Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.1.9.5.; 1.1.10.1.; 1.1.2.5.4.; 1.2.22.1.; 2.1.4.4.;2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.;2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.16.1.8.;2.1.16.1.10; 2.3.4.1.;2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.;2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6

2011 m. gruodžio 7 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. R. (S. R.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), asmuo be pilietybės ir turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, gyv(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 145 str. 1 d., 145 str. 2 d. ir 253 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) jis nuo 2010 m. birželio mėnesio, tikslus laikas teismo nagrinėjimo metu nenustatytas, iki 2010 m. rugpjūčio 29 d. 00.45 min., (duomenys neskelbtini), dukros S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), namuose, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė lygiavamzdį šaunamąjį ginklą-pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinį šautuvą ZK Nr. 7031? (rusų kalbos raidė), šešis pramoninės gamybos 16 kalibro medžiokliniai šovinius, skirtus 16 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, tris pramoninės gamybos 12 kalibro medžiokliniai šovinius, skirtus 12 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams ir du pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro šovinius, skirtus įvairių sistemų ir modelių .22 (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams (šautuvams, karabinams, revolveriams, pistoletams), 494, 8 g svaidomojo poveikio sprogstamąją medžiagą- pramoninės gamybos dūminį paraką, skirtą šaudmenų užtaisymui, 176, 2 g svaidomojo poveikio sprogstamąją medžiagą- pramoninės gamybos „Sokol“ tipo bedūmį paraką, skirtą šaudmenų užtaisymui ir 262,4 g. svaidomojo poveikio sprogstamąją medžiagą- pramoninės gamybos „Bars“ tipo bedūmį paraką, skirtas šaudmenų užtaisymui.

2) Jis 2010 m. rugpjūčio 28 d. apie 22.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame dukrai S. M., dukros vestuvių metu, grasindamas nužudyti dukrą S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), pridėjo jai prie kaklo peilį, tuo sudarydamas pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o kai dukra išsilaisvino nuo peilio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, griebė 16 kalibro medžioklinį šautuvą ZK Nr. 7031? ir nukreipęs į S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), grasino ją nušauti, tuo sudarydamas pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

3) Taip pat jis 2010 m. rugpjūčio 28 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, priklausančiame dukrai S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), terorizavo savo dukrą S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), grasindamas padegti jos namą, iš ūkinio pastato atnešė į namą 20 litrų talpos kanistrą su degiu skysčiu (benzinu) ir apipylė namo grindis, tuo sudarydamas pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tačiau policijos pareigūnų kanistras su degiu skysčiu buvo atimtas.

Kaltinamasis S. R. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino iš dalies, palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad S. M. yra jo duktė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) Anksčiau šiame name gyveno jis su žmona, dukra ir žmonos tėvais. Tai žmonos tėvų namas. 2010 m. sausio mėn. mirė žmonos tėvas, o 2010 m. kovo mėn. žmonos motina. Prieš mirtį žmonos motina namą perrašė dukters Snežanos vardu. Jis su žmona turėjo butą Vilniuje ir ten su šeima gyveno. Prieš 2 metus duktė iš buto Vilniuje persikėlė gyventi į Lavoriškes, nes nesutarė su motina. Maždaug prie 7 mėnesius ūkiniame pastate, spintoje jis rado medžioklinį šautuvą su šoviniais, ten dar buvo parako ir daiktų, skirtų medžioklei, kurie buvo sudėti į medžiaginį krepšį. Jis suprato, kad viskas priklausė žmonos tėvui, kuris mirė. Kol žmonos tėvas buvo gyvas jis pas jį niekada to šautuvo nematė. Jis tą šautuvą su krepšiu nunešė į namus Lavoriškių k. ir paslėpė spintoje tame kambaryje, kur jis anksčiau su žmona gyveno. Vieną kartą jis kažkaip pabandė ar šautuvas geras. Jis buvo iššovęs lauke į žemę. Į policiją šautuvo priduoti jis nespėjo nors niekas netrukdė tai padaryti. Leidimo ginklui nešioti ir jį laikyti jis neturi.

2010-08-28 buvo dukters vestuvės ir jis su žmona buvo vestuvėse. Vėlų vakarą tarp jo ir dukters įvyko konfliktas, nes duktė liepė žmoną vežti namo, nes ji galimai kažką pasakė. Galimai iš pykčio, kad jo duktė vestuvių dieną motiną varo iš namų jis pasakė, kad ją nužudys, sudegins namus. Jis neprisimena ar jis buvo paėmęs peilį, ir ar jį buvo pridėjęs dukrai prie kaklo, bet šautuvo tą dieną jis nebuvo paėmęs ir jo į dukrą nebuvo nukreipęs. Jis galimai šaukė, kad dukrą nužudys, tačiau net minčių tai padaryti neturėjo. Jis ją tik gąsdino žodžiais, nes buvo susinervinęs.

Namą sudeginti jis norėjo, tokių minčių turėjo, nes į namą jis buvo labai daug įdėjęs pinigų bei sveikatos padėdamas žmonos tėvams šį namą statyti, o dabar jo duktė jį su žmona varo iš to namo ir jie ten net negali pabūti. Jis tikrai tą vakarą buvo paėmęs kanistrą su benzinu ir apipylė virtuvės bei kambario grindis. Jis norėjo padegti ir pats neišeiti iš to namo, bet tuo metu buvo policijos pareigūnai ir jie atėmė kanistrą. Jis galėjo padegti namą, nes jau buvo apipylęs virtuvėje ir kambaryje grindis ir jam buvo likę tik padegti, bet paskutinę minutę jis apsigalvojo, jam tapo gaila to namo, į kurį jis įdėjo tiek pastangų (t. 1, b.l. 109-115, 119-122, t. 2, b.l. 49-50).

K. S. R. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo metu (1 t. 123-131 b. l. ).

Nukentėjusioji S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), (toliau-nukentėjusioji) palaikė ikiteisminio tyrimo parodymus, kad 2010 m. rugpjūčio 28 d. buvo jos vestuvės, kurias ji šventė (duomenys neskelbtini) namuose, kuriuose ji gyvena. Šis namas priklauso jai. Anksčiau namai priklausė jos seneliams. Vestuvėse buvo jos tėvai-S. R. ir O. R.. Maždaug apie 23 val. kai tėvas buvo gerai išgėręs, tai dar prie stalo pradėjo kabinėtis prie svečių. Kai jos tėvas pradėjo taip elgtis, tai svečiai išvažiavo namo. Tėvas nubėgo pro virtuvę į kitą kambarį, kuriame jis truputį gyveno po jos močiutės mirties. Ji nuėjo tėvui iš paskos. Priėjusi prie tėvo ji liepė tėvui nusiraminti. Tada tėvas apsisuko į jos pusę ir pradėjo rėkti ant jos necenzūriniais žodžiais. Ji tėvui pasakė, kad arba jis nusiramins, arba ji kvies policiją. Tėvas pasakė, kad policijos ji neiškvies ir nuo kambaryje stovinčios spintos paėmęs sulankstomą peilį ir spaudė mygtuką peiliui atidaryti. Iš pradžių jam neišėjo atidaryti, bet po išėjo ir peilį tėvas pridėjęs jai prie kaklo iš kairės pusės ir pasakė, kad ją papjaus. Ji tada dešine ranka pastūmė peilį nuo savęs, tėvas peilį patraukė ir truputį įpjovė jai į pirštą.

Kai įpjovė jai į pirštą, ji nuėjusi į virtuvę pradėjo skambinti į policiją, o tėvas kažką rėkė, iš kambario išbėgo nešinas šautuvu nukreiptu į jos pusę ir kažką rėkė. Ji tuo metu jau kalbėjo telefonu, nes paskambino pagalbos telefonu 112. Ką rėkė tėvas su nukreiptu į ją šautuvu ji negali pasakyti, nes nelabai girdėjo dėl to, kad kalbėjo telefonu. Kai tėvas išbėgo nešinas šautuvu, tai tą šautuvą iš tėvo norėjo atimti jos vyro brolis Valerijus. Jis nustūmė tėvą su šautuvu į kambarį. Kas ten vyko toliau ji nematė. Ji matė, kad ten nuėjo jos vyras ir kaip vėliau jai pasakojo vyras tėvas numetė šautuvą ir pradėjo kažko ieškoti spintoje. Po to kai ji kalbėjosi telefonu tėvas atbėgo į virtuvę, griebė už telefono ir jį sudaužė. Tada ji nuėjo į lauką ir ten iš savo mobiliojo ryšio telefono vėl paskambino pagalbos telefonu 112. Tuo metu Valerij su žmoną ir seserimi Ala išvažiavo namo, o jie laukė policijos.

Neužilgo atvažiavo policija. Tada namuose liko tik ji su vyru ir jos tėvai. Atvažiavus policijai, tėvas nubėgo į garažą, atsinešė namo 20 litrų talpos kanistrą su benzinu, kambaryje, kur vyko vestuvės, apipylė stalą, grindis, po to dar virtuvėje apipylė grindis, bei rėkė jog sudegins namą, nes jis neva statė tą namą. Tada policijos pareigūnai atėmė iš tėvo atėmė kanistrą. Tėvas ir prie policijos pareigūnų rėkė, kad ją nužudys, namą sudegins, triukšmavo.

Tuo metu, kai tėvas pridėjo jai prie kaklo peilį, ji netikėjo, kad tėvas gali ją nužudyti, tačiau kai griebė šautuvą, tai tada ji išsigando. Dėl sužaloto piršto į medikus ji nesikreipė, dabar jokių žymių neliko, dėl to jokių pretenzijų tėvui neturi. Savo tėvui dėl visų grasinimų atleido, prašo jį nebausti. Dabar santykiai su tėvu gėri, jis dirba, negeria.

Apie tai, kad jos namuose tėvas laikė šautuvą, šovinius, sprogstamąją medžiagą, ji nieko nežinojo (t. 1, b.l. 29-30, 71-72, 74-75, t. 2, b.l. 47-49).

Akistatos metu su nukentėjusiąja S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), įtariamasis S. R. sutiko su nukentėjusiosios parodymais ( 1 t.81-82 b.l.).

Liudytojas M. N. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 28 d. apie 23 val. jis iš Vilniaus rajono policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes ten vyksta šeimyninis konfliktas. Jis tą dieną dirbo kartu su vyr. patruliu E. P.. Jie abudu tarnybiniu automobiliu nuvyko nurodytu adresu. Atvykus lauke juos pasitiko S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), su vyru ir pasakė, kad jos neblaivus tėvas S. R. juos išvarė iš namų, triukšmauja, elgiasi agresyviai. Jis su E. P. užėjo į namą. S. R. garsiai šaukė, kad viską padegs, padegs namus, šaukė jog tai jo namai ir niekam namų nepaliks. Šalia jo buvo žmona, kuri S. R. ramino. Jie bandė su S. R. pasikalbėti, jį nuraminti, bet pastarasis į juos nekreipė dėmesio, šaukė, eidavo iš vieno kambario į kitą. Po to pamatęs savo dukra Snežaną tapo dar agresyvesnis, šaukė ant jos, sakė, kad nužudys, sudegins namą, stumdė ją prisilietęs kumščiu prie jos veido, bandė jai spirti. Jie toliau bandė S. R. raminti. Pamatę, kad prie Snežanos tėvas tapo dar agresyvesnis, jie paprašė Snežanos išeiti iš namo. Snežana išėjo, o S. R. toliau rėkė. Jie norėjo konfliktą išspręsti vietoje. S. R. žmona kvietė vyrą važiuoti namo, bet S. R. rėkė jog tai jo namai ir kad jis niekur nevažiuos. Vienu momentu S. R. išėjo į lauką rėkdamas, kad viską sudegins, šalia namo kažko ieškojo. Norėdami išspręsti konfliktą jis su E. P. tuo metu buvo išėję į lauką ir kalbėjosi su Snežana bei jos vyru. Tuo momentu S. R. iš šalia namo esančio sandėliuko pasiėmė metalinę kanistrą bei nuėjo į namą. Tada jie nubėgo paskui S. R.. Įbėgęs į namą jis pamatė, kad S. R. virtuvėje iš kanistro pyla benziną ant grindų. Tada jis griebė už kanistro ir atėmė. S. R. rėkė, kad vis tiek sudegins namą. Po to S. R. kažkaip nusiramino, nuėjo į kambarį ir pradėjo verkti. Jo žmona mūsų paprašė pavežti į Vilnių. Kai S. R. nusiramino jis sutiko važiuoti namo. Jo manymu S. R. norėjo sudeginti namą. Jie jį sustabdė. J. S. tėvą su motina nuvežė namo, o po to vėl sugrįžo. Snežana jiems pateikė šautuvą, kurį atnešė iš kambario. Prieš tai Snežana pasakė, kad tėvas turi šautuvą ir jai grasino šautuvu. Jie nustatė, kad ginklą padėjo ir saugojo S. R. (t. 1, b.l. 104-105, t. 2, b.l. 32, 39-40).

Analogiškus parodymus davė liudytojas E. P. ir patvirtino, kad buvo realus pavojus, kad namas bus padegtas, nes kaltinamasis pylė degalus. Kaltinamojo dukra jiems pasakė, kad tėvas turi ginklą ir neturi leidimo laikyti. Šautuvą ir šovinius rado kitame kambaryje (t. 1, b.l. 106-107, t. 2, b.l. 33, 41).

Liudytoja T. M. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 28 d. buvo jos sūnaus D. M., kuris vedė S. R. (pavardė po pakeitimo Michno), vestuvės. Vestuvės vyko (duomenys neskelbtini) Snežanos namuose. Vestuvėse iš pradžių buvo daugiau svečių, o vėliau dalis išvažiavo. Kai jaunavedžiai grįžo iš santuokos rūmų namo, tai Snežanos tėvas S. R. jau buvo išgėręs. O kai visi sėdėjo prie stalo, tai S. R. negražiai elgėsi prie stalo, kalbėjo necenzūriniais žodžiais, kalbėjo visokias nesąmones, tačiau konkrečiai prie ko nors jis nesikabinėjo, arba konkrečiai ko nors neįžeidinėjo, tiesiog apskritai kalbėjosi su savimi, bet į tai niekas nekreipė dėmesio. Ji keletą kartų jį įspėjo, kad taip negražu elgtis, nes yra svečių, be to tai jo dukters vestuves ir tada S. R. truputį nusiramino. Kadangi ji pagyvenusi ir jai sunku ilgai būti svečiuose, tai ji anksčiau išvažiavo namo. Kitą dieną jos vyresnis sūnus Valerijus pasakojo, kad kai ji išvažiavo, tai Snežanos tėvas S. R. kabinėjosi prie Snežanos, triukšmavo, tačiau ką konkrečiai darė S. R., sūnus jai smulkiai nepasakojo. Ginklo niekad tuose namuose nematė (t. 1, b.l. 102-103, t. 2, b.l. 34).

Liudytoja I. J. parodė, kad S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), yra jos draugė. 2010 m. rugpjūčio 28 d. ji buvo Snežanos vestuvėse, kurios vyko Snežanos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo jos tėvai, Snežanos tėvai, Snežanos teta su vyru ir kiti svečiai. Iš pradžių viskas buvo gerai. Kai jau beveik visi svečiai išvažiavo, liko tik ji su mama, Snežanos vyro brolis, Snežanos teta su vyru ir jie susiruošė gerti arbatą, Snežanos tėvas būdamas gerai išgėręs, prie stalo pradėjo griežtu tonu kalbėti, bet ką jis tiksliai sakė neprisimena. Vėliau ji Snežanos tėvo rankoje pamatė mažą kažkokį peilį, netoli jo buvo Snežana ir tėvas Snežanai kažką piktai sakė, tačiau ji neatsimena ką , tačiau žodžiai buvo nemalonūs. Dar jis sakė, kad kažką padarys su namu, jis suprato, kad lyg tai nori namus sudeginti. Po to ar tai jis, ar Snežana nubėgo į kitą kambarį, kur miegojo Snežanos teta ir tada ji nuėjo į namo į antrą aukštą. Kas įvyko toliau ji nematė, ji tik girdėjo riksmus, tačiau konkrečiai kas ką rėkė negali pasakyti. Vėliau D. M. pasakė, kad visi važiuotų namo ir ji su mama išėjusios į lauką laukdamos automobilio suprato, kad Snežana iškvietė policiją. Ji su mama išvažiavo. Kas buvo toliau nežino (t. 1, b.l. 34-35, t. 2, b.l. 35, 40-41).

Liudytojas V. M. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 m. rugpjūčio 28 d. buvo brolio D. M. vestuvėse, kurios vyko (duomenys neskelbtini), namuose, kuriuose gyvena brolio žmona S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik). Vestuvėse buvo Snežanos tėvai - S. R. ir O. R.. Maždaug apie 23 val., kai tėvas Snežanos buvo gerai išgėręs, prie stalo jis pradėjo prie jo kabinėtis, prie kitų svečių, sakė visiems eiti namo, sakė, kas kad užtenka čia sėdėti ir taip toliau. Visa tai kalbėjo su necenzūriniais žodžiais. Ką tiksliai sakė S. R. ir kam jis nurodyti negali, nes ir pats buvo išgėręs, be to nelabai kreipė dėmesio į išgėrusio žmogaus žodžius. Kai dalis svečių išvažiavo ir liko tik jis su žmona, jaunavedžiai, jų tėvai-S. R. su O. R., jo sesuo A. J., S. M. teta Dana su vyru, kurio vardo ir pavardės jis nežino bei jie sėdėjo prie stalo, ruošėsi gerti arbatą su tortu ir eiti namo, tai Snežanos tėvas S. R. vėl rėkė, barėsi, po to jis nuėjo į kitą kambariuką, kur tuo metu atsigulė pagulėti Snežanos teta Dana. S. R. ir ten pradėjo kabinėtis prie Danos, triukšmauti. Ką jis ten darė jis nematė. Ten dar buvo nuėjusi jo dukra Snežana, buvo girdėti kažkoks triukšmas. Pradžioje jis ten nėjo, todėl nematė kas ten vyko. Vienu momentu eidamas į virtuvę jis išgirdo kaip tame kambaryje rėkė Dana, o S. R. pasakė, kad nušaus. Kadangi tas kambarys matyti iš virtuvės, tai jis matė Daną sėdint ant lovos, o Sergej iš ten stovinčios spintos ištraukęs šautuvą pasakė, kad tuoj visus čia esančius nušaus. Kai S. R. ištraukęs iš spintos šautuvą taip pasakė, tai jis greitai griebė už šautuvo ir norėjo atimti, kad S. R. tikrai nieko nenušautų. Jie susigrūmė, S. R. niekaip nenorėjo atiduoti šautuvo, tačiau jam kažkaip pavyko atimti. Ten dar atėjo jo brolis Dariuš ir Danos vyras. Jam brolis pasakė, kad atvažiavo automobilis, kurį jis buvo iškvietęs važiuoti namo ir jis su žmoną išvažiavo, todėl kas ten vyko toliau nežino. Ar Sergej grasino nužudyti savo dukra Snežaną jis nežino, negirdėjo. Taip pat jis nematė kaip S. R. S. grasino peiliu, nes pradžioje buvo prie stalo ir nematė ką darė kitame kambaryje jos tėvas ir ji (t. 1, b.l. 88-89, t. 2, b.l. 36, 41).

Liudytojas D. M. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 28 d. buvo jo vestuvės, kurios vyko (duomenys neskelbtini) jo žmonos S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), namuose. Vestuvėse buvo jo žmonos tėvai-S. R. ir O. R.. Maždaug apie 23 val., kai jau daug kas buvo išvažiavę, žmonos tėvas S. R. pradėjo kabinėtis. Į tai visi stengėsi nekreipti dėmesio, jo žmona Snežana tėvui liepė nusiraminti. Po to S. R. pašoko nuo stalo ir pradėjo varyti visus iš namo, nubėgo per virtuvę į kitą kambarį. Tada tėvui iš paskos nubėgo Snežana ir pradėjo raminti tėvą. Jis tuo metu buvo kitame kambaryje, kur buvo svečiai, ir išgirdęs triukšmą tame kambaryje kur nubėgo žmonos tėvas ir jo žmoną nuėjęs į tą kambarį pamatė, kad S. R. stovi su peiliu prieš Snežaną. Pamatė, kad Snežanos ranka kraujuoja. Po to jis pamatė, kad virtuvėje Snežanos tėvas stovi su šautuvu rankose, o Valerij bando atimti iš jo tą šautuvą. Name buvo toks triukšmas, kad jis ne viską suprato ir ne viską tiksliai matė. Jis nematė ar S. R. buvo nukreipęs šautuvą į savo dukrą Snežaną. Jis tik girdėjo kaip tėvas rėkė, kad nušaus, bet kam skirti buvo tie žodžiai ar jis norėjo Snežaną nušauti, ar ką nors kitą jis nesuprato. Brolis Valerij taip ir nesugebėjo atimti šautuvo, S. R. su šautuvu įstūmė į kambarį. Po to brolis su žmoną ir seserimi išvažiavo namo. K. S. buvo iškvietusi policiją, jis su ja išėję į lauką laukė policijos, nes bijojo būti namuose, kadangi ten su šautuvu buvo jos tėvas S. R.. Atvažiavus policijos pareigūnams, S. R. toliau triukšmavo, matė, kad S. R. nubėgo į garažą ir namo nusinešė kanistrą. Kas buvo namuose, jis nematė nes ten nėjo. Kieno šautuvas buvo jis nežino (t. 1, b.l. 84-87, t. 2, b.l. 37, 42-43).

Įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais, foto lentelėmis, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK ginklo ir šaudmenų atidavimo laikinai saugoti kvito šaknele ir specialisto išvadomis nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 29 d. 00.45 min., (duomenys neskelbtini) kaltinamasis savo iniciatyva pateikė policijos įstaigos policijos pareigūnams šiuos daiktus, o būtent:

pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinį šautuvą ZK Nr. (duomenys neskelbtini) (rusų kalbos raidė), šešis pramoninės gamybos 16 kalibro medžiokliniai šovinius, skirtus 16 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, tris pramoninės gamybos 12 kalibro medžiokliniai šovinius, skirtus 12 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams ir du pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro šovinius, skirtus įvairių sistemų ir modelių .22 (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams (šautuvams, karabinams, revolveriams, pistoletams), 494, 8 g svaidomojo poveikio sprogstamąją medžiagą- pramoninės gamybos dūminį paraką, skirtą šaudmenų užtaisymui, 176, 2 g svaidomojo poveikio sprogstamąją medžiagą- pramoninės gamybos „Sokol“ tipo bedūmį paraką, skirtą šaudmenų užtaisymui ir 262,4 g. svaidomojo poveikio sprogstamąją medžiagą- pramoninės gamybos „Bars“ tipo bedūmį paraką, skirtas šaudmenų užtaisymui.

Šie daiktai buvo apžiūrėti kaip turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti ir priduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitai B 2010-12-28 serija BBC Nr. (duomenys neskelbtini)), (t. 1, b.l. 21-33, 37-53).

Įvykio vietos ir patalpų, daiktų apžiūros protokolais, foto lentelėmis nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 29 d. gyvename patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) metalinis kanistras su jame esančiu skysčiu, turinčiu benzino kvapą kurie apžiūrėti kaip daiktai turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (t. 1, b.l. 54-63).

Eksperimento protokolu ir foto lentelėmis– nustatyta, kad skystis esantys kanistre yra degusis, kadangi skystis sudegė liepsna ( 1 t. 64-69 b.l.).

Kanistras, apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, priduotas saugoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini)), (t. 1, b.l. 70).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų įrodyta nukentėjusios protokolu-pareiškimu kuri pranešė policijos įstaigai apie nusikaltimo įvykius ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 14, 76-80 ).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad S. R. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą pagal BK 253 str. 1 d. Pats kaltinamasis iš esmės aiškiai nurodo ginklo įgijimo aplinkybes – rado arklidėje, ten tuo metu gyveno. Ta namų valdą, kur rado šautuvą buvo palikimas dukrai po jo uošvio mirties. Iš arklidės šautuvą ir šovinius, sprogstamą medžiagą parnešęs į namus, padėjo į spintą, t.y. paslėpę jam vienam žinomoje vietoje, kad niekas nerastų. Šiuo atveju konstatuotinas neteisėtas šaunamojo ginklo, šovinių ir sprogstamosios medžiagos laikymas. Kaltinamojo versija, kad šautuvą, šovinius. Sprogstamąją medžiagą paslėpė ne savo namuose o dukros, turėdamas tikslą jį apsaugoti kaip vertingą daiktą, o po to priduoti policijai, vertintina kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, trukdanti teismui tiksliai nustatyti ginklo įgijimo laiką, vietą ir būdą, bet nepaneigianti neteisėto fakto.

Šautuvą kaltinamasis ištraukė iš spintos ir pradėjo jo grasinti svečiams, o tai reiškia, kad ginklas buvo kaltinamojo žinioje ir jo valdomas, todėl neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas S. R. inkriminuotas pagrįstai.

Kaltinamojo nurodyti motyvai ir tikslai, susiję su ginklo, šovinių, sprogstamosios medžiagos laikymu ir jo paaiškinimai, kad norėjo perduoti juos policijai, tačiau to nepadarė nes nesuspėjo, veikos kvalifikavimo nekeičia. S. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d., nes šaunamąjį ginklą, šovinius ir sprogstamąją medžiagą jis laikė be Įstatyme numatyto leidimo.

S. R. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., padarymu. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Kaltinamasis S. R., kaip matyti iš jo paaiškinimų, sutinka, kad 2010-08-28 grasino nukentėjusiajai, nes supiko ant jos, kad liepė jam ir motinai išvažiuoti, kad ją užmuš, papjaus, nužudys, tačiau tvirtina, kad šie grasinimai buvo pasakyti žodžiu, be to jie nebuvo rimti, o dėl peilio neatsimena, nes buvo girtas. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie įvykio aplinkybes. Iš S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), D. M., V. M. parodymų matyti, kad kaltinamasis, supykęs, nusiteikęs agresyviai, pasiėmė peilį ir jį atstatęs ėjo prie nukentėjusiosios, o po to pridėjęs jai prie kaklo pasakė, kad papjaus. Kad kaltinamajam būdingas agresyvus elgesys, grasinimai, matyti ir iš kitų ištirtų įrodymų. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, aplinkybės, kurioms esant visa tai nutiko, grasinimo išraiška –S. R. pasiėmęs peilį, būdamas agresyvus, įpykęs, įpjovė jai pirštą, o po to paėmė šautuvą, davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai yra nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas tikėti, jog S. R. ją gali nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusioji. O kaip matyti iš jos parodymų, ji buvo labai išsigandusi. Kai ji paaiškino, kad tuo metu, kai tėvas pridėjo jai prie kaklo peilį, ji netikėjo, kad tėvas gali ją nužudyti, tačiau kai griebė šautuvą, tai tada ji išsigando. Teismo manymu, kaltinamasis, elgdamasis taip kaip aukščiau paminėta su peiliu ir šautuvu, veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad tokiu savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę, ir norėjo taip elgtis. Taigi jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Taip pat S. R. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d. padarymu. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Teismų praktikoje terorizavimas suprantamas kaip grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Subjektyvioji pusė, kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad kelia susprogdinimo, padegimo ar kitokios pavojingos veikos baimę ir nori taip elgtis. Nukentėjusioji S. M. (pavardė iki pakeitimo Rešetnik), patvirtino, kad atvažiavus policijai, tėvas nubėgo į garažą, atsinešė namo 20 litrų talpos kanistrą su benzinu, kambaryje, kur vyko vestuvės, apipylė stalą, grindis, po to dar virtuvėje apipylė grindis, bei rėkė jog sudegins namą, nes jis neva statė tą namą. Iš policijos pareigūnų M. N. ir E. P. parodymų matyti, kad kaltinamasis, supykęs, nusiteikęs agresyviai, vienu momentu S. R. išėjo į lauką rėkdamas, kad viską sudegins, šalia namo kažko ieškojo. Tuo momentu S. R. iš šalia namo esančio sandėliuko pasiėmė metalinę kanistrą bei nuėjo į namą. Tada jie nubėgo paskui S. R.. Įbėgęs į namą jie pamatė, kad S. R. virtuvėje iš kanistro pyla benziną ant grindų. Tada M. N. griebė už kanistro ir atėmė. S. R. rėkė, kad vis tiek sudegins namą. Jų manymu pavojus buvo realus. Nors S. R. tvirtina, kad jis buvo efekto būsenoje, susinervinęs, jo grasinimai nebuvo realus, tačiau tai paneigė nukentėjusioji ir liudytojai, kurie nurodė, kad ne tik girdėdavo nuotolinius grasinimus, plūdimusis, agresijos proveržius, bet dėl to ir jausdavo baimę, nerimą.

Kaltinamasis S. R. be abejonės suvokė ir žinojo, kad, grasindamas nukentėjusiajai kels jai baimę ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslas, kurio siekė kaltininkas tokiais veiksmais, neturi reikšmės nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui, nes jie nėra įstatyme numatyti kaip šio nusikaltimo sudėties požymiai. Taigi S. R. tokie nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes atitinka aptariamo straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriamas prie nesunkių ir apysunkių (BK 11 str. 2-3 d.), į jų padarymo aplinkybes, į tai, kad buvo grasinta nužudymu, padegti namus, į nusikaltimų pasekmės, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas, našlys. Nukentėjusioji susitaikė su kaltinamuoju ir jam už padarytus nusiklabimus atleido bei nepareiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo. Nustatant bausmės dydžius, taip pat atsižvelgiama į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad kaltinamojo lengvinančių aplinkybių nėra, be to, jis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido ir prašo tėvo nebausti, todėl manoma, kad jam skirtinos su arešto ir laisvės atėmimu susiję bausmės sankcijų už padarytus nusikaltimus ribose, kurios esant skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms ir realiai jų sutapčiai bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Esant pagrindui manyti, kad galutinės laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant teismo įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (t. 1, b.l. 83, 108, 132-144, t. 2, b.l. 46).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktinas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuris po nuosprendžio įsiteisėjimo panaikintinas (t. 1, b.l. 117-118).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, kurie saugomi 2010-12-28 Vilniaus apskrities PK Vilniaus r. PK nutarimu, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

8 vnt. 16 kalibrų tūtelių;

2 vnt. 12 kalibrų tūtelių;

4 vnt. kulkų (15,2-16,2 mm skersmens);

perduotini Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitai B 2010-12-28 serija BBC Nr. 016779, 016780, 016781), (t. 1, b.l. 21-33, 38, 48-51).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kanistras ir plastikinė juodos spalvos talpa saugotini Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK, sunaikintini (t. 1, b.l. 21-33, 38, 48-51, 54-63), (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitai B 2010-12-28 serija BBC Nr. 016779, 016780, 016781), (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitai B 2011-02-21 serija BBC Nr. 017453), (t. 1, b.l. 70).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-313, 313 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. R. (S. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 145 str. 2 d., 253 str. 1 d. ir paskirti:

pagal BK 145 str. 2 d. -6 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaudamasis BK 49, 50 str., 63 str. 1, 4, 7, 8, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., subendrinti S. R. (S. R.) paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaudamasis BK 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p. S. R. (S. R.) paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir per šį laiką įpareigoti be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę-5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kurią sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant kiekvieną mėnesį ne mažiau negu po 130 Lt.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. R. (S. R.) palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurį po nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, kurie saugomi 2010-12-28 Vilniaus apskrities PK Vilniaus r. PK nutarimu, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinį šautuvą ZK Nr. (duomenys neskelbtini) (rusų kalbos raidė),

8 vnt. 16 kalibrų tūtelių;

2 vnt. 12 kalibrų tūtelių;

4 vnt. kulkų (15,2-16,2 mm skersmens);

perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitai B 2010-12-28 serija BBC Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kanistrą ir plastikinę juodos spalvos talpą saugotinus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK, sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitai B 2010-12-28 serija (duomenys neskelbtini)), (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitai B 2011-02-21 serija (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.