Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjui P. S., suinteresuotiems asmenims J. J., P. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. prašymą suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities viršininko administracijai, J. J., M. Ž., K. S., J. S., P. S., Z. S., V. S. dėl atnaujinimo praleisto termino paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą paduoti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiai galėjo per pakankamai ilgą laikotarpį – daugiau nei dešimt metų įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl terminas gali būti atnaujinamas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Atkūrimo įstatymo normose nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme bei teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ar jo pasirinkimo konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus prašymus, dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei pasirinktam elgesiui taip, kai jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Iš pareiškėjo paaiškinimų ir kitų bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas siekė realizuoti savo subjektines teises atsitiktinai 2007 metais sužinojęs apie galimą nekilnojamojo turto priklausomybę, padarymas užklausimą Lietuvos centiniam valstybės archyvui, kuris 2008-02-08 pažyma Nr. R4-547 patvirtino faktą, jog P. S., gim. 1913 m., Draudenių kaime, Tauragės apskrityje priklausė 2 ha žemės ir jis kaip mažažemis buvo gavęs 4 ha žemės. Reikšmingos aplinkybės yra tos, jog pareiškėjas ir kiti jo broliai bei seserys nebuvo auginami šeimoje, jie užaugo vaikų namuose valstybės išlaikomi, tėvai mirė 1966-1968 metais iki nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo priėmimo, todėl tikėtina, jog jie nesuteikė pareiškėjui, kuris tėvų mirties metu buvo nepilnametis, ir kitiems savo vaikams informacijos apie nekilnojamojo turto priklausomybę (b.l 11-16). Iš pareiškėjo ir suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų matyti, jog tėvai buvo nepasiturintys, todėl jie pagrįstai galėjo manyti, jog tėvas iki nekilnojamojo turto nacionalizavimo neturėjo nekilnojamojo turto. Duomenys apie pareiškėjo tėvo valdytą žemę paaiškėjo tik 2008-02-08, kai jau buvo pasibaigęs terminas paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui. ( b.l. 10).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (su vėlesniais pakeitimais) 9 punktu nustatyta, kad piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma: vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė, turto rūšis, dydis ir buvimo vieta; nuosavybės teisių į turtą pagrindas; dabartinis turto valdytojas; nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas; pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas. Todėl teikiant prašymą atkurti nuosavybės teises pretendentas turi žinoti buvusio savininko asmens duomenis ir nacionalizuotos žemės buvimo vietą. Šie duomenys būtini grąžintinos žemės nustatymui. Pareiškėjas neturėdamas reikalingų duomenų prašymui paduoti, negalėjo įstatymu nustatytu terminu paduoti prašymą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2007-10-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. A18-908/2007 pažymėjo, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra reikšminga aplinkybė, kada asmeniui tapo žinoma, kad jis turi teisę į nuosavybės atkūrimą. Minima aplinkybė yra individuali, priklausanti nuo asmens gebėjimų įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamą elgesio modelį. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, turėjusias objektyvios įtakos termino praleidimui, todėl jomis nesiremti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog teismas šioje byloje nevertina, ar pakanka duomenų nuosavybės teisių atkūrimui. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjas terminą paduoti prašymą nuosavybės teisių praleido dėl objektyvių svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas. Pareiškėjo prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atnaujinti praleistą terminą P. S. paduoti Tauragės apskrities viršininko administracijai prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į tėvo P. S., gim. 1913 m., iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos valdytą žemės sklypą Draudenių kaime, Tauragės apskrityje.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui.