Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1520-486/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
1-1520-486/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
V. J.
Nukentėjusysis
V. J.
Advokatai
Žana Timaškova
Kategorijos
Nuorašas Byla Nr. 1-1520-486/2020
Proceso Nr. 1-01-1-02883-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei, kaltinamajam V. J., kaltinamojo advokatei gynėjai Žanai Timaškovai, nukentėjusiajam V. J., vertėjai Olgai Macijauskienei, viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-08 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, toliau tęsti darbą bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, kartu paskiriant įpareigojimus – atsiprašyti nukentėjusiosios, pradėti dirbti arba tęsti darbą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta V. J. galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš pataisos namų paleistas 2018 m. vasario 9 d.;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir V. J. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, paleistas 2019 -07-11 atlikus bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. (V. J.) smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2020-01-19, apie 15.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,16 ‰ promilės apsvaigimas, smurtaudamas tėvo V. J. atžvilgiu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, padarydamas jam veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusi minkštųjų audinių patinimu, taip nežymiai sutrikdė V. J. sveikatą bei nugriovė jį ant grindų ketindamas dar spirti koja. Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. (V. J.) savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną jis buvo išgėręs, nes buvo draugo gimtadienis. Kaltinamasis užėjo į savo kambarį, o paskui jį užėjo kaltinamojo tėvas. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir kaltinamasis kumščiu sudavė tėvui į veido sritį. Šiuo metu kaltinamasis gyvena su močiute, kuri jį išlaiko. Žada nustoti vartoti alkoholį, ketina važiuoti dirbti ir gyventi į užsienį.

Taigi kaltinamasis V. J. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė ir gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. (V. J.) kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2019-01-19, apie 15.30 val., jis grįžo iš miesto namo. Jo sūnus V. J. buvo neblaivus. Sūnus buvo agresyvus, pradėjo konfliktuoti. Nukentėjusysis mėgino sūnų nuraminti, tačiau sūnus toliau konfliktavo, pradėjo grasinti ir trenkė kumščiu jam į veido sritį, kairės pusės žandikaulį. Nuo smūgio nukentėjusysis pargriuvo ir susirietė, kad apsigintų nuo sūnaus, nes sūnus V. bandė dar jam spirti. Nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Iš karto po sūnaus trenkimo, jis iš karto iškvietė policiją. Iškvietus policija, kol pareigūnai vyko, sūnus V. grasino jam, kad jį užmuš. Sūnus konfliktuoja ne pirmą karta, dėl smurto artimoje aplinkoje jau yra baustas. Nukentėjusysis bijo dėl savo ir savo šeimos saugumo. Namuose taip pat buvo ir nukentėjusiojo žmona L. J., kuri buvo virtuvėje, o po to atbėgo pas jį į kambarį, kai sūnus jau buvo užgriuvęs ant jo. Paprašė, kad policija iškviestų medikus, atvykę medikai jį apžiūrėjo ir nutarė vežti į Žalgirio ligoninę (b. l. 1-5). Papildomai nukentėjusysis parodė, kad sūnus yra konfliktiško charakterio būdo, paauglystėje vartojo narkotines medžiagas, vėliau narkotines medžiagas pakeitė į alkoholį. Bandė sūnui paaiškinti, kad tai nėra gerai, tačiau sūnus į jo prašymus nereagavo. Ankščiau sūnus V. prieš jį nesmurtavo. Smurtavo prieš motiną ir močiutę (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. J. parodė, kad V. J. yra jos sūnus. V. yra konfliktiško charakterio. 2020-01-19, apie 15.30 val., į butą neblaivus grįžo sūnus V., šūkavo bute, vartojo necenzūrinius žodžius. V. sakė tėvui necenzūrinius žodžius, po ko V.pasakė V. apsiraminti. Dar girdėjo, kai V. pasakė, kad sumuš V. Pačio konflikto ir smurto tarp sūnaus ir tėvo ji nematė, ji tuo metu buvo virtuvėje. Išgirdo tik kritimo garsą ir išėjusi iš virtuvės į koridorių pamatė, kad V. gulėjo ant grindų, o V. gulėjo ant tėvo. V. gulėjo ant nugaros. Ji pradėjo V. kelti nuo tėvo, tačiau jo negalėjo pakelti. V. pasakė, atnešti telefoną, nes V. pradėjo mušti jį. Ji nubėgo pasiimti telefono, kuris buvo kitame kambaryje, o grįžusi atgal jau V. ir V. buvo atsistoję. V. V. iškvietė policiją. Pastebėjo, kad buvo patinęs V. žandikaulis ir užčiuopė guzą, pagalvojo, kad lūžo žandikaulis. A. V. smurtavo ir prieš ją, buvo nuteistas, atliko bausmę. V. V. smurtavo ir prieš močiutę, už ką irgi atliko bausmę. V. nėra niekur deklaruotas, nedirbantis. Kaltinamasis V. yra linkęs smurtauti, nenorėtų, kad grįžtų atgal pas juos į butą. Jam tėvas siūlo eiti gyventi (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame name, tačiau V. atsisako, jis neturi pajamų iš ko gyventi, jis nesidarbina, vartoja alkoholį. Bute kyla dažni konfliktai dėl jo išgertuvių, siūlo jam gydytis, tačiau V. nesutinka (b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. T. parodė, kad 2020 m. sausio mėnesį dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. L.. Iš Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad namuose, neblaivus pranešėjo sūnus kelis kartus sudavė jam. Vyksta konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) to buto duris jiems atidarė pranešėjas V. J., kuris papasakojo, kad jo sūnus V. J., būnant namuose pradėjo eilinį kartą reikalauti pinigų alkoholiui, triukšmavo, keikėsi, įžeidinėjo. Išgirdęs, kad pinigų degtinei jis negaus, priėjo prie nukentėjusiojo ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, pataikė į žandikaulį. Nuo smūgio V. J. nukrito ant grindų. Sūnus dar bandė tėvui įspirti, tačiau tuo metu į kambarį užėjo pranešėjo sutuoktinė L. J.. Po to nukentėjusysis atsikėlė ir iš savo telefono iškvietė policiją. Sūnus dar bandė pasišalinti iš buto, tačiau durys buvo užrakintos ir jam teko laukti policijos namuose. V. J. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusįjį ir nusprendė jį vežti į Žalgirio ligoninę. Kai paklausė V. J., dėl ko juos iškvietė, jis pareiškė, kad klausti reikia jo tėvo, nes čia jis skambinėja į policiją. V. J. kategoriškai neigė smurtavęs tėvo atžvilgiu. Pokalbio metu jis elgėsi keistai, lyg būtų nuo kažko apsvaigęs. Į klausimus atsakinėjo nerišliai ir neaiškiai. Įvykio vietoje užpildė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, po ko pristatė V. J. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį komisariatą (b. l. 32-33).

Apžiūrėjus 2020-01-19 garso įrašą iš bendrojo pagalbos centro nustatyta, kad pareiškėjas kviečia policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jį sumušė neblaivus sūnus, sudavė į žandikaulį (b. l. 43).

Specialisto išvadoje Nr. G265/2020 (01) konstatuota, kad V. J. padarytas veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kietu buku daiktu, padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-01-19. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25-26).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad V. J. 2020 m. sausio 19 d., 17.23 val., buvo nustatytas 2.16 promilių girtumas (b. l. 45).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. J. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. V. J. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo V. J. parodymai, kuriuos papildo kita surinkta rašytinė medžiaga, o būtent: specialistų išvada, liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, kita bylos rašytinė medžiaga. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta visiškai, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui - tėvui.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei kad nusikalstamą veiką padarę būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam V. J. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. J. iki šios nusikalstamos veikų padarymo buvo teistas (b. l. 107-112), beveik visos prieš tai padarytos veikos yra analogiškos (smurtinės), paskutinį kartą teistas 2018-10-11 už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vėl nusikalto, įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, taigi šią veiką padarė neišnykus teistumui už panašaus pobūdžio nusikaltimą, teistumas neišnykęs. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Jis niekur nedirba, yra išlaikomas močiutės (iš jo žodžių), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 128-130), turi akivaizdžią priklausomybę nuo alkoholio, praeityje gydytas Respublikiniame priklausomybė ligų centre (b. l. 97).

Teismo vertinimu, V. J. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad V. J. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, linkęs smurtauti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, iš esmės tokį jo elgesį nulemia alkoholio vartojimas. Kaltinamajam jau buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tačiau bausmė pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik pagal BK 140 straipsnio 2 dalį V. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant mažesnį už bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, pagal V. J. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Akcentuotina, kad teismo vertinimu, šiuo atveju netikslinga vadovautis BK 75 straipsnio nuostatomis bei bausmės vykdymą atidėti, kadangi V. J. jau ne kartą nepateisino teismo pasitikėjimo 2019 m. liepos 11 d. tik buvo paleistas iš pataisos įstaigos (b. l. 111), o 2020 m. sausio 19 d. įvykdė naują smurtinę veiką savo šeimos nario atžvilgiu, praeityje yra teistas net 6 kartus, baustas daug kartų administracine tvarka, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis V. J. visiškai prisipažino esąs kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam V. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. J. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vilnius miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. J. sudaro 85,28 eurų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš teismui pateiktos 2020 m. rugsėjo 21 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teikiant antrinę teisinę V. J. buvo patirta 85,28 eurų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, teisinę pagalbą teikė advokatė Žana Timaškova.

Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus vyras, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra tenkintinas, šios bylos nagrinėjimo metu valstybės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

V. J. (V. J.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. J. (V. J.) galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į V. J. (V. J.) paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-01-19, 16.08 val., iki 2020-01-21, 14.54 val., 2 (dvi) dienos, 2 (dvi) laikino sulaikymo dienos prilyginant 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo V. J. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Visagino policijos komisariate, palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti.

Priteisti iš nuteistojo V. J. valstybės naudai 85.28 (aštuoniasdešimt penkis eurus 28 ct.) eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski