Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarties netenkinti skundo ir palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimą, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 150 eurų bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. G. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 150 eurų dydžio bauda už tai, kad jis, 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) savo gyvulių ganykloje ganė ūkinius gyvūnus (karves) ir neužtikrino, kad jie neišeitų iš jo žemės valdos, kurioje jie buvo laikomi, ribų, todėl jie prasibrovę į S. T. priklausančias pievas, t. y. į pirmametį įsėlį, jį ištrypė tuo pastarajam padarydami 50 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais, t. y. netinkamai laikydamas ūkinius galvijus, L. G. pažeidė Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. DĮV-1208, V straipsnio 23 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliacinis skundas yra paduotas dėl, L. G. nuomone, teismo netinkamo įrodymų vertinimo, dėl to nesutinkama su jo nubaudimu už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskirtos administracinės nuobaudos, būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, daro remdamasis prielaidomis bei pareigūnų abejotinais paaiškinimais, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei abejonių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visas bylos aplinkybes vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai. Šis apeliacinio skundo argumentas laikomas nepagrįstu.

7.1. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų.

7.2. ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio įstatymo 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7.3. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje duomenys, kuriais remiantis patvirtintas administracinio nusižengimo faktas, nustatyti tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 4-5), pareigūno G. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 12), administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 10-11, 38-40), nukentėjusiojo S. T. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. G. parodymai bei paaiškinimai, liudytojų – policijos pareigūnų M. B. ir G. M. bei liudytojo P. K. parodymai (b. l. 8-9, 26-32, 46-50).

7.4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) savo gyvulių ganykloje ganė ūkinius gyvūnus (karves) ir neužtikrino, kad jie neišeitų iš jo žemės valdos, kurioje jie buvo laikomi, ribų, todėl jie prasibrovę į S. T. priklausančias pievas, t. y. į pirmametį įsėlį, jį ištrypė tuo pastarajam padarydami 50 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais, t. y. netinkamai laikydamas ūkinius galvijus, L. G. pažeidė Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. DĮV-1208 „Dėl Gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 23 punktą – ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Taip L. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

7.5. Nors apeliantas teigia, kad administracinio nusižengimo protokole nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, liudytojų – policijos pareigūnų bei nukentėjusiojo S. T. parodymai yra prieštaringi ir teismas nepagrįstai įrodymus vertino apelianto nenaudai, tačiau tokius apelianto teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis S. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad pažeidimo metu visų žmonių gyvuliai jau buvo tvartuose, policijos pareigūnai žiūrėjo gyvulių numerius, švietė ir juos užsirašė, jis žinojo, kad gyvuliai yra L. G., pats L. G. važiavo iš paskos, o jo darbuotojas varė gyvulius (b. l. 48-49). Liudytojas – policijos pareigūnas M. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog L. G. neneigė, kad gyvuliai yra ne jo, žadėjo atlyginti žalą, jeigu ji padaryta, suprato, kad L. G. pripažino, kad gyvuliai yra jo, todėl nevažiavo apžiūrėti jo aptvarų (b. l. 29), liudytojas – policijos pareigūnas G. M. parodė, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris buvo surašytas praėjus dvejoms dienoms po įvykio, L. G. nesiginčijo, kad gyvuliai yra ne jo (b. l. 30-31). Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas G. M. pažymėjo, jog L. G. atsisakė pasirašyti, nes jis nesijautė padaręs pažeidimo, kadangi jo karvės iš jo ganyklos į nukentėjusiojo S. T. pievas, L. G. vertinimu, išėjo netyčia, nes, kaip jis nurodė, tai pasitaiko ne tik jam (b. l. 12). Liudytojas P. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad pažeidimo laiku L. G. jo prašė padėti parvaryti gyvulius, sakė, kad gyvuliai yra išėję, karvės buvo nuėjusios apie 4 km, jis padėjo L. G. parvaryti karves į pastarojo fermą (b. l. 47). Pirmosios instancijos teismas vertindamas šių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus padarė teisingą išvadą, jog jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagal visas įrodymų vertinimo taisykles nuosekliai ir detaliai aptarė ir išanalizavo L. G. parodymus ir jų turinį, šių parodymų keitimo eigą, nurodydamas šiuose parodymuose esamus prieštaravimus santykyje su kitais byloje esančiais įrodymais ir paaiškindamas, kodėl jie negali būti laikomi patikimais, kuriais teismas galėtų grįsti savo išvadas ir motyvuotai jas atmetė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atskirai juos dar kartą aptarti. Kartu pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje reikšmingi gyvuliai (karvės) yra ne jo, o nukentėjusiojo S. T. įsėlį galėjo ištrypti jo paties genama gyvulių banda. Tačiau šie gyvuliai (karvės) taip pat nėra ir bešeimininkiai, t. y. jie turi turėti teisėtą savininką, o pasiėmus tai, kas priklauso kitam, turi būti dedamos pastangos tam, kad teisėtam savininkui priklausantis turtas būtų sugrąžintas. Apeliantas gindamasis tuo, kad gyvuliai (karvės) yra ne jo, nepateikė jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog apeliantui nustačius, kad šie gyvuliai (karvės) yra ne jo, jis būtų ėmęsis visų priemonių tam, kad šie gyvuliai (karvės), kurie, kaip teigia apeliantas yra ne jo, būtų sugrąžinti teisėtam šių gyvulių (karvių) savininkui arba būtų ėmęsis įstatymų nustatytų veiksmų tam, kad teisėtas šių gyvulių (karvių) savininkas sužinotų apie parvartytas į L. G. fermą gyvulius (karvės), jeigu apeliantui šių gyvulių (karvių) savininkas buvo nežinomas. Taip pat nėra byloje jokių duomenų apie tai, kad tuo laiku, kai šioje byloje reikšmingi gyvuliai (karvės) buvo pas L. G., kažkas būtų pasigedęs gyvulių (karvių), jeigu jos, kaip teigia apeliantas, jam nepriklausytų. Savo parodymuose apeliantas nekonkrečiai nurodė, kad gyvuliai nuėjo į Telšių rajoną (2018 m. sausio 8 d. posėdžio garso įrašas: 11 min. 48 sek.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, L. G. teiginiai vertintini kaip jo pasirinkta gynybos pozicija. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl L. G. veikos, kuri pasireiškia ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatytų teisės aktų pažeidimu dėl L. G. laikomų gyvulių (karvių) nepriežiūros, kilo teisiškai reikšmingi padariniai – nukentėjusysis S. T. patyrė turtinę žalą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. L. G. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusiojo pievą ištrypė jo paties laikomi gyvuliai, nepatvirtinta jokiais duomenimis. Taigi tam, kad pripažinti L. G. kaltę už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, pakanka patikimų kaltės įrodymų.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo teisenoje buvo pažeistas ANK 571 straipsnis, kuriame nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam, 577 straipsnis, kuriame nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, 616 straipsnis, kuriame nustatyta administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka. Šie apeliacinio skundo argumentai laikomi nepagrįstais.

8.1. Apeliantas teigia, kad buvo pažeista ANK 571 straipsnyje nustatyta teisė būti išklausytam, kartu pažeidžiant ir ANK 577 straipsnyje nustatytas teises, nes pareigūnas nepanoro išklausyti jo asmeninių teiginių ir neužtikrino šios teisės realizavimo, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip pareigūno nenorėjimas išklausyti pasireiškė, nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip buvo trukdoma jam išsakyti savo poziciją, teikti bylai reikšmingus duomenis ir pan. Vien ta aplinkybė, kad pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame yra nurodytas administracinio nusižengimo faktas, kurį neigia apeliantas, nesudaro pagrindo vertinti, kad šį teisė buvo pažeista. Be to aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, kaip teigia apeliantas, apie jo išsakytą poziciją, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo dedamos pastangos, kad apeliantas šios pozicijos negalėtų pateikti.

8.2. Apeliantas teigia, kad pareigūnas nenurodė ir neužtikrino galimybės pasirinkti kokia tvarka bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, tačiau šį argumentą paneigia ta aplinkybė, kad pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, supažindino L. G. su šio protokolo turiniu, jis apeliantui buvo garsiai pareigūno G. M. perskaitytas (b. l. 12). Šiame administracinio nusižengimo protokole L. G. buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kurias įgyvendindamas jis galėjo reikalauti, kad administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama ANK 616 straipsnyje numatyta tvarka.

8.3. Apeliantas nesupranta, kodėl administracinį nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas turėjo šį protokolą atspausdinti, jeigu jis, L. G., atsisakė šį protokolą pasirašyti. Administracinio nusižengimo protokolas turi būti surašomas pagal įstatymą, jis, be kita ko, turi būti pasirašytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, o jeigu jis to nenori padaryti, pareigūnas pažymi, kad pasirašyti buvo atsisakyta. ANK 609 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, jog administracinio nusižengimo protokolo formą ir jos pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 596 redakcija) patvirtintų Administracinio teisės pažeidimo protokolo, Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių 7 punkte yra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi pasirašyti dokumentą. Jeigu asmuo protokolą pasirašyti atsisako, tai pažymima surašytame protokole: parašui skirtoje vietoje pažymima „Atsisakė“. Taigi, skirtingai nei mano apeliantas, pareigūnas, surašantis administracinio nusižengimo protokolą turi tokią žymą padaryti pagal nustatytą teisinį reguliavimą.

8.4. Apeliantas teigia, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas jam nedalyvaujant ir jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Šis apelianto argumentas laikomas nepagrįstu. Apeliantas L. G. buvo supažindintas su administracinio nusižengimo protokolo turiniu, kuriame yra nurodyta, be kita ko, bylos nagrinėjimo data ir vieta, apeliantas buvo supažindintas su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis bei pareigomis. Šis administracinio nusižengimo protokolas L. G. buvo perskaitytas garsiai, nors ir nebuvo paties L. G. pasirašytas. Kartu pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą (ANK 616 straipsnio 1 dalis). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad L. G. būtų trukdoma šiomis įstatymo suteiktomis teisėmis pasinaudoti, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas būtų pateikęs melagingą informaciją ir būtų šališkas ar siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Netikėti administracinio nusižengimo protokole nurodyta informacija nėra pagrindo.

8.5. Pagal ANK 616 straipsnio 2 dalį, jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu arba nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotas pareigūnas nusprendžia, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Prireikus prašymas pateikti parodymus, eksperto išvadą ar specialisto paaiškinimą pateikiamas ir liudytojams, ekspertams ir specialistams. Apeliantas nurodo, kad jis tokio prašymo pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių nebuvo gavęs. Tačiau, skirtingai nei mano apeliantas, jis tokį prašymą ir neturėjo gauti, nes nebuvo administracinio nusižengimo bylą įgalioto pareigūno sprendimo, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti.

9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas priėmė sprendimą, prieštaraujantį ATPK 280 straipsnio reikalavimams, kurie susiję su protokolo turiniui keliamų reikalavimų laikymusi, nes administracinio nusižengimo byla dėl L. G. padaryto administracinio nusižengimo nagrinėjama ne pagal ATPK, o pagal ANK nustatytus reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokolo turinys atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėta, tai, kad L. G. atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą, o pareigūnas pažymėjo, jog buvo atsisakyta pasirašyti nereiškia, kad administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK nustatytų reikalavimų.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui. Tai apeliacinės instancijos teismo vertintina, kaip nesutikimas su paskirta administracine nuobauda.

10.1. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti (3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). ANK yra nustatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą asmeniui užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi įstatymų leidėjas nustatydamas sankcijoje administracinės nuobaudos ribas laikė, kad tai yra proporcinga (adekvati) poveikio priemonė padaryto pažeidimo pobūdžiui, ji yra būtina teisinio reguliavimo tikslams pasiekti ir ji nevaržo žmogaus teisių daugiau, negu to reikia šiems tikslams pasiekti. Taip pat įstatymų leidėjas nustatė aplinkybes, į kurias teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) gali atsižvelgti, parinkdami sankcijos ribose nustatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimu L. G. paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Todėl apelianto argumentas, kad tokia poveikio priemonė nėra proporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui yra laikoma nepagrįsta.

11. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais panaikinti skundžiamą teismo nutartį nėra jokio pagrindo. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartis, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.