Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Aušrai Čepulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., išnagrinėjusi V. V. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2016-07-21, apie 14.50 val., Algirdo g. 37, Vilniuje, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip pat V. V. buvo surašytas protokolas, kad ji po šio įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.)

Teisme V. V. parodė, kad kažko ypatingo neatsimena, ji stovėjo vietoje, kuri ypatingai judri, toje vietoje ji buvo. Yra liudytojas ir yra schema, suprato, kad ten stovėjo. Įvykis nutiko, nes ji, V. V. labai žiūrėjo į važiuojamąją dalį. Ji, V. V. garso jokio negirdėjo, kuris atkreiptų jos dėmesį. Ji, V. V. įvertino neteisingai, jai nepasirodė, kad automobilis čia neišvažiuos. Automobilis buvo mažas ir nepasirodė problema išvažiuoti. Pasak V. V., jos automobilyje įdrėskimas apačioje, yra nudrėksti dažai purkštuko. Ji, V. V. vėliau pastebėjo apgadinimus, ji pagalvojo, kad gal į jos automobilį įvažiavo. Apgadinimai ne nuo vairuotojo pusės, įbrėžimai iš toli, beveik nesimato. Nepastebėjo, kad įvažiavo į kitą automobilį.

Apklaustas teisme liudytojas V. P. parodė, kad buvo pietų metas, papietavęs ėjo prie savo automobilio, gatvės nežino tiksliai, bet tai buvo prie Kinų restorano, gal tai Algirdo gatvė, bet bijo suklysti. Išgirdo bumbtelėjimą. Pamatė žydros spalvos automobilį, jis pasisukęs iš parkavimo vietos nuvažiavo tolyn. Jis, V. P. užsirašė jo numerį. Nežino, ar tai tas automobilis, kuris atsitrenkė, ar tai tas, į kurį atsitrenkė. Priėjo prie automobilio „Peugeot”, buvo šviesūs nubrozdinimai ant automobilio bamperio. Paskambino 112, pranešė apie autoįvykį, pačių pareigūnų nelaukė, nes taip su jais sutarė. Ir jis, V. P. išvažiavo į darbą. Vėliau, po įvykio, Mėnulio gatvėje rašė paaiškinimą. Pasak V. P., jis pačio bumbtelėjimo nematė, tas automobilis, kuris judėjo, trenkėsi priekiu į kito priparkuoto automobilio galinę dalį, buvo 5-10 metrų atstumas iki jo V. P.. Jis, V. P. pamatė šviežius sužalojimus ir paskambino 112. Pačio vairuotojo nematė, tik matė kaip automobilis atsitraukė, pavažiavo atgal ir išvažiavo. Jis, V. P. tą numerį įsivedė į telefoną.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-07-21 gavo pranešimą, kad Algirdo g. 37, Vilniuje, iš gatvės pusės automobilio „Toyota Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė stovintį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo stovintį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio buvo apgadinta kairės pusės galinė dalis. Eismo įvykį mačiusio asmens įvykio vietoje nebuvo, paskambinus pastarajam nurodytu telefonu, nurodė, kad būdamas Algirdo g. 37 išgirdo garsą ir pastebėjo kaip automobilio „Toyota Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas statydamas savo vairuojamą automobilį dešine priekine puse kliudė stovinčio automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinę dalį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudininkas V. iš įvykio vietos buvo išvažiavęs ir atgal negalėjo grįžti, paaiškinimą parašyti atsisakė, motyvuodamas, kad turi milijoną darbų ir rytoj išvažiuoja į Klaipėdą. Eismo įvykio vieta nėra filmuojama. Automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. P. paaiškino, kad šį automobilį atvairavo ir pastatė stovėti 2016-07-19 apie 19.00 val., Algirdo g. prie 37 namo. Pats eismo įvykio nematė.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Algirdo g. 37, Vilniuje, automobiliui „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis bamperis, automobiliui „Toyota Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis.

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje nurodyta, kad automobiliui „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, yra likę šviesios spalvos dažų likučių. Apgadinimo aukštis nuo 0,36-0,60 m; automobiliui „Toyota Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimo aukštis nuo 0,36-0,61 m. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimo aukštis, mechanizmas ir pobūdis atitinka.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Teisme V. V. parodė, kad nepastebėjo, jog įvažiavo į kitą automobilį, kadangi automobilis mažas, nepasirodė problema išvažiuoti, nepasirodė, jog neišvažiuos, ji vėliau pastebėjo apgadinimus, tačiau pagalvojo, kad gal į jos automobilį įvažiavo. Teismo posėdyje V. V. iš esmės neneigė, kad įvykis galėjo įvykti dėl jos kaltės, tačiau pati įvykio nepastebėjo. Teisme apklaustas V. P. parodė, kad eidamas prie savo automobilio išgirdo bumbtelėjimą, pamatė žydros spalvos automobilį, jis pasisukęs iš parkavimo vietos nuvažiavo tolyn, priėjęs prie automobilio „Peugeot 206“ matė šviesius nubrozdinimus ant automobilio bamperio. Tas automobilis, kuris judėjo, trenkėsi priekiu į kito priparkuoto automobilio dalį, buvo 5-10 metrų atstumas. Matė kaip automobilis atsitrenkė, pavažiavo atgal ir išvažiavo. Nors nukentėjusysis G. P. pačio eismo įvykio aplinkybių nematė, tačiau apžiūrėjęs savo automobilį pastebėjo, jog apgadintas automobilio galinis bamperis, apžiūrėjęs bamperį matė neseniai padarytus apgadinimus. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio E. B. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje.

V. V. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. V. padarė eismo įvykį, dėl ko jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Duomenų, kad vairuotoja V. V. teisingai įvertino susidariusią situaciją ir žinodama, kad pažeisdama KET 126 p. reikalavimus padarė eismo įvykį, teismas nenustatė. Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. V. V. viso proceso metu parodė, kad įvykio, kuriame dalyvavo jos automobilis ji nepastebėjo, tačiau neatmeta galimybės, kad ji galėjo ten būti, ten stato automobilį. V. V. paaiškino, kad ji mano, kad eismo įvykis nutiko, nes ji labai žiūrėjo į važiuojamąją dalį, jokio garso negirdėjo, kuris atkreiptų dėmesį, automobilyje visada groja muzika, apgadinimai ne nuo vairuotojo pusės, įbrėžimai iš toli, beveik nesimato, nepastebėjo, kad įvažiavo į kitą automobilį. Byloje esančiose fotolentelėse matyti, kad abiejų transporto priemonių apgadinimai nėra žymūs. Neatmetama galimybė, kad V. V. važiuodama ir sutelkusi visą dėmesį į važiuojamąją dalį, negirdėdama garso, kuris atkreiptų jos dėmesį, įbrėžimai buvo iš toli, V. V. apgadinimo galėjo ir nepastebėti. Atsižvelgiant į automobilių apgadinimų pobūdį, apgadinimų atsiradimo mechanizmą, automobilių lokalizaciją įvykio metu, tokia V. V. versija, kad nepastebėjo ant automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, išnagrinėjus bylą liko nepaneigta. Nors apklaustas teisme liudytojas V. P. parodė, kad išgirdo bumbtelėjimą, tačiau pirminiame savo paaiškinime nurodė, kad ėjo link savo pastatyto automobilio, kai priekyje, jo ėjimo kryptimi išgirdo duslų garsą. Atsižvelgiant, į tai, kad, kaip V. V. nurodė, kad automobilyje grojo muzika, neatmetama tikimybė, jog bumbtelėjimo, o juolab, duslaus garso, galėjo ir negirdėti. Taigi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad V. V. iš tikrųjų pajuto smūgį ir suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Nesant įrodymų, kad V. V. sąmoningai, t.y. suvokdama, jog kilo eismo įvykis, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., byla yra nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę, turi 10 metų vairavimo stažą, praeityje bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi, todėl V. V. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

V. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudą.

V. V. bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16060962616 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.