- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- A-442-1012-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 86-10/S-6634 „Dėl skundo“ bei įpareigoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių grąžinti pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą arba išrašyti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nepagrįstai atsisakė grąžinti jam paimtą jo vairuotojo pažymėjimą arba išrašyti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarimas, kuriuo iš pareiškėjo dvejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones, yra apskųstas apeliacine tvarka ir dar nėra įsiteisėjęs, todėl jis negali būti vykdomas ir iš pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas dar negali būti paimtas.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 27 d. konsultacija Nr. 12-K, nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo pagrindinės nuostatos išdėstytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 24 skirsnyje. Jos yra taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja atskirų nuobaudų rūšių vykdymo proceso taisyklėmis, nustatytomis ATPK 25 - 32 skirsniuose (ATPK 304 straipsnio 1 dalis). ATPK 24 skirsniui priklausančio 304 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra administracinių nuobaudų vykdymo taisyklė, kad, apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. ATPK 29 skirsnyje, kuriame nustatytas nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo procesas, nėra specialios normos, nustatančios kitokią šios nuobaudos vykdymo tvarką, todėl, taikant ATPK 304 straipsnio 2 dalį, nutarimas atimti specialiąją teisę, jį apskundus, turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. Pagal ATPK 27 straipsnį, asmeniui suteikta specialioji teisė gali būti atimta ribotam laikui nuo vieno mėnesio iki penkerių metų. Remiantis ATPK 295 straipsniu, skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, todėl specialiosios teisės atėmimo termino skaičiavimas nutarimo apskundimo atveju taip pat turi būti sustabdomas iki skundo išnagrinėjimo. Išimtis iš šios taisyklės yra vykdymo terminų pradžios skaičiavimas ATPK 330 straipsnio l dalyje numatytu atveju, t. y. kai šiame straipsnyje nurodyti asmenys padaro pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tokie asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atvejis atitinka ATPK 330 straipsnio 1 dalyje numatytą situaciją, todėl atsakovo atsisakymas išduoti jam laikinąjį leidimą vairuoti transporto priemones yra pagrįstas ir teisėtas. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jo skundo reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad ATPK 269 straipsnio 4 dalis nenurodo jokių išimčių, kai vietoje paimamo vairuotojo pažymėjimo neišrašomas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, o tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo to, už kokį administracinį teisės pažeidimą gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones, laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas pratęsiamas iki bus priimtas sprendimas dėl skundo. ATPK 330 straipsnio 1 dalis turi būti taikoma kompleksiškai su ATPK 269 straipsnio 4 dalimi, 295 straipsniu bei 304 straipsnio 2 dalimi. Negalima išimtinai taikyti vien tik ATPK 330 straipsnio 1 dalį, ignoruojant kitus ATPK straipsnius, kaip šioje byloje padarė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, taip pat ir baudžiamųjų procesinių garantijų, kurias numato tarptautiniai teisės aktai. Viena tokių garantijų yra asmens teisė apskųsti aukštesnės instancijos teismui sprendimus baudžiamosiose bylose. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 7 Protokolo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo, teismo nuteistas už nusikaitimą, turi teisę reikalauti, kad jo apkaltinamasis nuosprendis ar bausmė būtų peržiūrėti aukštesnės teisminės instancijos. Įstatymas suteikia teisę pateikti apeliacinį skundą, bet koks tikslas tai daryti, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Tokiu atveju apeliacinis skundas netenka jokios prasmės, o tai yra asmens (šiuo atveju - pareiškėjo) teisių, įtvirtintų Konvencijoje, pažeidimas. Konvencijos 7 Protokolo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad lengvesnių nusikaltimų atvejais minėtai apskundimo teisei gali būti taikomos išimtys, tačiau tokios išimtys turi būti nustatytos įstatymu, o ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultacija, kuri neturi įstatymo galios. Pareiškėjas nurodo, kad ATPK 330 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, nenurodo, kad šią teisę asmenys praranda iš karto po pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, pateikė jie apeliacinį skundą ar ne. Išaiškinimas, kad asmenys netenka specialiosios teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo priėmimo dienos, atsirado tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultacijoje Nr. 12-K, tačiau toks išaiškinimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl turi būti peržiūrėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar pareiškėjui gali būti leista vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka yra apskųstas teismo nutarimas, kuriuo iš pareiškėjo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui negali būti leista vairuoti transporto priemones, nepaisant to, kad jis yra apskundęs nutarimą, kuriuo iš jo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarimu pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda buvo paskirta už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Tuo tarpu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Aiškindamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą kitų šio kodekso nuostatų kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad asmenys, padarę pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo; ši taisyklė yra išimtis iš bendro pobūdžio taisyklių, kad, apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 304 straipsnio 2 dalis), ir kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 295 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3 - 1136/2005; 2008 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444 - 844/2008; 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502 - 1556/2008; 2010 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 - 6042/2010; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261 - 1602/2010).
Negalima sutikti su pareiškėjo nuomone, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalį, yra nustatęs naujas, įstatyme nenumatytas ir jam prieštaraujančias normas. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra paremta sisteminiu Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų aiškinimu ir ji atitinka įstatymo nuostatas. Minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu aiškinimu yra tik atskleistas įstatymu nustatytų teisės normų turinys, o ne nustatytos kokios nors naujos taisyklės, kurių įstatymas nenumato. Tuo tarpu būtent pareiškėjo siūlomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso normų aiškinimas neatitiktų įstatymo turinio, nes pagal tokį aiškinimą reikėtų vadovautis tik bendromis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 295 straipsnyje ir 304 straipsnio 2 dalyje numatytomis taisyklėmis ir būtų eliminuota bei padaryta beprasmiška Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnyje numatyta speciali norma, susijusi su specialiųjų teisių turėtojais, kurie pažeidimus padaro būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Taip pat yra nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl teisės į apeliaciją administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje priimtas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones, apribojimo. Vykdant nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones nuo jo priėmimo, teisė paduoti apeliacinį skundą dėl tokio nutarimo niekaip nėra ribojama: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliacinį skundą gali paduoti ir jo byla gali būti peržiūrima apeliacine tvarka, nepaisant to, kad paskirta nuobauda jau yra vykdoma.
Taigi, Šiaulių apygardos administracinis teismas skundžiamu sprendimu iš esmės teisėtai atmetė pareiškėjo skundą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti šį teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.