- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- II-1560-244/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01147-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pažeidėjas
- A. B. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J.
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai A. B. M., jos atstovei G. B., institucijos atstovui Sauliui Peteržikui, suinteresuotam asmeniui A. J. ir suinteresuoto asmens atstovui J. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. M. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija 2009-09-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A. B. M. pagal LR ATPK 188 str. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nustatė, kad A. B. M. nuo 2009 m. vasario iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai organizavo bendro naudojimo patalpų remontą, taip nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. B. M. skunde (b. l. 2–5) ir per teismo posėdį prašė panaikinti 2009-09-22 nutarimą ir bylą nutraukti, nes administracinio teisės pažeidimo nepadarė, veika buvo padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Paaiškino, kad remontavo patalpas, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo patalpoms, nes patalpos buvo apleistos ir apgriuvusios, styrojo atviri laidai, kuriais tekėjo elektra, išdaužytose angose driekėsi vandens ir kanalizacijos vamzdžiai, grindys buvo išpuvusios, o vietomis – nuardytos, patalpose nuolat lankėsi benamiai. Bendrojo naudojimo patalpos buvo suremontuotos ir buvo įstatytos durys su spyna. Bendrasavininkei A. J. rakto nuo pakeistų durų ji neatidavė iki šiol ir nesiruošia tai daryti, kol nebus teismine tvarka išspręstas klausimas dėl bendro naudojimo patalpų padalijimo civilinėje byloje, kuri yra šiuo metu nagrinėjama Vilniaus m. 2 apyl. teisme. A. B. M. nurodė, kad LR CK 4.83 str. leidžia be kitų savininkų sutikimo imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo patalpoms, todėl jai negalėjo būti paskirta administracinė nuobauda.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad nutarimas yra teisėtas ir pažeidimas įrodytas, A. B. M. savo veiksmais trukdo A. J. pakliūti į savo patalpas, remontas daromas neturint bendrasavininkų leidimų, kurie privalėjo būti. A. B. M. veiksmai yra savavaldžiavimas. Oficialių įstaigų nekonstatuota, kad pastatas buvo avarinio stovio, kad remontas buvo būtinas ir grėsė pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai. Visas ginčas vyksta dėl bendro naudojimo patalpų pasidalijimo. Savavaldžiavimas yra dėl dviejų veiksmų, t. y. savavališko bendro naudojimo patalpų remonto ir pakeistų durų, kai A. J. nebuvo sudaryta galimybė patekti į bendro naudojimo patalpas. Bendrasavininkams reikėjo teisiškai susitarti dėl remonto ir tik po to atlikti remonto darbus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad A. B. M. savavališkai padarė patalpų remontą be A. J. kaip bendraturtės sutikimo, pastatė duris į bendro naudojimo patalpas, neduoda A. J. raktų nuo durų ir neleidžia jai naudotis patalpomis. A. J. taip pat paaiškino, kad namas yra tvarkingas, pastato pirmame ir antrame aukšte įsikūrusios įmonės, trečiame aukšte niekas negyvena, o ketvirtame aukšte gyvena žmonės. Į patalpas asocialiems ar pašaliniams asmenims patekti nėra galimybės, nes įėjimo durys yra rakinamos ir durys į bendrąjį koridorių visą laiką buvo užrakintos. Patalpoms reikėjo kapitalinio remonto, tačiau nei sienos, nei lubos, nei grindys įlinkusios nebuvo. Elektros laidai styrojo nuo senumo, o elektra į tuos laidus neateidavo. Ji kreipėsi telefonu į A. B. M., kad duotų raktus nuo durų, bet A. B. M. jai atsakė, kad ten nėra ko vaikščioti ir rakto nepateikė. Patalpose nėra avarinės būklės. A. J. nori naudotis bendro naudojimo koridoriumi, jame yra bendro naudojimo tualetas ir iš bendro naudojimo koridoriaus galima patekti į kitą laiptinę ir iš tos laiptinės patekti į gatvę, tačiau A. B. M. atsisako jai atiduoti raktą nuo durų ir reikalauja, kad ji sutiktų parduoti savo patalpas arba sutiktų su A. B. M. pateiktų patalpų padalijimo variantu. Šiuo klausimu vyksta ginčas Vilniaus m. 2 apyl teisme.
Suinteresuotas asmuo N. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17- 101/2007).
Taigi, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį, būtina nustatyti faktinę aplinkybę dėl kylančio ginčo į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą patalpą, o taip pat būtina konstatuoti veiką, vykdomą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kurios tikslas įgyvendinti atitinkamą savo arba tariamą teisę.
Dėl ką tik paminėtų faktinių aplinkybių buvimo iš esmės ginčo nėra. A. B. M. neneigia remontavusi bendro naudojimo patalpas be bendrasavininkės A. J. sutikimo. Per teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patraukta A. B. M. paaiškino, kad iki šiol nedavė A. J. rakto nuo pakeistų durų ir nesiruošia tai daryti, kol nebus teismine tvarka išspręstas klausimas dėl bendro naudojimo patalpų padalijimo civilinėje byloje, kuri yra šiuo metu nagrinėjama Vilniaus m. 2 apyl. teisme. A. J. negali patekti į bendro naudojimo patalpas.
Nustatyta, kad A. B. M., būdama patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkė, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. neturėdama kitos buto bendrasavininkės A. J. sutikimo, savavališkai organizavo bendro naudojimo patalpų remontą, pakeitė duris ir spyną, tuo atimdama galimybę A. J. patekti į bendro naudojimo patalpas.
LR ATPK 188 straipsnyje nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1. 137 str. 2-3 d., 1. 138 str.).
Pagal Civilinio kodekso 4.88 straipsnio 1 dalį daiktas (turtas), esantis bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui.
Atsižvelgus į bylos aplinkybes, galima daryti išvadą, kad A. B. M. nesilaikė bendro turto disponavimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų, todėl jos veiksmai, savavališkai tvarkant turtą, neturint kitos patalpų bendrasavininkės sutikimo, pagrįstai kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas pagal LR ATPK 188 straipsnį.
Aplinkybių, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima, nėra. A. B. M. paskirta administracinė nuobauda atitinka jos asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą. Pareigūnas skyrė A. B. M. inkriminuoto teisės pažeidimo sankcijoje numatytą švelnesnę nuobaudos rūšį. Pagrindų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje, leidžiančių visai neskirti nuobaudos, nėra.
B. M. skundo motyvus teismas vertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. A. B. M. teigia, kad remontavo patalpas, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo patalpoms, tačiau teismas atmeta šiuos skundo argumentus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad patalpose buvo atliekamas remontas daug didesniu mastu, o ne tik tam, kad būtų pašalinta grėsmė bendro naudojimo patalpoms, buvo demontuotos pertvaros ir t. t. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpos buvo avarinės būklės. Iš 2008-11-06 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b. l. 18-19) nustatyta, kad patalpoms buvo reikalingas remontas, tačiau nėra konstatuota, kad patalpos avarinės būklės ir kad būtina imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams.
Teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-09-22 nutarimas Nr. A11-4807 yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,
nutarė:
palikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-09-22 nutarimą Nr. A11-4807 nepakeistą ir A. B. M. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.