Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2A-2107-260/2015 pagal atsakovo S. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-72-924/2015 pagal ieškovės G. N. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui S. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo vaikams priteisimo bei jų gyvenamosios vietos nustatymo, ir atsakovo S. N. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei G. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo bei jų gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys AB SEB bankas, J. N. ir J. N., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

S. N. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriame pareiškė reikalavimus:

2.2. Priteisti iš ieškovės G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokant kas mėnesį po 100 eurų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skiriamas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovui S. N.;

2.4. Padalyti tarp atsakovo ir ieškovės santuokoje įgytą turtą tokiu būdu :

3.Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio, priteisiant man visas išlaidas iš ieškovės, papildomai priteisti man , atsakovui, iš ieškovės 600 eurų už apeliacinio skundo parengimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimas iš dalies pakeistinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apelianto ir atsakovės, taip pat ir trečiųjų asmenų pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl sprendžia tik dėl tų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, dėl kurių atsakovas pateikė apeliacinį skundą, t.y. apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nesprendžia dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. apeliaciniu skundu neapskustų sprendimo dalių, kuriomis: nutraukta šalių santuoka, nuspręsta dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo, priteistas iš ieškovės G. N. atsakovui S. N. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimas, nustatyta, kad šalių prievolė kreditoriui trečiajam asmeniui AB SEB bankui yra ieškovės ir atsakovo solidari prievolė, patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis dėl kilnojamojo turto pasidalijimo ir byla šioje dalyje nutraukta.

Dėl atsakovo apeliaciniu skundu apskųstos Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo dalies teisėjų kolegija sprendžia taip:

Ieškovė patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų J. N., gim. (duomenys neskelbtini), J. N., gim. (duomenys neskelbtini), J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, vaikų motina, ieškove G. N.; atsakovas patikslintame priešieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti visų šių vaikų gyvenamąją vietą su juo, vaikų tėvu, atsakovu S. N..

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, dėl šalių reikalavimų nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas nustatymo nusprendė: nustatyti nepilnamečių vaikų J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su jų tėvu, atsakovu S. N. ir nustatyti nepilnamečių vaikų J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina, ieškove G. N..

Apeliaciname skunde atsakovas nurodė, kad jis visiškai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė dviejų nepilnamečiu vaiku J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovės elgesys šeimoje yra amoralus, nepateisinamas ir sunkiai paaiškinamas. Jis pats dėjo visas pastangas turėti darnią šeimą, todėl, suirus šeimai, iki šiol išgyvena šeimos iširimo pasekmes, pergyvena dėl vaikų ateities. Kaip ir nustatė apylinkės teismas, ieškovė gyvendama šeimoje su juo ir 4 jų vaikais, atsakovui išvykus į komandiruotę 2013m. pabaigoje -2014 m. pradžioje parsivedė į namus svetimą vyrą K. M., su kuriuo mėnesį laiko gyveno atsakovo bute. Ieškovė vaikus vertė meluoti tėvui, vyresniąsias dukras vertė saugoti mažesnius vaikus, pati važinėdavo naktimis su svetimais vyrais būdama neblaivi, dėl ko ieškovei buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemones. Jis pats (atsakovas) šiuo dirba Lietuvoje ir yra pasirengęs auginti visus keturis vaikus, vyresnės dukros yra išreiškę norą gyventi su juo, todėl šiuo atveju išskirti vaikus būtų neteisinga ir jis yra pasirengęs gyventi vienas su keturiais vaikais.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kuria dviejų vyresniųjų dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu – atsakovu, o mažamečių vaikų J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina – ieškove, nurodytais motyvais. Nepaisyti J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonės ir norų pagrindo nėra. Kad jų tolimesnis gyvenimas su tėvu prieštarautų šių nepilnamečių vaikų jų interesams, teismas, įvertinęs ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išvadas, šioje byloje nenustatė. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog pagal byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo suformavo atsakovas, kad atsakovas nuteikė vaikus prieš motiną, todėl ieškovės argumentai, kuriuose ji teigia priešingai, atmestini kaip nepagrįsti. Šalių vaikai J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra dar mažamečiai, jiems ypatingai reikalinga nuolatinė priežiūra, šiais vaikais nuolat labiau rūpinosi bei rūpinasi jų motina, atsakovas dėl darbo pobūdžio dažnai būna išvykęs į užsienį. Todėl vertintina, kad ieškovė turi didesnes galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Atsižvelgiant į išvadą byloje teikiančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyriaus – išvadą, kad nepilnamečių vaikų J. N. ir D. N. interesus labiau atitiks jų gyvenimas su motina, šių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina G. N..

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tenkinti apelianto prašymą ir dviejų mažamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti taip pat su juo – vaikų tėvu, šiuo metu, kadangi atsakovas iki santuokos nutraukimo paskutiniuoju metu daug laiko praleisdavo komandiruotėse, o vaikais daugiau rūpinosi ieškovė, nėra pagrindo. Vertintina, kad keisti mažamečių vaikų gyvenimo sąlygas yra netikslinga. Tačiau kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams ir nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaikais, dalyvauti juos auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikai gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais. Taigi, jei atsakovas matys, kad, jo vertinimu, ieškovė nesugeba sudaryti su ja gyvenantiems šiuo metu dar mažamečiams dukrai ir sūnui tinkamų gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygų, turės galimybę kreiptis į teismą dėl šių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, keisti šią aptartą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

Nustatęs nepilnamečių vaikų J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su jų tėvu, atsakovu S. N., o nepilnamečių vaikų J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina, ieškove G. N., pirmosios instancijos teismas, šalims reiškus reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nusprendė priteisti iš atsakovo S. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo (2015-06-12) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę G. N. nepilnamečiams vaikams J. N. ir D. N. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat teismas nusprendė priteisti iš ieškovės G. N., išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. N., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo (2015-06-12) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti atsakovą S. N. nepilnamečiams vaikams J. N. ir J. N. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Apeliaciname skunde atsakovas nurodė, kad jis visiškai nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė dviejų nepilnamečių vaikų J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš jo – atsakovo – išlaikymą kiekvienam po 200 eurų. Jis vertina, kad ieškovei pinigai reikalingi ne vaikų išlaikymui, bet jai asmeniškai – cigaretėms, dirbtiniams plaukams, erotikos prekėms, rūbams, aukštakulniams, pramogoms ir t.t. Jis sutinka, kad vyresnių dukrų išlaikymui reikia po 300 eurų kas mėnesį, bet mažųjų vaikų, kurie lanko darželį, išlaikymui, tikrai nereikia tokios sumos, pilnai pakanka bendros 200 eurų sumos išlaikymui. Teismas priteisdamas iš jo – atsakovo – 400 eurų išlaikymo, žinant, kad jis pilnai išlaiko dvi paaugles dukras, pasielgė nepagrįstai ir pažeidė LR CK 3.192 str., reglamentuojantį proporcingą išlaikymo dydį. Nesuprantama, kodėl teismas, ieškovei esant jaunai, sveikai, darbingai, turinčiai lėšų nuolat įsigyti cigaretes, alkoholį, atleido nuo abipusės pareigos išlaikyti vyresnes dukras, bei jaunesnius vaikus. Todėl toks teismo sprendimas yra neteisingas. Teismas nustatydamas išlaikymo dydį, nevertino fakto, kad jis turi išlaikyti 4 nepilnamečius vaikus, užtikrinti jiems gyvenimo sąlygas, išlaikyti save, mokėti kreditus, mokesčius ir. t.t.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, kuriuo apskųsta sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Pirmiausia, teisėjų kolegijos nuomone, teismas be pagrindo pripažino, kad konkrečiu atveju 16 ir 15 metų paauglių vaikų ir 5 ir 6 metų mažamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingos vienodo dydžio – po 300 Eur – išlaidos. Mažamečių poreikiams tenkinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankama yra 240 Eur per mėnesį suma. Antra, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinti, kad besistengiantis daug dirbti ir gaunantis didesnes pajamas nei darbinga, sveika, tačiau nesistengianti gauti didesnes pajamas ieškovė, neturėtų nulemti to, kad atsakovas vaikų išlaikymui teiktų žymiai daugiau lėšų nei vaikų motina – ieškovė. Atsakovas sutinka, kad jis su juo gyvenančių vyresniųjų dukrų išlaikymui kas mėnesį skirs daugiau nei ieškovė, nes teismui iš atsakovės priteisus tik 1/3 poreikių tenkinimui skirtų lėšų, šios sprendimo dalies jis neskundžia apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, vertinant nevienodą atsakovo ir ieškovės gaunamą darbo užmokestį. Tačiau nepagrįstai teismas pripažino, jog ir kitų vaikų išlaikymui atsakovas turi skirti žymiai daugiau lėšų nei ieškovė. Todėl iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), sumažintinas iki 120 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitinkamai pakeičiant aptartą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Ieškovė 2014-11-25 patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokos metu ji su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: 1) žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 48921 Lt; 2) 4,0 ha žemės sklypą, esantį Kaspariškių (duomenys neskelbtini), kurio vertė 22200 Lt; 3) 4 kambarių butą (su rūsiu), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 130000; 4)0,1016 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 54600 Lt; 5) 0,1035 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 55500 Lt; 6) automobilį „Citroen, C4“, kurio vertė – 9694 Lt; 7) 8594,52 Lt vertės vertybinių popierių; 8) baldus, buitinę techniką ir namų apyvokos daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini).

Išspręsdamas šalių reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas patvirtino tarp šalių 2015-03-09 sudarytą taikos sutartį dėl kilnojamojo turto ir vertybinių popierių pasidalijimo, bylą šioje dalyje nutraukė, kitą, t.y. nekilnojamąjį turtą, padalijo tarp šalių byloje priimdamas sprendimą.

Priimdamas sprendimą šalių nurodyto nekilnojamojo turto padalijimo dalyje teismas pripažino, kad atsakovas nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad šalių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus pripažinti, kad atsakovo asmeninė nuosavybė yra gyvenant santuokoje įgytas turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 37 650,60 Eur, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 813,25 Eur ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 16 073,91 Eur, ir šį turtą, o taip pat 0,1570 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 14168 Eur bei 4,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 429 Eur, padalijo tarp šalių kaip bendrai jų santuokoje įgytą turtą. Padalydamas šį turtą teismas ieškovei G. N., priteisė: 1)visą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 2) ½ dalį 4,0000 ha žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); o atsakovui S. N. priteisė: 1) 0,1570 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); 2) 0,1016 ha žemės sklypą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 0,1035 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 4) ½ dalį 4,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 4202,28 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą natūra.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria tarp jo ir ieškovės padalytas santuokoje įgytas turtas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 37 650 eurų vertės; 0,1016 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 15 813 eurų vertės; ir 0,1035 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 16074 eurų vertės; 2) padalyti tarp atsakovo ir ieškovės santuokoje įgytą turtą tokiu būdu : atsakovui S. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0.1570 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 14168 eurų, ir 4,00 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 6429 eurų; ieškovei G. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti: kaip kompensaciją už santuokoje įgytą turtą 1/3 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12550 eurų.

CK 118 straipsnis nustato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2006).

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šalys, joms gyvenant santuokoje, jungtinės nuosavybės teise įgijo tokį nekilnojamąjį turtą: 1 ) 37650 Eur vertės 4 kambarių butą (su rūsiu), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 14168 Eur vertės žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini); 3) 15 813 Eur vertės 0,1016 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 4) 16074 Eur vertės 0,1035 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 5) 6429 Eur vertės 4,0 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tarp šalių dėl šio turto vertės ginčų nėra, atsakovas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad butas ir du žemės sklypai yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė.

Pripažinti, kaip kad ieškovas reikalavo patikslintu ieškiniu bei reikalauja apeliaciniu skundu, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima.

Žemės sklypai, esantys T(duomenys neskelbtini), registruoti kaip atsakovo S. N. nuosavybė, yra jo pirkti 2003 m. liepos 11 d. už 10000 Lt., t.y. šalims gyvenant santuokoje. Atsakovas teigia, kad šiems sklypams pirkti buvo panaudoti 9200 Lt, kuriuos jis gavo 1999 metais pardavęs turėtą butą (duomenys neskelbtini), kurį buvo įgijęs dar iki santuokos su ieškove sudarymo. Ieškovė nepripažįsta, kad šis turtas buvo įgytas iš atsakovo asmeninių lėšų. Todėl pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pagrindo vertinti, kad žemės sklypai buvo įgyti už atsakovo asmenines lėšas ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Laikytina, kad tai yra bendras ieškovės ir atsakovo turtas – šalių bendroji jungtinė nuosavybė.

Apeliacinės instancijos vertinimu, kaip tai pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Šis butas atsakovo vardu nupirktas 1998-12-02 sutartimi, buvo įgytas šeimai, jis visą laiką yra naudojamas kaip šeimos būstas ir yra skirtas būtent šalių šeimos, o ne kurio nors vieno sutuoktinio poreikiams tenkinti. Perkant butą taip pat nebuvo aiškiai išreikšta atsakovo valia butą įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis sau. Iš bylos duomenų matyti, kad iki šalių santuokos sudarymo, atsakovas turėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 1998-11-24 sutartimi už 48800 Lt. Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu nupirktas praėjus savaitei po buto (duomenys neskelbtini), pardavimo, t.y. 1998-12-02 sutartimi už 64000 Lt, 45200 Lt sumokant prieš pasirašant šią sutartį, o 18800 Lt šalys susitarė, kad sumokės, kai butas bus laisvas. Kadangi iki buto (duomenys neskelbtini), pirkimo šalys gyveno santuokoje vos kelis mėnesius, buvo tik ką atvykę gyventi į Lietuvą, labiau tikėtina, kad šis butas buvo pirktas panaudojant atsakovo pinigus, gautus už jam asmeninės nuosavybės teises priklausiusį ir parduotą prieš savaitę iki naujo buto pirkimo butą, t.y. asmenines atsakovo lėšas. Šalims įgijus šeimos poreikiams butą (duomenys neskelbtini), kurio pirkimui didesne dalimi (76%) nors ir buvo sumokėta atsakovo asmeninėmis lėšomis, ir tik 24 % buto kainos sumokėta bendromis šalių lėšomis, negalima pripažinti, kad šis butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. CK 3.98 str. 2 d. nustato, kad, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, sutuoktinis turi teisę į kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas į šią reikšmingą aplinkybę neatsižvelgė, nors, netenkindamas atsakovo prašymo pripažinti, kad butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, dalydamas šalių turtą, privalėjo atsižvelgti.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo pradžioje įgyjant kaip bendrą jungtinę nuosavybę patį vertingiausią šeimos turtą – butą, buvo labai didele dalimi panaudotos atsakovo asmeninės lėšos, kuriomis buvo apmokėta net 76 % pirkto buto kainos, kas pripažintina svarbia aplinkybe nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei būtų sunku sumokėti už tai priklausančią 76% buto vertės dydžio piniginę kompensaciją atsakovui, be to butas jai, kai su ja lieka gyventi du mažamečiai vaikai, yra reikšmingesnis nei atsakovui, įvertinusi atsakovo asmeninių lėšų įgyjant bendrą turtą mastą, nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisia atsakovui didesnę dalijamo nekilnojamojo turto dalį – 65/100 dalis, o ieškovei – 35/100 šio turto dalis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiomis dalimis padalijus šalių turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinos 2/3 buto su rūsiu , esančio (duomenys neskelbtini), dalys, kurių vertė 25100 Eur, ir 4,00 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 429 Eur; iš viso ieškovei priteistina nekilnojamojo turto už 31529 Eur, kas nuo bendros 90134 Eur nekilnojamojo turto vertės sudaro 35% (35/100 dalis). Atsakovui priteistina 1/3 buto su rūsiu , esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurios vertė 12250 Eur; 0,1570 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 14168 eurų; 0,1016 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15813 Eur ir 0,1035 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 16074 Eur; iš viso atsakovui priteistina nekilnojamojo turto už 58605 Eur, kas nuo bendros 90134 Eur nekilnojamojo turto vertės sudaro 65% (65/100 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, taip padalydamas šalių santuokoje įgytą turtą, atsižvelgia į tai, kad dalį buto priteisti ieškovei kaip kompensaciją turtu, net ir tuo atveju, jei butas būtų pripažintas jo asmenine nuosavybe, apeliaciniame skunde prašė ir pats atsakovas, vertina, jog ieškovei, su kuria lieka gyventi du mažamečiai vaikai, butas kaip turtas yra reikšmingesnis ir reikalingesnis. Todėl ieškovei priteisiamos 2/3 buto dalys. Su atsakovu lieka gyventi dvi nepilnametės dukros, jų gyvenamoji vieta taip yra butas , esantis (duomenys neskelbtini), todėl šio buto dalis, o ne tik kitas nekilnojamas turtas, priteisiama atsakovui.

Teisėjų kolegija, nusprendusi, kad šalių santuokoje įgytas turtas padalintinas nelygiomis dalimis ir būtent taip, kaip nurodyta, pakeičia pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria buvo padalytas šalių santuokoje įgytas turtas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo S. N. 8088,59 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė priteisti jai 10000 Eur kompensaciją.

Teismas šį ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies, pripažino, kad atsakovas, pasinaudodamas gautu šeimos poreikiams tenkinti kreditu įsigijo Vokietijoje nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, sumokėdamas už juos 12500 Eur. Teismas padarė išvada, jog 12500 Eur iš pervestos į atsakovo sąskaitą 20000 Eur sumos buvo panaudota atsakovo asmeniniams interesams tenkinti, todėl ieškovė turi teisę į pusę šios sumos kompensaciją (6250 Eur) už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šią kompensaciją ieškovei priteisė be pagrindo, nes teismo argumentai, kad atsakovas neva 2007 m. sumažino bendrą turtą yra nepagrįsti. Pats teismas pripažino, kad nėra įrodymų, jog 12500 Eur buvo panaudota atsakovo turto įgijimui, be to teismas nevertino argumento dėl CK 3.123 str. 3 d., nustatančios, kad, jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte, taikymo.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog iš esmės sutiktina su apelianto argumentais, kad nėra pagrindo ieškovei reikalauti kompensacijos už prarastą bendrą turtą. Ieškovė, nuo 1998 metų gyvendama santuokoje su atsakovu, 2007 m. rugpjūčio 10 d. sudarė su atsakovu Vedybine sutartį, kuria susitarė, kad atsakovas įgis konkretų nekilnojamąjį turtą Vokietijoje, kuris bus asmeninė jos sutuoktinio – atsakovo – nuosavybė. Šios sutarties šalims taip susitarus, konkrečiai nesusitarus iš kokių lėšų bus įgytas atsakovo asmeninis turtas, laikytina, kad jos susitarė, jog ir iš bendrų santuokoje įgytų lėšų įgytas nekilnojamas turtas bus atsakovo asmeninė nuosavybė. To įstatymai nedraudžia, todėl teisėjų kolegija ir pripažįsta, jog ieškovė CK 98 str. 3 d. pagrindu neturi teisės reikalauti kompensacijos.

Taip vertindama teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kuri pagrįsta teismo loginiais samprotavimais, bet nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais. Kada atsakovas teismo posėdyje aiškino, jog turtui įgyti naudojo asmenines lėšas, o kaip kreditas iš banko gautos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti (automobiliui pirkti, kelionėms po Vokietiją ir pan.), iš atsakovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu yra pagrindas vertinti, kad jis turėjo ir nemažai asmeninių lėšų, teismas, nenurodydamas kodėl nesivadovauja įrodymu – atsakovo paaiškinimu, neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovas sumažino bendrą turtą ir kad atkuriant sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą yra pagrindas iš atsakovo priteisti 6250 Eur kompensaciją.

Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad aptariamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas. Ši sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 8088,59 Eur piniginę kompensaciją atmesti.

Nagrinėjant bylą atsakovas patikslintame priešieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti jam 2158,50 Eur kompensaciją už jo vieno grąžintą šeimos poreikiams gautą paskolą laikotarpiu nuo 2014-01-01 (nuo to laiko, kai sutuoktiniai nustojo vesti bendrą ūkį) iki 2015-03-31.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo jam priteisti 2158,5 Eur piniginę kompensaciją. Jis nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino prievolę AB SEB bankui pagal 2006-11-23 kredito sutartį Nr. 0350618074362-80 solidaria jo ir ieškovės prievole, tačiau teismas nepagrįstai atmetė dalį reikalavimo dėl jo sumokėtų kredito įnašų ir priteisė 1607,70 Eur, nors turėjo priteisti 2158,5 eurus., t.y. priteistiną sumą mažino 550,8 eurų suma. Atsakovas nurodo, jog keista yra tai, kad nors pats teismas konstatavo, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko 2014 m. vasario 8 d., ir nuo to laiko šalys neveda bendro gyvenimo, kad nuo 2014m. sausio jis vienas moka įmokas bankui už bendrą kreditą kas mėnesį, tačiau įmokas priteisė nuo 2014-04-11( bylos iškėlimo), su kuo negalima sutikti. Atsakovas teigia, kad jis sutinka, jog įmokos turėjo būti priteistos nuo 2014m. vasario mėnesio, kas įskaitant ir balandžio mėnesį sudarė 14 906,25 litus, t.y. 4317 eurų, todėl iš ieškovės jam priteistina pusė šių pinigų, t. y. 2158,5 eurai, o ne 1607 eurai. Ieškinyje buvo nurodyta, kad jis vienas mokėjo ir kreditą bankui. Viso laikotarpiu nuo 2014m. sausio iki 2015m. kovo 31d. yra sumokėta iš jo asmeninių lėšų po 993,75 litus per mėnesį , t.y. 14 906.25 litai ( 4317 eurų). Todėl iš ieškovės jam priteistina pusė šių pinigų, t.y. 2158,5 eurai. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir sumokėjus papildomas įmokas už balandį, atmetus sausio mėnesį, liko ta pati suma.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta ieškovės atsiliepime nurodytą argumentą, kad šalių solidari prievolė AB SEB bankui nėra visiškai įvykdyta, todėl pirmosios instancijos teismas apskritai turėjo netenkinti atsakovo reikalavimo dėl kompensacijos už sumokėtą paskolą iš ieškovės priteisimo. CK 6.9 str. 1 d. nustato, jog solidariąją pareigą kreditoriui įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Šis įstatymas, kuriuo pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, nedraudžia solidariam bendraskoliui pareikšti reikalavimus ir dalimis, kai įvykdoma dalis solidarios prievolės kreditoriui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas dėl šios teismo sprendimo dalies yra iš esmės pagrįstas. Teismui nustačius, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2014 m. vasario mėnesio, kada ir ieškovė, ir atsakovas pripažino, kad jie bendro ūkio neveda nuo dar ankstesnės datos, ieškovė byloje netgi reiškė reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo vaikams priteisimo nuo 2014 m. sausio 1 d., teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju buvo pagrindas priteisti atsakovo prašomą kompensaciją. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jis sutinka, kad kompensacija būtų priteista už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėnesio, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog kompensacija priteistina už atsakovo sumokėtas įmokas nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio. Tenkinti atsakovo prašymą bei priteisti jam kompensaciją ir už 2015 m. balandžio mėnesį sumokėtas įmokas teisėjų kolegija negali, nes tokio reikalavimo atsakovas nereiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Kartu teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimtame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ši santuokos nutraukimo byla buvo iškelta 2014 m. balandžio 11 d. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2014 m. kovo 18 d. Teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ką ieškovė galutinai 2014-04-11 ir padarė. CPK 115 str. 3 d. nustato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Todėl laikytina, kad pagal ieškovės ieškinį ši santuokos nutraukimo byla buvo iškelta 2014 m. kovo 18 d.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tik iš dalies patenkintas atsakovo reikalavimas priteisti jam 2158,50 Eur kompensaciją, pakeistina, priteisiant atsakovui iš ieškovės 2014,67 Eur piniginę kompensaciją už 2014 m. vasario – 2015 m. kovo mėnesiais atsakovo vieno grąžintą bankui paskolos dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl atskirų Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo dalių, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta apie atskirus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus, pripažįsta, kad nekeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatytos dviejų vaikų gyvenamosios vietos su ieškove ir dviejų vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu, tačiau pakeistinos sprendimo dalys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo, santuokoje šalių įgyto turto padalijimo ir atsakovo reikalautos piniginės kompensacijos už jo vieno grąžintą šeimos poreikiams gautą paskolą priteisimo, taip pat panaikintina sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sumažinant priteistą išlaikymo kiekvienam vaikui sumą iki 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo natūra bei 4202,28 Eur kompensacijos už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą natūra iš atsakovo ieškovei priteisimo, ir šią dalį išdėstyti taip:

„ Šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą 90134 Eur vertės turtą padalyti ieškovei G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) paskiriant 35/100 šio turto dalis, o atsakovui S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) paskiriant 65/100 šio turto dalis.

Ieškovei G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise:

1)2/3 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurių vertė 25100 Eur; 2) 4,0000 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 429 Eur.

Atsakovui S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise: 1)1/3 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 12250 Eur; 2) 0,1570 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 14168 eurų; 3) 0,1016 ha žemės sklypą, (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15813 Eur ir 4) 0,1035 ha žemės sklypą, (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 16074 Eur.“

P. K. apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria tik iš dalies patenkintas atsakovo reikalavimas priteisti jam 2158,50 Eur kompensaciją ir priteista 1607 Eur kompensacija, padidinant atsakovui iš ieškovės priteistą piniginę kompensaciją iki 2014,67 Eur ir patikslinant, kad tai yra kompensacija už 2014 m. vasario – 2015 m. kovo mėnesiais atsakovo vieno grąžintą bankui paskolos dalį.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti iš ieškovės G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 584,18 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 18 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 2117,79 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniolika eurų ir 79 centus) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752).

Priteisti iš atsakovo S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 909,39 Eur (devynis šimtus devynis litus ir 39 centus) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752).“

Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas taip:

1) iš ieškovės G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų;

2) iš ieškovės G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno, į valstybės biudžetą priteisti po 235,50 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). (Mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752)).