Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato ( toliau Institucija) nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas I. B. kreipėsi į Instituciją nurodydamas, kad 2015 m. lapkričio 5 d., viešoje vietoje - prie nuosavos parduotuvės jį necenzūriniais žodžiais, dėl tariamai jo nuosavo namo kieme lakstančio nepririšto šuns, iškeikė I. K., kuri be kita ko jį ir šunį neteisėtai fotografavo savo telefonu.

Institucija išnagrinėjusi I. B. pareiškimą ir dėl jo surinktą medžiagą, I. K. veiksmuose nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnio dispozicijoje numatytų sudėties požymių ir bylą jos atžvilgiu nutraukė.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pareiškėjas jį apskundė apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jo skundas buvo atmestas, Institucijos nutarimas paliktas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248 straipsnio nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamoje byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Instituciją nurodydamas, kad I. K. viešoje vietoje jį vadino necenzūriniais žodžiais, rodė įžeidžiančius gestus, o šias jo nurodomas aplinkybes gali paliudyti ir įvykio vietoje buvęs J. Š.. I. K. apklausiama pareigūnų neneigė, kad su pareiškėju bendravo pakeltu tonu todėl, kad jo nuosavoje užtvertoje teritorijoje bėgiojo nepririštas šuo, tačiau neigė vartojusi necenzūrinius žodžius ir rodžiusi įžeidžiančius gestus pareiškėjo atžvilgiu.

Byloje yra duomenys, kad pareigūnams telefonu bendraujant su J. Š. žmona pastaroji nurodė, jog J. Š. serga skleroze ir gali painiotis parodymuose ar jų neprisiminti ir taip suklaidinti tyrimą ( adm. bylos 13-14 l.). Institucija I. K. atžvilgiu administracinę bylą nutraukė motyvuojant, kad nesant liudytojų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir priimti nutarimą I. K. atžvilgiu dėl jos galimai padaryto pažeidimo numatyto ATPK 174 straipsnyje remiantis tik I. B. parodymais, būtų neobjektyvu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Institucija nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nesurinko visų įrodymų, svarbių bylos baigčiai.

Aplinkybę, kad J. Š. serga liga, dėl kurios jo parodymai gali būti netikslūs ir klaidinti tyrimą, telefonu nurodė tik jo žmona A. Š.. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų šias jos nurodytas aplinkybes, pateiktoje byloje nėra. Tai reiškia, kad pareigūnas sprendimą nutraukti administracinės bylos teiseną priėmė neįsitikinęs, kad J. Š. tikrai negali duoti teisingų parodymų – pats su juo tiesiogiai nebendravo, neapklausė, neišsireikalavo šio asmens nurodomą ligą patvirtinančių medicininių dokumentų, tokiu būdu nesiėmė būtinų priemonių bylai reikšmingiems įrodymas rinkti.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant I. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nesurinkti, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl I. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimas naikinami bei byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį ir grąžinti I. K. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.