Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. S. ir jo atstovė advokatė Giedrė Stiaukienė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės valstybei visas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai ieškovas A. S. paaiškino, kad susidariusioje situacijoje, t. y. atsakovei nesutinkant buto parduoti ir pinigus pasidalinti per pus, tenka kreiptis į teismą. Butas (duomenys neskelbtini) pirktas santuokos metu, o atsakovė nuo santuokos nutraukimo, šiame bute nebegyvena. Šiuo metu minėtame bute niekas negyvena, nes dukra išvykusi į Švediją, tačiau kai grįžta į Lietuvą, tada tame bute gyvena dukra. A. A. yra jo dukra. Šiuo butu rūpinosi jis ir jo dukra. Ne atsakovė, kuri išvis butu nesirūpino, o jis šį butą pagerino, t. y. sudėjo langus, įrengė židinį, įvedė kanalizaciją, įrengė dušo kabiną. Šiuo metu jo pajamos sudaro apie 600 Eur, nes slaugo savo sveikatos problemų turinčią motiną. Buvusi sutuoktinė prie buto išlaikymo ir jo pagerinimo neprisidėjo, nes atsakovė tame bute negyveno ir išvis su šeima nebendrauja. Už šį butą skola buvo susikaupusi, tačiau jis savo dalį skolos pilnai padengė, o liko neapmokėta skolos dalis tenkanti atsakovei.

Atsakovė V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti ir apie teismo posėdį atsakovei pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (48-49 b. l.), teismo posėdžio atsakovė atidėti neprašė. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovei pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui A. S. 1996-12-20 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9681 pagrindu nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Atsakovei V. S.-12-20 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9681 pagrindu nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tiek ieškovui, tiek atsakovei taip pat priklauso ir 124/1000 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (5-6 b. l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2016-09-30 masinio vertinio metu nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vidutinė rinkos vertė buvo 9260 Eur. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo objektui butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose yra taikomas areštas. Kaip teisme teigė ieškovas, už šį butą yra susidariusios skolos, kurias atsakovė nemoka. Iš ieškinio, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ginčo bute šiuo metu niekas negyvena, tačiau dukra grįžusi iš užsienio jame apsistoja. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog ieškovas A. S. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (8 b. l.). Iš ieškinio turinio, ieškovo teisme teiktų paaiškinimų matyti, jog atsakovė butu nesirūpina, jame pati negyvena, mokesčių už jai tenkančią buto dalį nemoka ir taip kaupiasi skolos. Atsakovės atsisakymą bendrauti ir bendradarbiauti su buto bendrasavininkiais dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo taip pat iš dalies patvirtina atsakovės šioje byloje pasirinkta pasyvi procesinė padėtis (procesinių dokumentų nepriima ir pagal paliktą pranešimą nepasiima iš pašto skyriaus, dokumentus buvo pavykę įteikti per antstolį, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį, nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, vėliau procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu).

Šioje byloje ieškovas prašo atidalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, ją priteisiant ieškovui, o iš jo atsakovei priteisti kompensaciją pinigais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnis, numato, jog civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus šiam kodeksui. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Ieškovo A. S. ir atsakovės V. S. santuoka nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-04-03 sprendimu (4 b. l.), tačiau Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje užregistruota 2008-10-14 (3 b. l.). Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Atsižvelgiant į tai kas paminėta, darytina išvada, jog A. S. ir V. S. santuoka nutraukta 2008-10-14, todėl nagrinėtinu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011 pažymėjo, jog remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai suformuotai teismų praktikai, nagrinėtinu atveju nors ir atsižvelgus į tai, kad šalys ginčo butą įgijo santuokos metu, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-04-03 sprendimu santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas, o santuoka laikytina pasibaigusi nuo 2008-10-14, todėl laikytina, jog nagrinėtinu atveju ginčo turtas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ieškovas A. S. ir atsakovė V. S. laikytini bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl šalims priklausančios nekilnojamojo daikto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ketina nutraukti bendrą nuosavybės valdymą. Ieškovas prašo taikyti ne padalijimą natūra, o įstatyme numatytą atidalijimo išimtį – priteisiant turto dalį kitam bendrasavininkiui (ieškovui), o atsakovei priteisiant kompensaciją pinigais. Visiems yra žinoma (CPK 182 str. 1 p.), kad butas turi tik vieną karšto ir šalto vandens, dujų vamzdyno įvadą, po vieną suteiktų komunalinių paslaugų kiekį fiksuojantį prietaisą, vieną įėjimą į butą su bendrojo naudojimo patalpomis (koridoriumi, virtuve, tualetu, vonia ir t. t.), ir natūra, nepadarant neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui, atidalinti ieškovo nekilnojamojo daikto dalį, ją pertvarkant taip, kad šio daikto dalimi realiai būtų galima naudotis kaip atskiru daiktu ir netrukdant kitiems bendrasavininkiams naudotis likusia daikto dalimi pagal paskirtį (CK 4.82 str. 2 d.), neįmanoma.

Taipogi nors buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarką bendrosiomis patalpomis nustatyti netikslinga ir nenaudinga abiems bendrasavininkiams, kadangi visame bute gyvena tik ieškovo ir atsakovės dukra, o atsakovė šiame bute jau negyvena daugiau nei 15 metų, vienas ieškovas rūpinosi/rūpinasi buto išlaikymu, jį pagerino, ateityje ieškovas neketina gyventi kartu su atsakove, atsakovė atsisako bendrauti ir bendradarbiauti valdant bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Paminėtina ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Kaip ir nustatyta šioje byloje atsakovė ginčo bute ilgą laiką negyvena, savo turto dalimi nesirūpina, už butui teiktas paslaugas, paskaičiuotas proporcingai jos turimai nekilnojamojo daikto daliai, mokesčių nemoka, todėl butui taikomas areštas, dėl ko ieškovas patiria papildomus rūpesčius, nepatogumus.

Taigi tiek nekilnojamojo turto atidalinimo natūra būdas, tiek ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas neatitiktų šalių interesų ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei būtų pagrindas kilti naujiems bendraturčių ginčams. Dėl to teismas sprendžia, kad reikalavimas atidalinti 1/2 buto dalį ir 62/1000 pastato – sandėlio dalį, iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui priteisiant atsakovei priklausančią turto dalį, t. y. 1/2 buto dalį ir 62/1000 pastato – sandėlio dalį, o atsakovei priteisiant kompensaciją pinigais, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šioje byloje ieškovas buto bei pastato- sandėlio ir atitinkamai prašomos atidalinti buto dalies ir pastato-sandėlio vertę nustatė pagal duomenis, esančius Nekilnojamojo turto registre.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Be to, nors kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad individualaus turto vertinimo išvados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

Kaip matyti iš išrašo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (5-6 b. l.), viso buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2016-09-30 masinio vertinimo metu, yra 9260 Eur, o viso pastato- sandėlio vidutinė rinkos vertė 4120 Eur. Nesant ginčo dėl vidutinės rinkos vertės, taip pat pateiktų kitų įrodymų apie vidutinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vertę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės užsakymu būtų sudėtinga atlikti individualų turto vertinimą, nes atsakovė nebendrauja, nebendradarbiauja, konstatuotina, kad Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomenys apie vidutinę ginčo buto vertę atitinka šio buto ir pastato - sandėlio rinkos kainas.

Ieškovas už atsakovei priklausančios turto dalies priteisimą jam natūra prašo priteisti atsakovei 4409,36 Eur kompensaciją. Nustatant atsakovei priteistinos kompensacijos dydį prašo atsižvelgti į tai, kad jis vienas išlaikė turtą, jį pagerino, todėl mano, kad iš atsakovei tenkančios kompensacinės sumos turėtų būti išskaičiuota ½ dalis ieškovo patirtų išlaidų už buto remontą. Ieškovo byloje pateikti daiktų, prekių įsigijimo kvitai patvirtina (12-24 b. l.), kad butui buvo perkami langai, perkamos statybinės medžiagos, įvairios apdailos prekės ir kt., tuo ieškovas turėjo papildomų 952,15 Eur išlaidų. Pažymėtina, kad pateiktuose dokumentuose, produktų užsakove nurodyta A. A., tačiau ieškovas teigė, kad tai jo dukra, kuri kartu su juo rūpinosi butu, o jis šį butą pagerino. Netikėti, jog ieškovas rūpinosi ginčo turtu ir jį pagerino, teismas neturi pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčytinai nustatyta, kad ieškovas A. S. per laikotarpį nuo santuokos nutraukimo iki dabar savo lėšomis yra atlikęs įvairius buto remonto darbus, todėl ieškovo reikalavimas sumažinti kompensacinę sumą atsakovei priteistinos kompensacijos dydį yra pagrįstas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, siekdamas nepažeisti šalių interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), įvertinęs vidutinę turto rinkos vertę ir ieškovo pateiktus įrodymus apie jo investicijas į turtą, padėjusias išlaikyti esamą dalijamo turto būklę, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas taikyti turto atidalijimo būdą, kai jam atitenka turtas natūra, o atsakovei išmokama piniginė kompensacija, byloje taikytinas toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principas ir atsakovei turi būti sumokėta 4409,36 Eur kompensacija. Taikyti priešingą variantą, priteisiant turtą natūra atsakovei, o ieškovui išmokant piniginę kompensaciją pinigais nagrinėjamu atveju būtų neracionalu, nes byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad būtent ieškovas šiuo metu faktiškai naudojasi turtu, tuo tarpu atsakovė ginčo turtu faktiškai daug metų nesinaudoja.

Sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją būtina nustatyti bendraturčių galimybę tokią kompensaciją sumokėti.

Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė V. S. nedirbanti (30 b. l.), duomenų apie turimas santaupas ar turimą kitą nekilnojamąjį turtą, byloje nėra. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė nebūtų pajėgi išmokėti kompensaciją ieškovui tuo atveju, jei turtas būtų priteisiamas atsakovei natūra.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas A. S. gauna pastovias pajamas (9-10 b. l.), teismo posėdžio metu jis teigė, jog jo vidutinės mėnesinės pajamos siekia 600 Eur, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas yra pajėgus sumokėti iš jo atsakovei priteistiną piniginę kompensaciją.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, turintis esminį interesą naudotis turtu, turi realias galimybes išsaugoti ir neprarasti nekilnojamojo turto, todėl turto atidalinimas natūra, atsakovei išmokant kompensaciją, geriausiai apgina bendraturčių teises, taip pat nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.

Todėl atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas visiškai nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tarp bendrasavininkų A. S. ir V. S. atidalintinas taip:

A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteistinas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 124/1000 pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisiant iš ieškovo A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. S.., a. k. (duomenys neskelbtini) 4409,36 Eur kompensaciją (9260:2+510,88:2-952,16:2=4409,36) už ieškovui (bendrasavininkui) A. S. atitenkančio buto ½ dalį bei 62/1000 pastato sandėlio dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas A. S. teisme teigė, jog šiuo metu slaugo savo sveikatos problemų turinčią motiną, turi kitų papildomų išlaidų susijusių su ginčo turtu, teismas mano, jog tikslinga byloje nustatyti, jog atsakovei priteistą piniginę kompensaciją ieškovas turėtų sumokėtų per 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.

Ieškovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovas buvo 100 procentų atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų (24-25 b. l.). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 99 Eur žyminio mokesčio (4409,36 Eur*0,03*0,75=99,21 Eur) ir 221,58 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (50 b. l.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.)

Kadangi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą suma neviršija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl iš atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 92 str., 93 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti bendrasavininkiams A. S. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 124/1000 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliai:

priteisti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 124/1000 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliai;

priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4409,36 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų devynių eurų 36 centų) kompensaciją už ieškovui (bendrasavininkui) A. S. atitenkančio buto ½ dalį bei 62/1000 pastato - sandėlio dalį.

Įpareigoti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistą 4409,36 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų devynių eurų 36 centų) kompensaciją atsakovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei:

- 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio (įmokos gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokos kodas – 5660),

- 221,58 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro, 58 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.