Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996-11-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija) - 2 metų laisvės atėmimo bausme, 1 000 Lt bauda su 1/5 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997-08-26 nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) - 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/6 turto konfiskavimu; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-10-18 nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, (1961 m. BK redakcija) - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-12-02 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija) - 1 metų 8 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausme su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius 2002-11-07 Įstatymą dėl amnestijos, bausmė sumažinta 1/6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-16 nutartimi pagal BK 278 straipsnio 1 dalį iškelta byla nutraukta. Nusikalstama veika iš BK 278 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Įstatymą dėl amnestijos bausmė sumažinta 1/6;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-12 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-10-14 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-15 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 8 MGL (1 000 Lt) dydžio bauda; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-08 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-14 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 20 parų arešto bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d., 00.05 val., iki 2017 m. rugpjūčio 5 d., 05.20 val., adresu Ūmėdžių g. 1, Vilniuje, gyvenamųjų namų kieme, išdaužęs automobilio priekinį keleivio pusės langą, įsibrovė į automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. Š., bei iš automobilio salono pagrobė jame buvusį Ž. Š. priklausantį, turtą, t. y. automagnetolą „JVC“, kurios vertė 50 eurų. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo J. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklausiamas kaltinamasis J. S. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2017-08-05, tiksliai laiko nurodyti negali, prisimena, kad buvo tamsu, greičiausiai naktį po 00.00 val., ėjo namo šaligatviu. Einant Ūmėdžių g. 1, prie namo kampo, šalikelėje pamatė stovintį tamsios spalvos automobilį „Audi A3“. Eidamas pro šalį, pažiūrėjo į automobilio saloną, pamatė, kad automobilio skydelyje yra automagnetola. Nuėjo į namus, namuose pabuvo apie valandą, tuomet iš namų pasiėmė atsuktuvą, nuėjo prie automobilio „Audi A3“, stovėjusio jo namo kieme. Priėjęs apsidairė, ar aplinkui nėra žmonių. Pasinaudojęs su savimi atsineštu atsuktuvu, išdaužė priekinį keleivio pusės langą. Persisvėrė per langą ir iš automobilio skydelio ištraukė automagnetolą, kokio modelio magnetola buvo jis neprisimena, bet galimai „JVC“. Ištraukęs magnetolą, nuėjo namo. Ryte atsikėlė, paėmė automagnetolą ir apie 09 val. nuvažiavo į Vilniuje esančią autobusų stotį. Priėjo prie taksi vairuotojų, kurie stovi priešais parduotuvę „IKI“. Priėjęs prie pirmo pasitaikiusio vairuotojo pasiūlė už 10 eurų pirkti automagnetolą, vairuotojas sutiko ir jam sumokėjo. To taksi vairuotojo jis nepažįsta, tą dieną jį matė pirmą ir paskutinį kartą. Gavęs pinigus už magnetolą nuėjo į parduotuvę ir apsipirko joje. Suprato, kad įsibraudamas į automobilį darė nusikalstamą veiką, dėl to labai gailisi (b. l. 26-27).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. Š. parodė, kad jai priklauso automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį įsigijo 2017 m. liepos mėn. Ji apie metus laiko gyvena adresu Ūmėdžių gatvėje. Įvykio dieną, t. y. 2017-08-04, apie 15.15 val., grįžusi iš darbo, šalia šaligatvio, priešais Ūmėdžių g. 1 pasistatė jai priklausantį automobilį „Audi A3“, nuėjo namo ir tą dieną daugiau į lauką nebuvo išėjusi. Jos draugas D. K., su kuriuo ji gyvena, grįžo iš darbo vėlai vakare, apie 00.00 val. nakties. 2017-08-05 atsikėlusi anksti ryte, apie 05.30 val., išėjo iš namų, nuėjo prie savo automobilio, pulteliu atrakino vairuotojo pusės dureles. Atidariusi automobilio dureles, pamatė ant sėdynių daug stiklų, išdaužtą priekinį keleivio pusės stiklą, ant sėdynių buvo kraujo lašų, pasigedo ir automagnetolos. Sugrįžo namo ir pažadino miegantį draugą, pasakė, kad į automobilį buvo įsibrauta. Paprašė draugo, kad šis ją nuvežtu į darbą, nes nenorėjo pavėluoti. Kiek jai yra žinoma, ją nuvežęs į darbą draugas išvietė policiją. Dėl įvykio nenukentėjo, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 18-19). 2018-02-01 papildomai apklausta Ž. Š. parodė, kad jos draugas Dainius užsiėmė automobilio remontu, jis įstatė keleivio pusės išdaužtą stiklą, t. y. jį pakeitė dėvėtu stiklu, kuris kainavo 15 eurų. Kadangi buvo apgadintas automobilio salonas, teko atlikti cheminį valymą, kurį atliko jos draugas, bendrai cheminės prekės kainavo 20 eurų. Taip pat nupirko naują automagnetolą, kuri kainavo 50 eurų. Draugas įvertino, kad jo išlaidos, kuras ieškant tinkamo stiklo, magnetolos, t. y. kuro išlaidos, jam kainavo 15 eurų, todėl šia nusikalstama veika jai padarytą turtinę žalą įvertina 100 eurų. Ji atsisako reikšti civilinį ieškinį, kadangi nori kuo greičiau pamiršti visą šį įvykį, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 21-22).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė esantis Ž. Š. draugas. 2017-08-05, apie 00.05 val., grįžo namo ir matė, jog draugės automobilis „Audi A3“ stovi tvarkingai kieme. 2017-08-05, apie 05.20 val., jo draugė Ž. važiavo į darbą, išėjo į kiemą ir pamatė, kad jos automobilio priekinis keleivio langas, kurio vertė apie 50 eurų, yra išdaužtas, o iš automobilio priekinės panelės yra ištraukta automagnetola „JVC“, kurios vertė apie 50 eurų, juodos spalvos, su mėlynu apšvietimu, automagnetolos dokumentų neturi. Taip pat ant pavarų svirties yra matomi kraujo pėdsakai, kurie nėra nei jo, nei draugės. Apie 05.40 val. jis savo draugę išvežė į darbą. Vieta, kurioje stovėjo automobilis, nėra stebima vaizdo kameromis, „KASKO“ draudimu automobilis nedraustas. Kas galėjo įvykdyti vagystę, nežino, tačiau Ūmėdžių g. 1 pirmoje laiptinėje gyvena asmuo, vardu Julius, kuris yra įtartinas visiems kaimynams, girdėjo, kad pastarasis užsiiminėja vagystėmis. Taip pat šiandien ryte, apie 07.00 val., matė jį su pleistru ant kairės rankos. Dėl šio įvykio jo draugei Ž. Š. padaryta apie 100 eurų turtinė žala (b. l. 1-4).

2017-08-05 atlikta įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas tamsios spalvos automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi prie namo, gatvėje adresu Ūmėdžių g. 1, Vilniuje. Automobilis stovi kelkraštyje, vairuotojo puse į gatvę. Automobilio keleivio pusės priekinis langas yra išdaužtas, automobilio stiklo šukės mėtosi ant asfalto; taip pat ir automobilio viduje - ant keleivio sėdynės, priekinės svirties ir grindų, yra matomos stiklo šukės. Ant keleivio priekinės sėdynės, prie pavarų svirties yra matomos raudonos spalvos dėmės. Vietoje, skirtoje automagnetolai, matoma tuščia erdvė. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 2-4).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017-12-08 specialisto išvadoje Nr. 140-(5165)-IS1-7693 nurodyta, ant tirti paimtų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2017-08-05 apžiūrint automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 10, 11).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte „Dėl sutapimo DNR duomenų registre“ nurodyta, kad vyro kraujo, rasto ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2017-08-05 apžiūrint automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios Ž. Š., liudytojo D. K. bei paties kaltinamojo J. S. parodymai, apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais, nustatyta, kad J. S. pagrobė svetimą turtą. Iš kaltinimo turinio matyti, jog svetimo turto pagrobimas įvykdytas, įsibrovus į automobilį. Toks turto pagrobimo būdas leidžia konstatuoti atitinkamą vagystę kvalifikuojantį požymį, t. y. įsibrovimą į saugyklą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimu pripažįstamas slaptas ar atviras patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis, tiek ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2005 ir kt.). Lietuvos Aukščiausio­jo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog saugykla laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui, saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Taip pat saugykla yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo įvykdyta išdaužus keleivio pusės automobilio durelių stiklą, kaltinamasis į transporto priemonę pateko neteisėtai, neturėdamas jos savininko leidimo, t. y. įsibraudamas. Dėl nurodytos aplinkybės kaltinime papildomai nurodytina, jog J. S. svetimą turtą pagrobė, įsibrovęs į saugyklą. Toks vagystę kvalifikuojančio požymio įvardijimas nekeičia kaltinimo, kuris suformuluotas kaip atitinkantis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nurodytą požymį, esmės ir niekaip nesunkina kaltinamojo teisinės padėties. Kaltinamojo J. S. veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ­– prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas J. S. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas 11 kartų (b. l. 40-50), nusikalto esant neišnykusiam teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už nusižengimus nuosavybei, reguliariai baudžiamas už narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, administracinius nusižengimus iš esmės vykdo nepertraukiamai, paskirtų nuobaudų nemoka (b. l. 53-91), nedirbantis (b. l. 93), duomenų apie priklausomybės ligų ar psichiatrinį kaltinamojo gydymą byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. S. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo bausmę sumažinti (b. l. 99-103). Nagrinėjamu atveju prokurorė siūlo kaltinamajam skirti arešto bausmę, kurios dydis yra mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina 1/3 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis anksčiau teistas net 11 kartų, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, jam skiriama bausmė ir taip nesiekia galimo skirti arešto bausmės vidurkio, todėl teismas nemano esant pagrindą kaltinamajam dar labiau sumažinti skirtinos arešto bausmės trukmę.

J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 28, 29).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir J. S. paskirti 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. S. sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.