Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-20 · Civilinė byla Nr. 2S-635-560/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
2S-635-560/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40466-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
D. U.
Atsakovas
V. U.
Civilinė byla Nr. 2S-635-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40466-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 99.1.2.; 99.4.; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui V. U. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. U. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriuo, be kita ko, prašė teismo priteisti iš atsakovo V. U. ieškovės naudai turto už 674 234 Lt ir 10 000 Lt neturtinės žalos. Su ieškiniu ieškovė pateikė ir prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo/atleidimo, kuriame nurodė, kad teikdama ieškinį teismui ieškovė sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį, kitoje dalyje dėl sunkios materialinės padėties prašė teismo iš dalies atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-13 nutartimi ieškovės D. U. prašymo dėl atleidimo ar atidėjimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir nustatė ieškovei terminą iki 2014-01-27 sumokėti 10 642 Lt žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškinio ir pridėtų dokumentų matyti, jog ieškovė asmenine nuosavybe turi žemės sklypą (vidutinė rinkos vertė 94 320 Lt), taip pat turi paprastųjų vardinių akcijų 317 190 Lt vertės, be to, šalys turi labai didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl atleidimo ar atidėjimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė D. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-13 nutartį panaikinti ir išspręsti žyminio mokesčio mokėjimo klausimą iš esmės. Nurodė, kad jokių kitų pajamų, išskyrus 860 Lt darbo užmokestį, ieškovė negauna, o iš šių lėšų ieškovė turi patenkinti savo būtiniausius poreikius. Ieškovė nesitikėjo, kad teks nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, dėl to piniginių lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti nesusitaupė, o sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto ieškovė realizuoti negali, kol jis nėra padalintas. Nurodė, kad 0,2358 ha ploto žemės sklypo (94 320 Lt vertės), kurį nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė taip pat negali realizuoti dėl to, kad šiame sklype yra pastatytas ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei ūkio pastatas. Pažymėjo, kad UAB „Vilkdagis“ ieškovė turi tik 1 942 paprastųjų akcijų, kas sudaro tik 9 710 Lt akcijų vertės, o visas didysis akcijų skaičius yra registruotas atsakovo V. U. vardu (net 120 934 vnt. akcijų, kas sudaro 96,7 proc. įstatyminio kapitalo dydžio). Mano, kad neatsižvelgiant į sunkią ieškovės finansinę padėtį jai bus užkirstas kelias naudotis teisine sistema. Be to, pažymėjo, kad iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog ieškovės materialinė padėtis yra ne tik kad komplikuota, bet ir nėra duomenų, jog jos turtinė padėtis pasikeis teigiama linkme artimiausiu (skyrybų proceso) metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Viena tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str., 135 str. 2 d.). Tačiau, siekiant užtikrinti asmenims teisę į realią teisminę gynybą, įstatymuose nustatyti konkretūs atvejai, kuomet ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikšto reikalavimo (pareikštų reikalavimų) nagrinėjimą, taip pat įtvirtinta teismo teisė, įvertinus ieškovo pateiktus jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, atleisti jį iš dalies nuo šio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 83 str., 84 str.). Taigi, asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutas bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas įstatyme įtvirtinti siekiant užtikrinti asmenims konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą.

Vadovaujantis CPK 83 str. 3 d., asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tačiau tuo atveju, jeigu asmens turtinė padėtis nagrinėjamu momentu yra gana komplikuota, bet yra duomenų, rodančių, jog artimiausiu laiku jo turtinė būklė gali iš esmės pagerėti, pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą iš nuolatinių pajamų šaltinio, iš disponavimo turtu ir pan., žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (CPK 84 str.). Šios nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimą sudaro 684 234 Lt, todėl už ieškinį mokėtina mokesčio suma sudaro 10 842 Lt. Ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus, kad ji sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 200 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs bylos duomenis, priėjo prie išvados, kad ieškovės turimas turtas yra pakankamai didelės vertės, dėl to ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino ir įpareigojo ieškovę primokėti trūkstamą 10 642 Lt žyminio mokesčio dalį. Ieškovė D. U. su šia teismo nutartimi nesutinka.

Kaip minėta, CPK 83 str. 3 d. suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi, teismas turi teisę atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios asmens turtinės padėties, kuri yra sunki prašymo pateikimo momentu. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taip pat ir žyminio mokesčio atidėjimo atveju, toks prašymas būti motyvuotas ir prie jo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pažymėtina, kad asmens turtinė padėtis ir negalėjimas susimokėti žyminį mokestį yra vertintinas dalykas, todėl būtent teismas sprendžia, ar pateiktų argumentų ir įrodymų pakanka, kad galima būtų asmenį atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimą atidėti. Vadovaujantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu bei CPK 178 str. įtvirtinta šalių įrodinėjimo pareiga, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Iš to seka, kad asmuo, pateikdamas teismui prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį. Teismas, spręsdamas tokius prašymus, įvertina jam pateiktų įrodymų visetą, o nepakankant įrodymų – prašymo netenkina. Pažymėtina, kad apie asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, gaunamų bei numatomų gauti pajamų ir pan.

Iš ieškovės D. U. pateiktų paaiškinimų bei dokumentų matyti, kad ieškovė dirba, gauna nuolatines pajamas iš darbo santykių, nors jos ir nėra didelės – 860 Lt per mėnesį. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė asmenine nuosavybe turi žemės sklypą, taip pat paprastųjų vardinių akcijų, be to, šalys turi labai didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės argumentu, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantis turtas, kol jis nėra padalintas, šiuo metu negali būti realizuotas, tačiau, minėta, ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Be to, kaip nurodė pati ieškovė, jai priklauso UAB „Vilkdagis“ 1 942 paprastųjų akcijų, kas sudaro 9 710 Lt akcijų vertės sumą, t. y. ši suma beveik siekia mokėtiną žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį sumą. Apeliantės argumentas, kad visas didysis UAB „Vilkdagis“ akcijų skaičius yra registruotas atsakovo V. U. vardu, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės atskirąjį skundą. Be to, iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovei D. U. priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini) Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės finansinė padėtis yra tokia sunki, jog yra pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti. Dėl to apeliantės atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pasibaigė pirmosios instancijos teismo 2013-12-13 nutartimi ieškovei nustatytas terminas sumokėti žyminio mokesčio dalį (10 642 Lt), apeliacinės instancijos teismas nustato naują skundžiamos nutarties įvykdymo terminą, nurodant, kad 10 642 Lt žyminio mokesčio dalis turi būti sumokėta iki 2014-04-07.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,

nutaria:

Ieškovės D. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei D. U. naują terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarčiai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo įvykdyti – iki 2014 m. balandžio 7 d.

Teisėjas Dainius Rinkevičius