Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. kovo 8 d., 8.15 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), ūkininkas M. K., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, jam priklausančiame ūkyje prie fermos esančioje pašarų ruošimo aikštelėje, atliekant krovinių (siloso rulonų) gabenimo ir krovos darbus automobiliniu/teleskopiniu krautuvu „Monitou MLT- 1040L-137“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), naudojo universalų CBG2450MS kaušą su prispaudimo konstrukciniais elementais, kuris gamintojo nurodymu skirtas vežti įvairiems biriems produktams sutinkamus ūkyje, t. y. mėšlą, silosą, šiaudus, šieną ir kitus birius produktus (rulonų gabenimui, gamintojas nurodo rulono griebtuvus). M. K., parinkdamas darbo įrenginį (universalų CBG2450MS kaušą su prispaudimo konstrukciniais elementais), neįvertindamas specifinių darbo sąlygų, rizikos darbo vietoje, kad paėmus ir pakėlus nuo grindinio apie 700 kg sveriantį siloso ruloną, kuris didesnis nei kaušas, ir tinkamai nesuspaudus jo griebtuvais, kyla rizika iškristi pakeltam kroviniui, dėl ko tą dieną įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas P. N.. Tuo pažeidė 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 6 punkto reikalavimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. teisme savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, prašė skirti kuo mažesnę baudą. Prisiima kaltę neužtikrinęs, kad P. N. neatsirastų pavojingoje vietoje po krautuvo kaušu, kad tinkamai neišsprendė griebtuvo ir kaušo panaudojimo aplinkybių. Po nelaimingo atsitikimo atlygino nukentėjusiojo šeimai laidojimo išlaidas, išsprendė kitus turtinius klausimus.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nusižengimą tyrusi institucija M. K. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3); M. K. pasiaiškinimu administracinio nusižengimo protokole, kuriame nurodė, jog pažeidimą pripažįstą ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 3); Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) raštu (b. l. 4); Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nesurinkus pakankamai duomenų dėl nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 5-10).

ANK 96 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtina norma yra blanketinė, todėl ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 102 „Dėl Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 6 punktas nustato, jog darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. K., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbas būtų organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais ir pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 6 punkto reikalavimą, kadangi nelaimingo atsitikimo darbe metu darbuotojas P. N. patyrė traumą, dėl kurios mirė, todėl M. K. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 4 dalyje, požymius.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis). M. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Bylos duomenimis M. K. dirba, galiojančių nuobaudų už analogiškus nusižengimus neturi. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, esant tik atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esant kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, bauda skiriama ne didesnė negu vidurkis. Teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti kaltininkui paskiriant minimalią baudą už jo padarytą nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,

nutaria:

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – baudą 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct).

Išaiškinti M. K., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.