Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nevedusiam, 5 klasių išsilavinimo, nedirbančiam, II grupės invalidui, gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta deklaruota prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės), neteistam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d., 149 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. B. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 spalio mėn. tiksli data ir laikas nenustatyta, pil. J. B. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad I. B. gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, ranka laikė I. B. už kairės rankos, o su kita ranka glostė jos krūtinę, lytinius organus, tokiu būdu pasikėsino ją išžaginti natūraliu būdu, tačiau savo veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausomų nuo jo valios, nes I. B. įkando jam į ranką ir pabėgo. Šiais veiksmais S. B. įvykdė visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 27 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. tiksli data ir laikas nenustatyta, pil. J. B. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad I. B. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, jai gulint lovoje, nuvilko nukentėjusiajai maikutę, surišo abi rankas, numovė kelnes ir apatines kelnaites, pats iki kelių nusismaukė savo kelnes ir apatines trumpikes, atsiklaupė ant grindų glostė nukentėjusiajai krūtinę, kišo savo pirštus I. B. į makštį, paskui S. B. savo varpą įkišo mažametei į makštį ir prieš jos valią lytiškai santykiavo, tai yra išžagino. Šiais veiksmais S. B. įvykdė visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d.

Be to, jis, 2010 m. sausio 12 d. apie 6 val., pil. J. B. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad I. B. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, su tikslu ją išžaginti, naudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. sugriebdamas ją už juosmens, paguldė ją ant žemės, užgulė, tačiau savo veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausomų nuo jo valios, nes atėjo S. B. draugas. Šiais veiksmais S. B. įvykdė visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d.

S. B. parodė, kad gyveno kartu su tėvais, seserimi, yra II grupės invalidas. Su seserimi I. B. pykdavosi, jei ji paimdavo jo daiktus, pinigus ir dėl maisto pykdavosi. Nekeršijo I. B. , ji pati norėjo sekso. Ji seniai jau norėjo jį „priduoti“ už tai, kad neduodavo jai maisto. Ji ką nori tą valgo. Sakydavo jai valgyti mėsą su lašinukais, o ji raumenis nupjauna, o lašinius palieka. Tada jis ant jos puolė, kad ji taip daro. Todėl ji ir skundėsi. Dar arbatą jo pasiimdavo neatsiklausiusi. Girtam jam užeidavo noras būti su seserimi. Ji pati norėjo, sutikdavo. I. B. tada buvo 13 metų. Tik vieną kartą taip buvo. Daugiau nelindo prie sesers. Neturėjo draugės, nei su kuo nedraugavo. Nežinojo, kad negalima prie sesers lįsti. Dabar galvoja, kad negalima taip daryti, bet nežino kodėl negalima. Neįkando jam sesuo, ji melavo. Taip nebuvo. Nebuvo tokio atvejo, kad surištų jai rankas. Sesuo mėgsta pameluoti. Kai miegojo ant sustumtų fotelių, sesuo I. B. pati ant jo užsilipo, ji pati norėjo. Jie dūko, sesuo jam neįkando. Lietė sesers lytinius organus, ji leido. Ant fotelio, kai gulėjo buvo jai pirštus įkišęs į lytinius organus. Ji pati nusirengė. Buvo „biški“ įkišęs varpą jai į lytinius organus, tik galą įkišo ir ištraukė. Tik vieną kartą buvo įkišęs. Ryte nelietė sesers, ji buvo apsirengusi ir ruošėsi eiti į mokyklą, jis tik atėmė arbatą ir paleido. Jokio lytinio akto nenorėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu S. B. analogiškai aiškino įvykio aplinkybės ir savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b.l. 79-81, t. 1).

Nukentėjusioji I. B. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir parodė, kad brolis ją išprievartavo. Ji miegojo lovoje, buvo naktis. Jis sėdėjo prie jos, surišo rankas virve. Pradėjo ją rengti. Ji prašė brolio, kad paleistų, bet brolis nepaleido. Jis kišo savo lytinį organą į jos lytinius organus. Skaudėjo, ji verkė. Kvietėsi mamą, bet mama girta miegojo. Jis neatrišo jai rankų, o pats nuėjo gultis į mažą kambariuką. Ji su dantimis bandė atrišti rankas. Brolis sugrįžo ir vėl norėjo lytinių santykių. Tą kartą ją prievartavo du kartus. Paskui paleido. Ji nemiegojo visą naktį, bijojo, kad vėl neateitų. Sesuo J. gyvena kitame name. Apie tai ji viską papasakojo mamai. Mama jį barė, liepė nelįsti prie jos. Tai buvo 2009 m. rudenį per atostogas. Dar nori paskųsti vieną žmogų. Toks K. U. buvo ją išprievartavęs. Tai buvo prieš brolį. K. buvo 16 m., dabar tiksliai jo metų nežino. Ji ėjo šerti gyvulių, ir sutiko jį. K. liepė niekam nesakyti, grasino, kad užmuš. K. draugavo su broliu, užeidavo pas juos į svečius. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Sakė mamai apie tai. Mama rašė pareiškimą apie tą įvykį. Šiais metais sausio mėn. viduryje mama paliko ją virtuvėje vieną. Ji ruošėsi važiuoti į mokyklą. Einant brolis pervertė ją koridoriuje, norėjo išprievartauti, graibė, kelnaičių nespėjo numauti. Ji suprato, kad brolis nori padaryti blogą. Tai buvo 2010 m. sausio mėn., dienos neprisimena. Ji pradėjo šaukti, atbėgo brolio draugas ir brolis nebaigė jos prievartauti. Brolio draugas paėmė jį už „ščiupryno“ ir išmetė lauk. Liepė daugiau prie jos nelįsti. Iš viso brolis ją prievartavo 3 kartus. Per vieną naktį du kartus ir išeinant į mokyklą. Brolis pradėjo lįsti prie jos nuo praeito rudens atostogų. 2010 m. sausio mėn. pirmą kartą papasakojo, kad brolis išprievartavo klasės vadovei L. J. ir socialinei pedagogei V. D. (b.l. 19-21, t. 1).

Apklausta kaip liudytoja nukentėjusiosios I. B. klasės vadovė L. J. parodė, jog mergaitė ir anksčiau skundėsi, kad namuose nėra sąlygų, pas juos lankydavosi, tikrino sąlygas, kažko blogo nematė. Po atostogų, šiais metais, mergaitė atvykusi iš namų, pasakė, kad nori su ja pasikalbėti. Ji papasakojo, kad nebevažiuos namo, nes ją skriaudžia brolis, kalbėjo apie maistą ir apie tai, kad brolis priekabiauja prie jos. Apie tai pranešė direktoriui ir socialinė pedagogė nuvedė mergaitę pas moterų gydytoją. Mergaitė skundėsi, kad brolis paima kelnaites, kad buvo užgulęs ir lietęs ją intymiai. Anksčiau mergaitė skundėsi, kad brolis ją skriaudžia dėl maisto. Buvo nuvykę pas ją į namus, gyvenimo sąlygos kaimiškos, maisto kažkiek buvo, o kiek tas jos brolis jai neduoda valgyti, kiek jis ją skriaudžia negalėjo nustatyti. Sąlygos gyvenimui buvo galimos. Mergaitė pasakojo, kad brolis ir mamą necenzūriniais žodžiais vadina, kai mama ją užstoja. S. B. taip pat buvo jų mokinys. Kvietė mamą, bet ji ne visada ateidavo, yra linkusi vartoti alkoholį, bet kai nevartoja alkoholio, tai prižiūri I. B. . I. pasakojo, kad vieną rytą neleido jai brolis važiuoti į mokyklą, kad buvo užgulęs ją, bet brolio draugas ją apgynė ir ji galėjo važiuoti į mokyklą. Mūsų mokykloje mokosi vaikai su negalia, mokykla turi specialios mokyklos statusą. I. B. yra lengvas protinis atsilikimas. Turi mokykloje elgesio sutrikimų, bet mokytis gali.

Liudytojas A. L. parodė, kad 2009 metų gruodžio mėnesį, dienos ir tikslaus laiko nepamena, buvo kaime pas sugyventinės J. motiną J., kur kartu gyvena sugyventinės J. brolis S. B. ir sesuo I. B. . Visi išgėrinėjo, gėrė prie stalo, tik I. B. negėrė. S. B. alkoholį vartojo su visais vienodai. Paskui visi nuėjo miegoti. Pabudęs naktį pamatė įjungtą televizorių, nuo jo sklido šviesa. Pamatė, kad S. B. guli, ant jo sėdi I. B. užsigaubusi antklode ir kilnojasi, I. B. „jojo“ ant jo. Suprato, kad I. B. su S. B. lytiškai santykiauja. Pakėlė jos seserį J., kad žiūrėtų kas čia vyksta. S. B. pajutęs, kad jie atsikėlė, nubėgo į virtuvę. Nematė ar jis buvo su rūbais. I. B. buvo nuoga. Tada pakėlė ir jų motiną, kad žiūrėtų kas čia darosi. Nesiklausė ką jie kalbėjosi, nes išėjo į lauką. Nuėjęs paklausė S. B. , ką jis darė. Jis atsakė, kad tik pirštą buvo įkišęs, ne varpą. Žinojo, kad S. B. yra invalidas nuo vaikystės, nežino dėl kokios ligos ir nežino, ar S. B. vartojo kokius vaistus. Jam atrodė, kad S. B. yra psichiškai normalus. Nėra su sugyventine kalbėję apie I. B. , S. B. , jų santykius. Jie šeimoje draugiškai sutardavo, bet būdavo, kad susipykdavo. Kartą susipyko dėl sriubos, girdėjo ryte kaip pykosi S. B. su I. B. . I. B. mokykloje pasisakė, kad susipyko dėl sriubos. Namiškiai matyt nusprendė nepranešti policijai, bet vėliau pati I. B. papasakojo auklėtojai.

Nukentėjusiosios I. B. mama liudytoja J. B. atsisakė duoti parodymus.

2010-04-29 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-67 išvada liudija, kad I. B. , atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, byloje nagrinėjamo laikotarpio pradžioje galėjo pakankamai teisingai suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės, bei atsižvelgiant į jos būseną (fizinis silpnumas, išgąstis), ji negalėjo aktyviau priešintis su ja atliktiems veiksmams. I. B. protinio išsivystymo lygis ir pažintinės veiklos ypatumai atitinka lengvo defekto lygį, jai konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, tačiau tai netrukdė ir netrukdo tiriamajai teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. I. B. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, kurie trukdytų jai teisingai suprasti išorinę įvykių pusę bei duoti apie tai parodymus, tačiau atsižvelgiant į jos emocinę būseną, įvykio psichotraumuojantį poveikį toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose (apklausti), tuo labiau, dalyvauti teismo posėdyje, I. B. nerekomenduojama. Jau po byloje nagrinėjamų įvykių - I. B. patirtos seksualinės (tame tarpe psichologinės, fizinės) prievartos iš savo brolio S. B. , I. B. buvo gydyta (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, 2009-09-01 – 2010-01-19 laikotarpiu I. B. gydytojo psichiatro konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kurio išsivystymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais. I. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes po byloje nagrinėjamo įvykio I. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y. tiriamajai I. B. jau po nagrinėjamo įvykio dėl patirtų išgyvenimų, seksualinės prievartos buvo konstatuotas tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamu įvykiu susijęs, t.y. dėl šio patirto įvykio atsiradęs laikinas psichikos sutrikimas - vidutinio sunkumo depresijos epizodas (b.1. 53-56, t. 1).

2010-02-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-40 išvada liudija, kad S. B. nusikaltimo padarymo metu galėjo ribotai suprasti savo veiksmų esmę ir juos ribotai valdyti. S. B. nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo lėtinio psichinės veiklos sutrikimo būklės. S. B. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam buvo ir yra lengvas protinis atsilikimas su žymiu asmenybės nebrandumu ir ryškiu emociniu valios sferos procesų sutrikimu. S. B. šiuo metu gali ribotai suprasti savo veiksmų esmę ir juos ribotai valdyti. S. B. gali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdyje. S. B. reikalingos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės - priverstinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje gydymo įstaigoje, bendro stebėjimo sąlygomis (b.1. 100-102, t. 1).

Teismo psichiatrė-ekspertė Vaiva Martinkienė teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktą savo duotą išvadą byloje ir nurodė, jog ekspertizė S. B. buvo atlikta š. m. vasario 7 d. Jos metu buvo tirta S. B. psichinė būsena, intelektas. Iš turėtų medicininių duomenų, anksčiau darytų tyrimų buvo pastebėta, kad jo intelekto sutrikimas yra netolygus ir viena jo dalis pastoviai fiksuojama riboje ties vidutiniu protiniu atsilikimu. Dėl to netolygumo ir intelekto dalies, esančios ties vidutiniu protiniu atsilikimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiriamajam tyrimo metu buvo stebėtas žymus psichinis infantilizmas, S. B. nustatytas ženklus protinio vystymosi sutrikimas. Tai yra jo emocijų ir valios sferos nebrandumas, labai bloga impulsų kontrolė. Buvo padaryta išvada, kad šis asmuo ribotai gali suvokti savo veiksmų esmę dėl turimo intelekto deficito, kurio viena dalis ribojasi su vidutiniu protiniu atsilikimu, ribotai gali juos valdyti nesuvokdamas savo veiksmų pavojingumo ir dėl labai blogos valios sferos išsivystymo – dėl psichinio infantilizmo. Tuo metu buvo konstatuota, kad, nors jis ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, tačiau jo psichikos sutrikimų būklė yra tokiame lygmenyje, kad atitinka galimybę ribotai suvokti ir valdyti savo veiksmus. Buvo padaryta išvada, kad nusikaltimo padarymo metu jis galėjo ribotai suprasti savo veiksmų esmę ir juos ribotai valdyti, nors tuo metu ir nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino veiklos sutrikimo būklėje. Šiuo metu S. B. taip pat neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, tačiau, jam buvo ir yra lengvas protinis atsilikimas su žymiu asmenybės nebrandumu ir ryškiu emocijų valios proceso sutrikimu, jis ribotai gali suprasti savo veiksmų esmę ir ribotai gali juos valdyti. Tokioje būklėje būdamas, jis gali būti apklausiamas, gali dalyvauti teismo posėdyje. Dėl riboto gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam reikalingos medicininio pobūdžio priemonės, būtent priverstinis gydymas ir stebėjimas specializuotoje gydymo įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, dėl to, kad pagal medicininius dokumentus, pastoviai fiksuoti elgesio sutrikimai tiek mokykliniame amžiuje, tiek vėliau. Pavyzdžiui 2002 m. vasario 18 d. greitosios pagalbos įraše atžymėta, kad atvežtas, nes kelias dienas vartoja alkoholį, muša namiškius, daužo baldus. Tai yra tos veikos, būtent fiksuotos kartotinai, keletą kartų – agresyvus, nesivaldantis elgesys. Ambulatorinio gydymo šis asmuo negavo, aišku tam nebuvo sąlygų. Atsižvelgiant į socialinę aplinką, į jo paties nesuvokimą, kad jam reikalinga medicininė pagalba, jam rekomenduojamas stacionarinis gydymas. Taip pat ekspertė paaiškino, kad labai bloga impulsų kontrolė reiškia, jog tai yra tokia asmens ypatybė, kaip jis negali sustabdyti kylančio noro, potraukio veikti dėl tyrimo ryškaus valios deficito, valingos kontrolės nebuvimo. Jam reikalingas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis. Teismo paskirtą bausmę asmuo turi suvokti kaip sąsają su jam inkriminuojama veika, šiuo atveju turime tokį asmenį, kuris nesugebės suvokti to priežasties ir pasekmės ryšio, nesugebės suprasti, dėl ko jis yra vienoje ar kitoje vietoje. Atsižvelgiant į jo psichoemocines ypatybes, emocinės sferos nebrandumą, valios sferos nebrandumą, intelekto gilų defektą, jam būtų sunku adaptuotis toje suvokimo vietoje. S. B. gali atsakyti į pateiktus klausimus, tik jis gali pasakoti faktinę pusę, neįvertinamas to moraliniu aspektu ir nesuvokdamas to kaip nusikalstamos veikos, nesuprasdamas pagrindinės esmės. Moralinio aspekto suvokimo šiam asmeniui nėra. Tokių galimybių, kad galėtų suvokti aukštesnius jausmus, moralės principus, nei jam įskiepyta, nei jis įgijęs. Jo intelektiniai gebėjimai yra tokiame lygmenyje, kad jei užkirs jam kelią, atsistos priešais ir fiziškai jėga uždraus, tai jis galbūt sustos. Esminio suvokimo, kodėl taip yra blogai, jis nesupras. Įstatymo draudžiamumą jis turbūt taip pat nesuvoks. Tačiau faktų lygmenyje, pasakyti taip dariau, ten buvau, jis gali. Tai yra tas asmuo, kuris neturi pajėgumų suprasti priežasties pasekmės ryšio, todėl bausmės paskyrimas neatliks savo pagrindinės funkcijos, kad asmuo suvoktų už ką yra nubaustas ir suprastų kas vyksta. S. B. yra ribotai pakaltinamas, nes pagal teisminę praktiką, pagal ekspertų praktiką yra žinoma, kad turime lygmenį intelekto sutrikimo, kai turime turėti bendrą intelekto rodiklį, taip vadinamą IQ koeficientą 50. Šiuo atveju mes jį turime aukštesnį, tačiau viena intelekto dalis pakartotinuose tyrimuose yra ties ta riba. Todėl pilnai teigti, kad tas asmuo visiškai negali suprasti, neturime galimybės pagal medicininę teismo psichiatro praktiką. Šiuo atveju turime būtent tą ribotą variantą, S. B. pilnai valingai kontroliuoti savo veiksmus yra nepajėgus. Negalima teigti, kad jis nesupranta, jog jis atvyko kokių tai veiksmų atlikti, tačiau kur atvyko, kaip įvardyti tą įstaigą jis nepajėgus dėl socialinių žinių neturėjimo, dėl socialinės orientacijos. Lygiai taip pat jis nesuvokia savo veikos moralinių aspektų, tai visiškas neturėjimas socialinės orientacijos, moralinių normų nesuvokimas. Alkoholis sutrikdo jo valingą kontrolę, šiuo atveju, pažeistos psichikos žmogui gebėjimas suvokti aplinkybes, situaciją, dar labiau sumenkėja. Panaudojus alkoholį jo valios kontrolė visiškai minimali. Rekomenduojamas stacionarinis gydymas, todėl kad aplinka yra neigiamai įtakojanti būtent šį aspektą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-8, t. 1).

Iš I. B. gimimo liudijimo matyti, kad įvykio metu ji buvo mažametė, nes yra gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, t. 1).

Specialisto išvada NR. G 23/10(10) liudija, kad I. B. yra turėjusi lytinių santykių (b.l. 14, t. 1).

2010-01-21 (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pažyma liudija, kad S. B. registruotas dėl psichikos sutrikimų, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas (b.l. 86, t.1).

Teismo nuomone, visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad S. B. įvykdė visas jam inkriminuotas visuomenei pavojingas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. ir 149 str. 4 d., BK149 str. 4 d., taip pat BK 22 str. ir 149 str. 4 d. Byloje nustatyta, kad I. B. visuomenei pavojingos veikos jos atžvilgiu padarymo metu buvo mažametė, dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir mažametystės buvo bejėgiškos būklės. 2009-10-27 – 2009-11-02 ir 2010-01-12 visuomenei pavojingas veikas S. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos visuomenei pavojingų veikų padarymui.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad S. B. nusikaltimo padarymo metu galėjo ribotai suprasti savo veiksmų esmę ir juos ribotai valdyti. Nors nustatyta, kad visuomenei pavojingų veikų padarymo metu S. B. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo lėtinio psichinės veiklos sutrikimo būklės, o ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, tačiau jam buvo ir yra lengvas protinis atsilikimas su žymiu asmenybės nebrandumu ir ryškiu emociniu valios sferos procesų sutrikimu, dėl ko jis veikų padarymo metu ir šiuo metu gali ribotai suprasti savo veiksmų esmę ir juos ribotai valdyti. Taip pat apklausta psichiatrė-ekspertė paaiškino, kad S. B. nustatytas ženklus protinio vystymosi sutrikimas - emocijų ir valios sferos nebrandumas, labai bloga impulsų kontrolė, dėl ko negali sustabdyti kylančio noro, potraukio veikti. Taip pat paaiškino, kad toks žmogus, kaip S. B. , kuriam reikalingas būtinas medicininis gydymas, stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, nesuvoks teismo paskirtos jam bausmės, t.y. nesuvoks priežasties ir pasekmės ryšio tarp padarytos nusikalstamos veikos ir bausmės, be to, atsižvelgiant į S. B. psichoemocines ypatybes, emocinės sferos nebrandumą, valios sferos nebrandumą, intelekto gilų defektą, jam būtų sunku adaptuotis toje suvokimo vietoje. Pagal ekspertės paaiškinimą, S. B. gali atsakyti į pateiktus klausimus, gali pasakoti tik faktinę pusę, neįvertinamas to moraliniu aspektu ir nesuvokdamas to kaip nusikalstamos veikos. Ekspertė taip pat pabrėžė, kad S. B. pilnai valingai kontroliuoti savo veiksmus yra nepajėgus, taip pat jis nesuvokia savo veikos moralinių aspektų, o alkoholio vartojimas dar labiau sutrikdė jo valingą kontrolę, sumenkėjo jo gebėjimas suvokti aplinkybes, situaciją.

Pagal BK 18 str. asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas jį pripažinti nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl S. B. nustatyto lengvo protinio atsilikimo su žymiu asmenybės nebrandumu ir ryškiu emociniu valios sferos procesų sutrikimu, jis veikų padarymo metu ir šiuo metu gali ribotai suprasti savo veiksmų esmę ir juos ribotai valdyti. Taigi, pripažįstama, kad visuomenei pavojingas veikas S. B. padarė būdamas ribotai pakaltinamas. BK 149 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad S. B. veikas padarė būdamas ribotai pakaltinamas, teismas daro išvadą, kad jis negali būti subjektu BK 149 str. prasme. Taigi, nėra vieno iš subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – subjekto, nes ribotai pakaltinamas asmuo šiuo atveju nėra nusikaltimo subjektas. Taigi, baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė ribotai pakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, nes nėra visų jo sudėties požymių, todėl S. B. neatsako pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d., 149 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d.

Teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, jog S. B. nusikaltimų padarymo metu ribotai suprato savo veiksmus ir ribotai galėjo juos valdyti, jam reikalingas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichinės sveikatos įstaigoje. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir teismui nutarus pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, teismas daro išvadą, kad S. B. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Teismas, taikydamas S. B. priverčiamąją medicinos priemonę negali prognozuoti ir numatyti, kada pastarasis pasveiks arba pagerės jo psichinė sveikata, todėl šios priemonės taikymo laiko nenustato – priverčiamoji medicinos priemonė S. B. taikytina kol jis pasveiks arba pagerės jo psichikos būklė bei išnyks S. B. pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 2 p., 3 d., BPK 400 str., 401 str., 403 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p., 404 str.,

n utaria:

pripažinti kad S. B. visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d., BK 149 str. 4 d., BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d. padarė būdamas ribotai pakaltinamas ir paskirti jam priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – priverstinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje gydymo įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Paskirtą S. B. kardomąją priemonę-suėmimą palikti nepakeista, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti ir S. B. perkelti į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.