- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-23
- Bylos Nr.
- 2K-379/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Pranas Kuconis (pran.)
- Nuteistasis
- A. V. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Prano Kuconio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo A. V. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo A. V. Ž. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. Ž. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 5 d., laikotarpyje nuo 8.30 val. iki 10.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, kumščiu ir koja, apauta batu, tyčia sudavė nemažiau 4 smūgių T. Ž. į veidą ir abi plaštakas, kirvio pentimi sudavė vieną smūgį į kairę plaštaką bei nemažiau 7 smūgius į galvą ir tyčia nužudė T. Ž.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. V. Ž. kasaciniu skundu prašo nuosprendį ir nutartį pakeisti dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ir atleisti jį nuo bausmės arba sušvelninti paskirtą bausmę. Taip pat prašo surinkus trūkstamą medžiagą byloje iš naujo išspręsti jo psichinės būklės nusikaltimo metu klausimą, paskirti psichiatrinę psichologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti trijų ekspertų komisijai, bei nustatyti, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Kasatorius nurodo, kad teismai nesiėmė iniciatyvos tiesai byloje nustatyti, dėl ko pažeidžiant BPK 1 straipsnį, pilnai neatskleidus nusikalstamos veikos, buvo priimtas nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Jis teigia, kad esant sutrikusiai psichikai, jam buvo keturių skirtingų medikų paskirtas klaidingas gydymas medikamentais, kurių suvartojus per didelę dozę bei jiems sureagavus su nedideliu alkoholio kiekiu, jis nebegalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti dėl paradoksinės reakcijos sukelto patologinio girtumo ir agresijos, kas tapo nusikaltimo priežastimi. Ikiteisminio tyrimo metu iš jo paimti vaistai neužprotokoluoti, taip nuslepiant svarbų įrodymą byloje, suklaidinant teismą bei pažeidžiant BPK 207 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimus. Skunde nurodoma, kad buvo kreiptasi į įvairias įstaigas dėl informacijos apie paskirtus medikamentus gavimo. Atliekant psichiatrinę ekspertizę nebuvo įvertinta kraujo sudėtis medikamentų poveikiui, nepatikrinta paradoksinės reakcijos atsiradimo faktoriaus galimybė, ekspertizės aktas šališkas, neišsamus ir nekompetentingas. Teismai, vertindami įrodymus bei atmesdami jo bei gynėjo prašymus išreikalauti papildomą medžiagą ir paskirti psichiatrinę ekspertizę, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus. Pateikti teismui faktai buvo atmesti jų nepatikrinus, o jo advokatei V. Agurkienei teisme neleista pasisakyti, pažeidžiant BPK 7 straipsnio 2 dalį. Teismai pažeidė ir teisę į gynybą, numatytą BPK 44 straipsnio 8 dalyje. Nuteistasis taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo gąsdinamas, tardomas jį veikiant psichotropiniais medikamentais, verčiamas pasirašyti jam nesuprantamus dokumentus, tuo pažeidžiant BPK 11 straipsnio 2 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. Ž. kasacinis skundas atmestinas.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde yra nurodytos BPK normos, kurios, kasatoriaus nuomone, buvo pažeistos ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, kas yra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Tačiau A. V. Ž. skunde taip pat nurodoma, kad jis kreipėsi į įvairias įstaigas dėl informacijos apie paskirtus medikamentus gavimo bei tuo pagrindu prašo surinkus trūkstamą medžiagą byloje iš naujo išspręsti jo psichinės būklės nusikaltimo metu klausimą, nurodo, kad byloje esantis psichiatrinės ekspertizės aktas šališkas, neišsamus ir nekompetentingas. Baudžiamojo proceso įstatymas kasacinės instancijos teismui nesuteikia teisės rinkti įrodymus, juos vertinti ir spręsti fakto klausimus. Nurodyti skundo argumentai nėra apskundimo ir bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėjami.
Kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyti reikalavimai, nes teismai netinkamai įvertino įrodymus bei atmetė nuteistojo ir jo gynėjo prašymus išreikalauti papildomą medžiagą bei paskirti psichiatrinę ekspertizę dėl to, kad atliekant psichiatrinę ekspertizę, nebuvo įvertinta kraujo sudėtis medikamentų poveikiui, nepatikrinta paradoksinės reakcijos atsiradimo faktoriaus galimybė, o nuteistojo pateikti teismui faktai buvo atmesti jų nepatikrinus. Tai reiškia, kad kasatorius mano, jog įrodymai byloje buvo įvertinti išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, tai yra kasatorius nesutinka su jo pateiktos versijos apie tai, kad nusikaltimą jis padarė vaistų bei alkoholio poveikyje, vertinimu. Šie kasatoriaus argumentai atmestini. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį vadovavosi ne tik teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės akto išvadomis apie tai, kad A. V. Ž. jokia psichine liga nusikaltimo padarymo metu nesirgo ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, bet ištyrė ir teismo psichiatro eksperto paaiškinimus teisme apie nuteistojo sąmonės sutrikimų nusikaltimo padarymo metu galimybę dėl pavartotų medikamentų. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netyrė visų nuteistojo teiginių apie vaistų ir alkoholio poveikį jo sąmonei ir pats ištyrė aplinkybes, kurias nuteistasis išdėstė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, liudijančias apie A. V. Ž. psichinę būseną nusikaltimo padarymo metu: ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus apie įvykio detales ir suvartotus vaistus bei alkoholį, medicininius dokumentus, gautus iš Kauno medicinos Universiteto klinikų, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus raštą, eksperto-psichiatro S. Simanausko parodymus, psichiatrinės ekspertizės akto išvadas. Taigi nuteistojo pateikta versija buvo atmesta argumentuotai, o įrodymų įvertinimas atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų. Tai, kad nuteistojo ir jo gynėjos prašymu nebuvo teisme paskirta psichiatrinė ekspertizė, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pagal BPK 286 straipsnį ekspertizė teisme gali būti skiriama ir atliekama bylos nagrinėjimo teisme dalyvių arba teismo iniciatyva tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo daroma, tačiau teismas nusprendžia, kad reikšmingų bylos aplinkybių nustatymui ji būtina arba, arba jeigu teismas nusprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktas ekspertizės aktas nepakankamai išsamus ir nepakankamai pagrįstas. Baudžiamojo proceso įstatymas teismo neįpareigoja skirti ekspertizę, o palieka jam teisę spręsti, kada ji reikalinga. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsisakė papildomai tirti nuteistojo psichinę būseną nusikaltimo padarymo metu, ir tai nėra nei teisės į gynybą, nei įrodymų vertinimo normų pažeidimas.
Dėl kitų BPK normų taikymo
Kasaciniame skunde nurodoma ir į BPK 1 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 2 punkto, 44 straipsnio 8 dalies, 207 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad A. V. Ž. atžvilgiu taikant procesines prievartos priemones bei atliekant tyrimo veiksmus būtų buvę naudoti sveikatai kenkiantys veiksmai, jis būtų buvęs nuodijamas ar verčiamas pasirašyti jam nesuvokiamus dokumentus, ar ikiteisminio tyrimo metu nuslėpti reikšmingi bylai daiktiniai įrodymai. Byloje taip pat nenustatyta nei rungimosi principo, nei teisės į gynybą principo pažeidimų. Nurodyti nuteistojo A. V. Ž. kasacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. V. Ž. kasacinį skundą atmesti.