauda pareiškėjai skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4, 6, 10 dalimis, taip pat atsižvelgiant į 2021 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-1585.
Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnis, Tvarkos aprašo 24 punktas).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 8 d. pranešimu Nr. 20-1381 (toliau – ir Pranešimas) pareiškėja buvo informuota, kad yra duomenų, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą. Pranešime nurodyta, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus surinktą medžiagą nustatyta, jog pareiškėja pinigines išmokas gavusiems ŠTI darbuotojams (profesinės sąjungos nariams) nurodė gautus pinigus atiduoti profesinei sąjungai, o vėliau tie pinigai bus paskirstyti visiems profesinės sąjungos nariams arba panaudoti bendriems LTPF tikslams. Taip pat Pranešime nurodomas Imuniteto skyriaus Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti nustatyti faktai, bei prašoma pareiškėjos pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. 2021 m. birželio 15 d. I. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog iš Pranešimo turinio nėra aišku (nėra nurodyta), kokių teisės aktų nuostatas pareiškėja galimai pažeidė, kokios elgesio taisyklės buvo nevykdomos ar netinkamai vykdomos, ką konkrečiai pareiškėja pažeidė, kokį galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat paaiškinime be kita ko nurodė, kad keturi profesinės sąjungos nariai, atsižvelgiant jos 2020-12-08 teikimą ir ŠTI Ūkinės ir finansinės komisijos prie įstaigos direktoriaus 2020-12-10 posėdžio protokole pateiktus pasiūlymus, 2020 m. gruodžio 14 d. ŠTI direktoriaus įsakymais buvo paskatinti. Jiems buvo skirtos, kiekvienam atitinkamai, po 900 Eur premijos. Nurodė, kad tai leidžia ir teisinis reglamentavimas, ir PS susiklosčiusi praktika, ir profesinės sąjungos narių pritarimai, tarp profesinės sąjungos narių 2020 m. gruodžio pabaigoje įvykio susirašinėjimas, kuriuo metu iš profesinės sąjungos pirmininko P. Ž. pusės buvo pasiūlymas minėtas gautas premijas panaudoti bendrai profesinės sąjungos veiklai. Kadangi tuo metu jis sirgo, tai susirašinėjime toliau dalyvavo pareiškėja. Nurodė, kad tai buvo labai trumpas, vienos dienos susirašinėjimas. I. B. nesutikus prisidėti savo gauta premija prie bendros profesinės sąjungos veiklos, klausimas nebuvo toliau gvildenamas.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu „Dėl komisijos sudarymo tarnybinio patikrinimo atlikimui“ Nr. 1-135 sudaryta Komisija 2021 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto P. Ž. ir šio skyriaus specialistės I. B. galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. 20-1585 pripažino, kad Saugumo valdymo skyriaus specialistė I. B. savo neteisėtais veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio (priesaika) reikalavimus „...visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228, 8.1 papunkčio („saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto“), 8.2 papunkčio („visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamų įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus“) ir 15 punkto („Darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą“) nuostatas bei dėl padaryto tarnybinio nusižengimo skirti jai tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2022 m. vasario 7 d. įsakymu „Dėl pripažinimo, kad I. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir nuobaudos skyrimo“ Nr. 2-17, pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą bei skyrė jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
LVAT formuodamas administracinių teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr. pvz., LVAT 2008-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.).
Aprašo 6 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.
Kaip byloje nustatyta, pareiškėja buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn už įvykius, kurie buvo 2020 m. gruodžio pabaigoje. Apie juos Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovybei (direktoriaus pavaduotojai, direktoriui) tapo žinoma 2021 m. sausio 18 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu „Dėl komisijos sudarymo tarnybinio patikrinimo atlikimui“ Nr. 1-135 sudarė Komisiją tarnybinio patikrinimo atlikimui. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas laiku, gavus medžiagą iš Kalėjimų departamento. Pažymėtina, teisės aktai aiškiai nustato, jog tarnybinis patikrinimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie galimą tarnybinio nusižengimo padarymą gavimo. Aprašo 7 punktas nurodo, kad jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą nėra aiškūs galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymiai (įvykio vieta, laikas, galimai tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą padariusio pareigūno duomenys ir kt.), vadovas gali pavesti tikrintojui patikslinti gautą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Informacijos tikslinimo terminas negali viršyti 10 dienų. Šiuo atveju sužinojimo apie galimą tarnybinį nusižengimą diena laikytina 2021 m. sausio 18 d., kai ŠTI direktoriaus pavaduotoja, sužinojusi iš darbuotojos apie prašymą pasidalinti pinigais, apie tai informavo ŠTI direktorių bei telefonu Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių. Tad sužinojus apie galimą tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas pradėtas nebuvo, buvo apsiribota telefoniniu pranešimu Kalėjimu departamento Imuniteto skyriui. Tik gavus Kalėjimų departamento 2021 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 11-5717, kuriame, be kita ko, net išskirtu šriftu pažymėta, kad „Šiaulių TI direktorius S. R. privalėjo pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą minėto pareigūno veiksmų (elgesio) įvertinimui. Tačiau Šiaulių TI Tarnybinio patikrinimo procedūra nepradėta“, ŠTI papildomai kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl jų surinktos medžiagos pateikimo bei tik 2021 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta komisija tarnybinam nusižengimui tirti. Pažymėtina, jog Aprašo 10 punkte nustatyta, jog gavus Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas. Šiuo atveju, nors ir buvo atliekamas tyrimas Kalėjimų departamente, tačiau, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, atsakovas 2021 m. sausio 19 d. turėjo pradėti tarnybinį patikrinimą, ir, vadovaudamasis nurodyta norma, galėjo jį sustabdyti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju buvo pažeistas Aprašo 6 punkte nustatytas terminas, jog tarnybinis patikrinimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo informacijos gavimo.
Aprašo 21 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsiant surašo papildomą pranešimą.
Teismas, įvertinęs 2021 m. birželio 8 d. Pranešimą vertina, kad jame nėra nurodyta, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu pareiškėja yra kaltinama, kokie jos veiksmai galimai bus tiriami, kokias teisės normas pareiškėja pažeidė. Pranešime tik pacituotos ištraukos iš kitų institucijų raštų, kurios leidžia suprasti, apie kokius įvykius nurodoma, tačiau jokių aiškių kaltinimų, tarnybinio nusižengimo formuluotės nėra nurodoma, neinformuojama, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas, nenurodyta jo apimtis.
Pažymėtina, kad LVAT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz. LVAT 2010-12-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016-02-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/202, 2013-04-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje N. A-689-552/2018).
Nagrinėjamu atveju Išvadą sudaro keturios dalys: 1. Tarnybinį patikrinimą sąlygojusios aplinkybės 2. Įvykio aplinkybės bei darbuotojų paaiškinimai; 3. Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto P. Ž. ir šio skyriaus specialistės I. B. veiksmų kvalifikavimas; 4. Kitos aplinkybės.
Išvados pirmą dalį sudaro Kalėjimų departamento raštas Nr. 1S-1573, Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-0-01-00131-21, Šiaulių apygardos prokuratūros 2021 m. gegužės 4 d. raštas Nr. 5S-746, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos 2021 m. kovo 19 d. raštas Nr. 4-64, t. y. Išvados dalyje, kurioje anot atsakovo nurodytos tarnybinį patikrinimą sąlygojusios aplinkybės, yra nukopijuoti minėti raštai. Atsakovas jokio savarankiško aplinkybių, įvykių, dėl kurių pradėjo tarnybinį tyrimą, tyrimo ar apibūdinimo nenurodo, nėra įvardinta, kuo kaltinama pareiškėja, kokias teisės normas įtariama pažeidusi, nėra apibrėžta tarnybinio patikrinimo apimtis. Antrą išvados dalį sudaro Pranešimai P. Ž. ir I. B., taip pat jų atsakovui pateikti paaiškinimai. Šioje dalyje paminėtina, kad kaip nurodė atsakovas, pareiškėjos ir P. Ž. „paaiškinimai vertinami kritiškai, kaip suderinta gynybinė pozicija“. Taip paaiškinimus atsakovas įvertino todėl, kad jie yra beveik identiški. Teismas pažymi, kad tokia atsakovo pozicija nėra aiški, t. y. pirmiausia neaišku, ką atsakovas norėjo pasakyti, nurodydamas „vertintina kritiškai“, kadangi nėra nurodyta, nei su kuria dalimi paaiškinimo, nei su kokiomis aplinkybėmis galimai nesutinka ar pan. Atkreiptinas dėmesys, kad įvertinus tiek pareiškėjai, tiek P. Ž. teiktus Pranešimus, matyti, kad jie yra visiškai identiški, todėl nėra aišku, kodėl dviems asmenims dėl tų pačių įvykių įteikus analogiškus Pranešimus, negalima į juos gauti ir beveik identiškų paaiškinimų. Platesnio aplinkybių aiškinimosi šioje Išvados dalyje taip pat nėra pateikta, tik nukopijuoti komisijos 2021 m. birželio 16 d. raštas Nr. 14-6617, kuriuo kreiptasi į Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federaciją dėl informacijos pateikimo bei federacijos 2021 m. birželio 21 d. atsakymas Nr. 4-125, po kurio atsakovas padarė išvadą, jog „Šiaulių TI lėšos (premijos), skirtos darbuotojų motyvacijai didinti nebuvo paimtos ir panaudotos LTPF reikmėms vien tik dėl to, kad viena iš paskatintų darbuotojų atsisakė gautą premiją atiduoti. Nei kaip tokios surinktos lėšos būtų buvę apskaitomos ir panaudojamos ar perskirstomos, aiškaus atsakymo nepateikta“. Šioje dalyje vėl gi nebėra aiškus atsakovo vertinimas – ar tyrimas atliekamas dėl pareiškėjos veiksmų, prašant minėtomis premijomis pasidalinti, ar dėl to, kaip gauti pinigai būtų naudojami ir apskaitomi. Taip pat šioje Išvados dalyje cituojami pranešimai su tyrimu susijusiems darbuotojams, LTPF nariams, jų pateikti atsakymai. Nors ši Išvados dalis vadinasi „Įvykio aplinkybės ir darbuotojų paaiškinimai“, joje visiškai nėra nurodyta, kokias aplinkybes, dėl kurių atliekamas tarnybinis patikrinimas, būtent atsakovas nustatė. Kitų institucijų raštų citavimas negali būti prilyginamas savarankiškam tyrimui.
Trečiojoje Išvados dalyje – „Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto P. Ž. ir šio skyriaus specialistės I. B. veiksmų kvalifikavimas“ atsakovas nurodo, kad neišnagrinėjus turimos medžiagos, negavus tiriamųjų pareigūnų ir su tyrimu susijusių darbuotojų paaiškinimų, negalima buvo dar tik pradėjus tyrimą tiksliai klasifikuoti P. Ž. ir I. B. veiksmų, juos įvertinant kaip tarnybinį nusižengimą ar kaip pareigūno vardo pažeminimą, tuo labiau, kad ir Kalėjimų departamento surinktoje medžiagoje (jie jau tyrė minėtų pareigūnų veiksmus) ir Šiaulių apygardos prokuratūros rašte nėra tiksliai nurodytas nusižengimo pobūdis. Su tokia išvada negalima sutikti. Kaip jau buvo minėta anksčiau šiame sprendime, gavus informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, jis turi būti pradėtas ne vėliau kaip sekančią dieną, jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą nėra aiškūs galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymiai (įvykio vieta, laikas, galimai tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą padariusio pareigūno duomenys ir kt.), vadovas gali pavesti tikrintojui patikslinti gautą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Taip pat teisės aktai suteikia teisę tarnybinį patikrinimą stabdyti, Aprašo 10 punkte nustatyta, kad gavus Aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. Tokiu atveju tarnybinis patikrinimas šioje dalyje tęsiamas bei baigiamas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų). Tarnybinis patikrinimas atnaujinamas ir tęsiamas pasibaigus baudžiamajam procesui ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenai laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų, išskyrus Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą atvejį. Šių teisės normų reikalavimų aptariamu atveju nebuvo laikomasi.
Trečioje Išvados dalyje įvardijami tarnybinio nusižengimo subjektas, objektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Subjektas – I. B., objektas – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narių gautos premijos, objektyvioji pažeidimo pusė pasireiškė pareiškėjos neteisėtu elgesiu, kai ji iš LTPF narės I. B. pareikalavo perduoti gautą premiją LTPF reikmėms, subjektyvioji pusė – pareigūnų kaltė.
Teismas pažymi, jog atlikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą, atskleisti tarnybinio nusižengimo objektyviąją ir subjektyviąją puses, nurodyti nusižengimo įvykdymo aplinkybes, išsiaiškinti ir nustatyti kaltės formą – ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, kilo atsakovui. Pažymėtina, kad šiuo atveju nepakanka vien tik konstatuoti, kad pareiškėjas atliko ar neatliko kažkokius veiksmus, bet juos buvo būtina aiškiai ir konkrečiai įvardyti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.
Pažymėtina, kad Išvadoje nėra teisingai nurodyta, koks yra tarnybinio nusižengimo objektas. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo objektas yra norminių teisės aktų reglamentuotas pareigūno elgesys. Neteisėtu pareigūno elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja įstatymams, norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nuostatoms, nustatytoms pareigūnų etikos kodekse, tuo tarpu Išvadoje objektu nurodytos Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narių gautos premijos. Konstatuotina, kad ir šioje Išvados dalyje nėra nurodyta, ką konkrečiai pareiškėja pažeidė, kokių teisės normų reikalavimų jos veiksmai neatitiko. Neįvardinta nei įstatymų, etikos normos, nei pareigybės aprašymo punktai, nėra jokio pareiškėjos veiksmų kvalifikavimo. Teismo vertinimu Išvadoje nurodyta objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narių gautos premijos, negali sudaryti tarnybinio pažeidimo sudėties.
Kaip tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė Išvadoje nurodyta, kad „išsamiai įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias kaltą I. B. veikimą (neveikimą), laikytina, kad subjektyvioji pažeidimo pusė – pareigūnų kaltė...“.
Pareigūno kaltė yra būtinas tarnybinio nusižengimo elementas t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Iš byloje esančio pareiškėjos Paaiškinimo matyti, kad ji išsamiai, pagrįsdama faktinėmis aplinkybėmis, nurodė priežastis dėl kurių nesutinka su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą. Teismas vertina, kad visos šios aplinkybės tarnybinio nusižengimo tyrimo metu netirtos, nevertintos ir nepaneigtos, į Išvadą yra tik perkeltas pareiškėjos Paaiškinimas. Konstatuotina, kad atsakovo įgaliotas asmuo (komisija) netyrė pareiškėjos kaltės dėl tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė, tik parašė, kad ištirtos aplinkybės patvirtina kaltą veikimą (neveikimą), nėra net nurodoma, apie kokį veikimą (neveikimą) atsakovas mini šioje Išvados dalyje. Nenustačius tarnautojo kaltės – negalima ir tarnybinė atsakomybė.
Išvadoje nurodoma, jog nustatyta, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio (priesaika) reikalavimus „visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingume ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228, 8.1 papunkčio („saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto“), 8.2 papunkčio („visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus“) ir 15 punkto („darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą“) nuostatas.
Išvadoje siūloma: pripažinti, kad Saugumo valdymo skyriaus specialistė I. B. savo neteisėtais veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio (priesaika) reikalavimus „...visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“, Pataisos pareigūną, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V- 228, 8.1 papunkčio (saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto“), 8.2 papunkčio („visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus“) ir 15 punkto („Darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą“) nuostatas bei dėl padaryto tarnybinio nusižengimo skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, tačiau niekaip nėra konkretizuojama, kokiais veiksmais (ar neveikimu) pareiškėja šias nuostatas pažeidė.
Teismas konstatuoja, kad Išvadoje nėra aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokia veika (veiksmais ar neveikimu) pareiškėja pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, t. y. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenustatytos aplinkybės (sąlygos), kurių buvimas (atsiradimas) galėtų būti pagrindu taikyti tarnybinę atsakomybę, taip pat Išvadoje nėra nurodytas nusižengimo objektas, nėra tirta pareiškėjos kaltė, Išvadoje nurodyta tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė neatitinka Pranešime nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėja teikė Paaiškinimą. Tuo labiau, Pranešime iš viso nebuvo nurodyta, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu pareiškėja įtariama, t. y. kokias teisės normas savo veiksmais (neveikimu) ji galimai pažeidė.
Atsakovas nagrinėjamu atveju atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu nevykdė jam nustatytų pareigų pateikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą ir nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių tiriamo pareiškėjos nusižengimo faktą, pareigūno kaltę, nepatikrino surinktų dokumentų, pareiškėjos paaiškinime pateiktų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių ir netinkamai įformino tyrimo rezultatus. Vertinant bylos aplinkybes įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų (įrodymų šaltinio patikimumo, jų pakankamumo) kontekste akivaizdu, kad jų nepakanka priimti objektyvų, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovas, turėdamas visą tarnybinio patikrinimo medžiagą, jos netyrė, neanalizavo, ko pasekoje Išvadoje tik citavo kitų institucijų gautus raštus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiuo atveju galimo tarnybinio nusižengimo padarymo diena laikytina 2020 m. gruodžio mėn. (tuo metu, kai pareiškėja prašė / siūlė pasidalinti darbuotojams gautomis premijomis). Įsakymas dėl nuobaudos skyrimo priimtas 2022 m. vasario 7 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo galimo nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad tarnybinis tyrimas sustabdytas nebuvo.
Teismo vertinimu, aptartų procedūrinio pobūdžio pažeidimų visuma lėmė, jog atliekant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas faktinių aplinkybių visumos ištyrimas ir įvertinimas, visų nusižengimo padarymo aplinkybių išsiaiškinimas, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjos veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėja privalėjo laikytis, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas įsakymas. Buvo pažeisti tiek tarnybinio tyrimo pradėjimo, tiek nuobaudos skyrimo terminai. Byloje konstatuoti pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimai suponuoja, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, dėl to yra pagrindas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 2-17 „Dėl pripažinimo, kad I. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir nuobaudos skyrimo“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 2-17 „Dėl pripažinimo, kad I. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir nuobaudos skyrimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.